CP v2

Tag: Geltonas konteineris

  • Kur mesti skardinę po tunu: daugelis apsirinka – paprasta taisyklė išsprendžia dilemą

    Kur mesti skardinę po tunu: daugelis apsirinka – paprasta taisyklė išsprendžia dilemą

    Skardinė po tunu, sardinėmis ar skumbre dažnam sukelia abejonių: ji metalinė, bet viduje lieka riebalų, padažo ir stiprus kvapas. Dėl to dalis žmonių ją išmeta į mišrių atliekų konteinerį, nors taisyklė kitokia. Tokia pakuotė paprastai turi keliauti į plastiko ir metalo atliekų srautą.

    Pagal Lietuvoje taikomą pakuočių atliekų rūšiavimo logiką metalinės maisto skardinės priskiriamos pakuotei, todėl metamos į geltoną konteinerį, skirtą pakuotėms iš plastiko, metalo ir kombinuotų medžiagų. Skardinės viduje esantys maisto likučiai šios taisyklės nekeičia, tačiau svarbu, kad pakuotė būtų paruošta taip, jog kuo mažiau terštų kitas atliekas.

    Kur keliauja skardinė po žuvies?

    Teisingas pasirinkimas daugeliu atvejų yra geltonas konteineris, net jei skardinė viduje turi apsauginę dangą. Mišrioms atliekoms tokia pakuotė turėtų keliauti tik tada, kai ji akivaizdžiai užteršta taip, kad jos neįmanoma pagrįstai ištuštinti.

    Prieš išmetant būtina pašalinti visus žuvies ir padažo likučius. Užtenka skardinę gerai iškratyti ar išgramdyti, o jei ant sienelių lieka daug riebalų, ją galima trumpai perplauti vandeniu.

    Kaip sumažinti kvapą namuose?

    Didžiausia problema paprastai būna ne pats rūšiavimas, o kvapas virtuvėje, jei skardinė laikoma kelias dienas. Trumpas perplovimas ir išvarvinimas padeda sumažinti nemalonų kvapą ir neleidžia sutepti kitų pakuočių tame pačiame maiše.

    Jei skardinė metama į rūšiavimo maišą namuose, pravartu ją laikyti atskirai nuo popieriaus pakuočių ir neužspausti su kitomis atliekomis, kol ji dar šlapia. Taip sumažėja ir nemalonaus kvapo, ir papildomo užteršimo rizika.

    Dažna klaida, kuri brangiai kainuoja

    Į mišrias atliekas be reikalo išmetamos pakuotės didina sąvartynuose ar deginimui atsiduriančių atliekų kiekį. Tuo metu metalinė pakuotė, patekusi į tinkamą srautą, gali būti perdirbama, o tai mažina poreikį naudoti pirmines žaliavas.

    Trumpai tariant, verta įsiminti paprastą principą: pakuotė rūšiuojama pagal medžiagą, o prieš išmetant ji turi būti ištuštinta. Tuomet ir skardinė po žuvies keliauja ten, kur jai vieta.

  • Jogurto kubelis ir dangtelis: daugelis vis dar klysta, kur mesti ir ar tikrai reikia plauti

    Nors atliekų rūšiavimo sistema Lenkijoje veikia jau ne vienerius metus, kasdienėse situacijose prie šiukšliadėžės vis dar pasitaiko klaidų. Dažna jų kyla iš seno įpročio elgtis „švariau“, tačiau taip neretai tik iššvaistomi geriamojo vandens ištekliai ir apsunkinamas atliekų tvarkytojų darbas.

    Didžiausias mitas susijęs su plastikinėmis pakuotėmis nuo maisto: žmonės įsitikinę, kad jogurto ar grietinės indelį būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo specialistai pabrėžia, kad namuose to daryti nereikia, o pakanka ištuštinti pakuotę ir pašalinti didesnius likučius.

    Ar reikia plauti pakuotes?

    Zielona Góra miesto komunalinių paslaugų įmonė Zakład Gospodarki Komunalnej Spółka z o.o. aiškina, kad indelių plovimas kriauklėje nėra nei būtinas, nei tvarus sprendimas. Rūšiavimo ir perdirbimo grandinėje naudojamos pramoninės technologijos, kurios susitvarko su likusiais maisto pėdsakais.

    „Dažnai mūsų klausiate apie pakuotes nuo jogurtų ir grietinės. Plauti ar neplauti? Atsakome: tikrai neplauti, nes taip taupome vandenį“, – sakė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Praktinis patarimas paprastas: pakuotę reikėtų ištuštinti, prireikus likučius išgramdyti šaukšteliu ir mesti į geltoną konteinerį, skirtą metalui ir plastikui. Taip sumažinama tarša konteineryje ir išvengiama bereikalingo vandens naudojimo namuose.

    Ką daryti su aliuminio dangteliu?

    Kitas dažnas klausimas yra dėl plonos aliuminio folijos dangtelio, kuris dažnai lieka prikibęs prie plastikinio indelio. Specialistai rekomenduoja dangtelį nuplėšti, nes plastikas ir aliuminis yra skirtingos medžiagos, kurias efektyviau atskirti, kai jos patenka į rūšiavimo liniją atskirai.

    „Būtų gerai, jei nuplėštumėte. Bet jei nenuplėšite, nieko baisaus nenutiks“, – teigė Zielona Góra komunalinių paslaugų įmonės atstovai.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose veikia optiniai atpažinimo įrenginiai ir metalo atskyrimo technologijos, todėl net ir neatskirtas dangtelis nebūtinai panaikina galimybę pakuotę perdirbti. Vis dėlto geriausia praktika išlieka ta pati: jei įmanoma, dangtelį atskirkite, o abu elementus išmeskite į geltoną konteinerį.

    Galutinė taisyklė, kurią verta įsiminti, paprasta: nešvaistykite vandens plovimui, pakuotes tik ištuštinkite, o jei turite kelias sekundes, atskirkite skirtingų medžiagų dalis. Tokie smulkūs veiksmai padeda rūšiavimo sistemai veikti efektyviau ir mažina bendras atliekų tvarkymo sąnaudas.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.