Tag: Gelžbetonis

  • Lenkijai reikia dešimčių tūkstančių slėptuvių: ar gelžbetonio prefabai leis jas pastatyti greičiau?

    Lenkijoje civilinės saugos infrastruktūra vėl atsidūrė prioritetų viršuje, o diskusijose vis dažniau minimos slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statiniai. Viena iš krypčių, kurią bandoma pritaikyti praktikoje, yra gelžbetonio prefabrikacija, galinti sutrumpinti statybų laiką ir palengvinti darbų organizavimą.

    Malborke du slėptuvių projektus įgyvendina „Pekabex“ grupei priklausanti bendrovė „Pekabex BET“. Pagal projektą numatytas antžeminis civilinės saugos įrangos ir priemonių sandėlis, o po juo įrengiama požeminė, autonomiškai veikianti S-1 klasės slėptuvė, taip pat statoma dar viena tos pačios klasės slėptuvė.

    Viena iš slėptuvių projektuojama greta lopšelio-darželio ir pradinės mokyklos, tačiau miesto valdžia pabrėžia, kad ji bus skirta ne tik įstaigų bendruomenėms, bet ir aplinkinių kvartalų gyventojams. Tokia praktika atspindi tendenciją slėptuves integruoti ten, kur kasdien juda daug žmonių, ir kur priedanga gali būti pasiekiama greičiau.

    „Daugelį metų Malborke nebuvo statomi nauji tokio tipo objektai. Slėptuvė daugiau nei 150 žmonių neišspręs visų poreikių, bet ji didins gyventojų saugumą“, – sakė Malborko meras Marekas Charzewskis.

    Pasak miesto vadovo, vien Malborke šiais metais planuojama sukurti apie 300 naujų vietų prisiglaudimui. Tai rodo, kad savivaldybės ieško sprendimų greitai didinti talpas, net jei vieno objekto mastas nėra pakankamas visam miestui.

    Kaip veikia prefabrikacija?

    Abiejų slėptuvių pagrindas yra gelžbetonio prefabrikacija, kai konstrukciniai elementai gaminami gamykloje kontroliuojamomis sąlygomis. Statybvietėje jie daugiausia montuojami ir sujungiami, todėl trumpėja „šlapieji“ procesai, lengviau planuoti grafiką ir mažėja priklausomybė nuo oro sąlygų.

    „Gamyba gamykloje leidžia sutrumpinti darbų trukmę statybvietėje, kartu išlaikant aukštus kokybės standartus, kurie apsaugos objektams yra kritiškai svarbūs“, – sakė „Pekabex“ Gdansko padalinio realizacijos direktorius Rafalas Boroviecas.

    Įmonė skelbia, kad slėptuves planuojama užbaigti iki lapkričio pabaigos. Statybvietėje jau vyksta prefabrikuotų elementų montavimas, o viename objekte darbai pasiekė konstrukcijos uždarymo ir perdangos betonavimo etapą.

    Standartinis slėptuvės modelis visai šaliai

    Lygiagrečiai „Pekabex“ kartu su Karo technologijos universitetu vykdo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. Tikslas yra sukurti kartotinį, standartizuotą prefabrikuotos slėptuvės projektą, kurį būtų galima diegti daugelyje šalies vietų be kiekvieną kartą nuo nulio rengiamų sprendinių.

    Planuojama, kad toks modelis būtų pritaikytas šiuolaikinėms grėsmėms ir turėtų aiškiai apibrėžtus atsparumo parametrus: apsaugą nuo skeveldrų, viršslėgio bangos, spinduliuotės, tam tikrų dujų poveikio, taip pat hermetiškumą ir nepriklausomas gyvybės palaikymo sistemas. Praktikoje tai reiškia ne tik tvirtą konstrukciją, bet ir inžinerinių sistemų patikimumą bei galimybę veikti izoliuotai.

    „Projekto standartizavimas kartu su prefabrikacija atveria galimybę greičiau ir efektyviau sąnaudų požiūriu statyti apsaugos objektus dideliu mastu“, – sakė „Pekabex“ prezidentė Beata Žaczek.

    Įmonė remiasi nacionalinėmis gairėmis, pagal kurias minimalus poreikis Lenkijoje siekia bent 32 376 slėptuves. Plačiau kalbant, slėptuvių tema tampa ne vien statybų klausimu, o ir valstybės pasirengimo krizių valdymui dalimi, kur greitis, mastelis ir standartai tampa lemiamais veiksniais.

  • Vokietijoje bandomi automobilių tiltai be betono: plastiko tinklas ir gruntas žada pigesnę renovaciją

    Vokietijos inžinieriai keliuose projektuose pradėjo taikyti sprendimą, kuris gali iš esmės pakeisti mažesnių automobilių tiltų rekonstrukciją: vietoje tradicinio gelžbetonio atramų naudojamas sutankintas gruntas, armuotas plastiko tinkleliu. Idėja paprasta, bet ambicinga: sumažinti betono kiekį, sutrumpinti darbus ir kartu išlaikyti reikiamą ilgaamžiškumą.

    Didžiausia apkrova daugelyje nedidelių, neaukštų tiltų tenka ne pačiam perdangų blokui, o galinėms atramoms, kur susijungia tilto dalis ir įvažos sankasa. Ilgainiui būtent šiose vietose dažnai atsiranda mikroįtrūkimų, o šalčio ir drėgmės ciklai spartina betono irimą, todėl konstrukcijas tenka stiprinti arba keisti.

    Taikant šį metodą, statytojai formuoja didelės masės sutankinto grunto sluoksnius, kuriuos perriša plastiko geotinklais. Plastikas čia nėra pagrindinis laikantysis elementas: jo paskirtis yra „užrakinti“ gruntą, kad jis neplistų į šalis ir išliktų stabilus veikiamas apkrovų.

    Konstrukcija paprastai sudaroma iš pasikartojančių sluoksnių: vieni jų armuojami geotinklu, kiti paliekami nearmuoti, tačiau taip pat kruopščiai sutankinami. Šis sluoksniavimas suformuoja standų, geometriškai stabilų pylimą, kuris gali pakeisti dalį gelžbetonio sprendinių mažesniuose objektuose.

    Pagrindinis ekonominis argumentas siejamas su betono taupymu: mažiau betono reiškia mažesnes medžiagų sąnaudas ir mažesnį darbų apimtį vietoje, ypač kai reikia ardyti senas atramas. Aplinkosauginis motyvas taip pat akivaizdus, nes cemento gamyba yra viena didžiausių pramoninių anglies dioksido emisijų šaltinių.

    Inžinieriai remiasi ankstesniais bandymais Europoje, kai panašios idėjos buvo tikrinamos dar XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tuomet bandyta betono elementus kai kuriose atramose keisti sutankinta žeme, o stabilumą užtikrinti į ją integruota tinklelio struktūra.

    Skelbiama, kad sprendimas pritaikytas penkiuose nedideliuose objektuose greitkelyje A3, o kiekvieno jų rekonstrukcija truko apie 3 mėnesius. Eismo ribojimai po tiltais esą apsiribojo dviem savaitgaliais, kas kelių infrastruktūroje yra svarbus veiksnys, nes ilgi uždarymai tiesiogiai didina ir ekonominius nuostolius.

    Vis dėlto metodas nėra universalus: jis labiausiai tinka žemesniems, paprastesnės geometrijos tiltams, kur atramų aukščiai ir apkrovų režimai leidžia formuoti armuoto grunto konstrukcijas. Aukštiems tiltams ar sudėtingiems mazgams dažniausiai vis tiek reikalingi tradiciniai sprendimai, įskaitant gelžbetonį ar plieną.

    Artimiausiems metams svarbiausias klausimas bus ilgalaikė eksploatacija: kaip tokios atramos elgsis po daugelio sezonų, koks bus jų priežiūros poreikis ir ar sutaupymas statybų etape nesumažės dėl papildomų kontrolės ar remonto darbų ateityje.