JAV mokslininkų eksperimentas rodo, kad pakrantėse palikta ir vandenyje atsidūrusi mediena gali būti naudinga ežerų ekosistemoms.
Viskonsino valstijoje (JAV) vykdytas ilgalaikis tyrimas atskleidė netikėtą efektą: į ežerą panardinus ištisus medžius, vandens telkinio potencialas išlaikyti žuvų populiacijas išaugo maždaug dvigubai. Eksperimentas atliktas Sanfordo ežere, o rezultatus aprašė „Wired2Fish“.
Tyrimas pradėtas prieš 11 metų. Pirmajame etape į maždaug 37 hektarų ploto vandens telkinį tyrėjai įkėlė 140 sveikų medžių, daugiausia spygliuočių, siekdami patikrinti, kaip povandeninė mediena veikia maisto grandinę ir žuvų buveines.
Vienas iš projekto vadovų, Viskonsino gamtos išteklių departamento atstovas Gregas Sassas pabrėžė, kad pokytis buvo reikšmingas, tačiau jį būtina suprasti teisingai.
„Nustatėme, kad medžių įkėlimas maždaug dvigubai padidino, kiek žuvų Sanfordo ežeras dabar gali išlaikyti“, – sakė Gregas Sassas.
Pasak tyrėjų, į vandenį patekę kamienai ir šakos ilgainiui tampa savotiškais gyvybės židiniais. Ant medienos įsitvirtina dumbliai, tarp šakų apsigyvena smulkūs bestuburiai, o mažos žuvys gauna ir maisto, ir slėptuvių nuo plėšrūnų.
Dar viena grandis yra organinė medžiaga: į vandenį patekę lapai, spygliai ir palaipsniui yranti mediena papildo ekosistemą maistinėmis medžiagomis. Jos maitina organizmus, esančius pačioje mitybos grandinės pradžioje, todėl poveikis pasireiškia ne iš karto.
Tyrėjai akcentuoja, kad kalbama ne apie automatinį visų rūšių žuvų skaičiaus padvigubėjimą. Rezultatas reiškia didesnį ežero produktyvumą, tai yra pajėgumą ilgainiui išlaikyti gausesnes ar stabilesnes žuvų populiacijas, jei kiti veiksniai išlieka palankūs.
Po medžių įkėlimo Sanfordo ežere, anot publikacijos, fiksuotas kai kurių rūšių pagausėjimas, įskaitant stambianagį ešerį. Mokslininkai aiškina, kad tokie pokyčiai priklauso nuo to, kaip nauja buveinė perskirsto maistą ir slėptuves skirtingoms rūšims.
Dėl lėto poveikio per maisto grandinę projektas nuo pat pradžių planuotas kaip ilgametis. Skaičiuojama, kad pilnam vaizdui gali prireikti 25–30 metų stebėsenos, nes naujai susiformavusioms ekologinėms nišoms reikia laiko stabilizuotis.
Vėliau į ežerą papildomai panardinta dar 240 medžių, kad būtų galima įvertinti, ar egzistuoja riba, kai papildoma mediena nebedidina produktyvumo. Tai svarbu praktiniams sprendimams, kai planuojamos buveinių atkūrimo priemonės.
Atskirai vertintas ir galimas poveikis vandens kokybei. Tyrėjų teigimu, 2024 metais atlikti matavimai neparodė neigiamo poveikio vandens skaidrumui ar bendrai kokybei, nors tokie rodikliai gali skirtis priklausomai nuo vandens telkinio savybių.
Eksperimento išvados primena ir apie pakrančių tvarkymo pasekmes. Pernelyg intensyvus pakrančių „valymas“, kai šalinami nuvirtę medžiai bei natūrali augalija, gali sumažinti struktūrinę įvairovę, kurios reikia žuvims ir kitiems organizmams.