CP v2

Tag: Gen Z

  • Gen Z nebenesvajoja apie vadovų postus: ekspertai įspėja, kas nutiks įmonėms Europoje

    Gen Z nebenesvajoja apie vadovų postus: ekspertai įspėja, kas nutiks įmonėms Europoje

    Karjera be vadovo kėdės

    Gen Z kartai karjeros sėkmė vis dažniau nebesiejama su paaukštinimu ar vadovo pareigomis. Jaunesni darbuotojai prioritetą teikia darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, lankstumui ir prasmei, o ne didesnei atsakomybei bei ilgesnėms valandoms.

    Ši tendencija tampa rimtu iššūkiu įmonėms, kurios ir taip susiduria su naujų lyderių stygiumi. Organizacijoms vis sunkiau užpildyti vidurinės grandies vadovų pozicijas, nuo kurių priklauso kasdienis komandų darbas, produktyvumas ir darbuotojų išlaikymas.

    Kodėl jaunimas atsisako paaukštinimų?

    Darbo įsitraukimo ekspertas ir įmonės „Enpulse“ vadovas Tomaszas Szklarskis teigia, kad pasauliniai tyrimai rodo aiškų poslinkį: į aukštesnes vadovų pareigas orientuojasi tik nedidelė dalis jaunų darbuotojų. Jo vertinimu, tai gali tapti struktūrine problema daugeliui organizacijų.

    „Žvelgiant į pasaulinius tyrimus, tik apie 6 proc. Gen Z nori siekti aukščiausių vadovų pareigų ir tapti vadovais. Organizacijoms ir jų struktūroms tai yra labai didelė problema“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Viena pagrindinių priežasčių – išaugęs vadovų krūvis. Pastaraisiais metais daugelyje įmonių padidėjo žmonių skaičius, tenkantis vienam vadovui: vidutinis komandos dydis, kaip nurodoma, per laiką išaugo maždaug nuo šešių iki dvylikos žmonių.

    Didesnės komandos reiškia ir daugiau konfliktų valdymo, emocinės paramos, veiklos vertinimų bei mokymų poreikio. Tuo pat metu vadovai spaudžiami siekti rezultatų, įgyvendinti pokyčius ir atitikti vadovybės lūkesčius, todėl pareigos tampa mažiau patrauklios tiems, kurie aiškiai brėžia ribas tarp darbo ir asmeninio laiko.

    „Gen Z labai aiškiai įvertino, ką reiškia darbo ir asmeninio gyvenimo balansas, palyginti su aukomis, kurių reikia norint tapti vadovu. Jauni žmonės mato, kokia našta tenka vadovams“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Europa gali pajusti smūgį stipriausiai

    Ekspertai pabrėžia, kad mažėjantis noras imtis vadovavimo nėra vien atskirų įmonių problema. Europoje situaciją dar labiau komplikuoja demografiniai pokyčiai, kai darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėja, o darbuotojų paieška ir išlaikymas tampa vis brangesnis.

    Mažesnė darbo jėga reiškia ir mažesnį potencialių vadovų rezervą, todėl organizacijos priverstos konkuruoti ne tik dėl specialistų, bet ir dėl žmonių, pasirengusių vadovauti. Jei vidurinė grandis silpnėja, įmonėms sunkiau išlaikyti veiklos stabilumą, kokybę ir greitą sprendimų priėmimą.

    „Dirbančių žmonių, ypač Europoje, bus vis mažiau. Jei neugdysime naujos vadovų kartos ir neparuošime žmonių prisiimti atsakomybę už komandas, susidursime su vis didesniais iššūkiais išlaikant organizacijų efektyvumą“, – sakė Tomaszas Szklarskis.

    Ar DI gali pakeisti vadovą?

    Nors dirbtinis intelektas sparčiai skverbiasi į verslą ir automatizuoja dalį procesų, vien technologijomis vadovų trūkumo, pasak eksperto, išspręsti nepavyks. Neaišku, ar darbuotojai norės priimti nurodymus iš algoritmų, o taip pat ar DI realiai pajėgs atlikti vadovo vaidmenį.

    Komandų vedimas reikalauja gebėjimų, kuriuos sunku automatizuoti: empatijos, pasitikėjimo kūrimo, motyvacijos palaikymo, sudėtingų sprendimų priėmimo ir jautrumo organizacijos žmonių poreikiams. Dėl to įmonėms gali tekti pergalvoti, kaip jos apibrėžia vadovo rolę ir kokią paramą suteikia tiems, kurie ryžtasi ją prisiimti.

    Praktikoje tai dažnai reiškia ne vien didesnį atlyginimą, bet ir realų darbo krūvio mažinimą, aiškesnius tikslus, vadovavimo mokymus, mentorystę ir didesnę autonomiją. Be šių pokyčių paaukštinimas jaunam darbuotojui gali atrodyti kaip rizikingas žingsnis, o ne karjeros laimėjimas.

  • Kas yra Floptropica – Gen Z „mėgstamiausia šalis“ be žemėlapio: kaip gimė ir kodėl išpopuliarėjo

    Kas yra Floptropica – Gen Z „mėgstamiausia šalis“ be žemėlapio: kaip gimė ir kodėl išpopuliarėjo

    Floptropica – socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi išgalvota „šalis“, kurią ypač pamėgo Gen Z: ji turi „vyriausybę“, „rinkimus“, „valstijas“ ir net „pasą“, tačiau realybėje jos nerasite jokiame žemėlapyje. Šis fenomenas gimė iš „TikTok“ ir kitų platformų humoro, ironijos bei bendruomeninio pasakojimo, kai tūkstančiai vartotojų kartu kuria vieną bendrą mitologiją.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip eilinis memas, bet Floptropica veikia kaip skaitmeninė eskapizmo forma: interneto vartotojai susikuria vietą, į kurią galima „pabėgti“ nuo kasdienio spaudimo, politinių konfliktų ar nerimo dėl ateities. Tokia kryptis sutampa su platesne tendencija, kai jaunimas vis dažniau renkasi ne vien atskirus juokelius, o ištisus, nuolat pildomus internetinius pasaulius su taisyklėmis, personažais ir „kanonu“.

    Kaip atsirado Floptropica?

    Pavadinimas sudurtas iš žodžių flop ir tropics, o jo šaknis – gerai pažįstamas interneto žargonas. Žodis flop socialiniuose tinkluose naudojamas apibūdinti nesėkmei, nuosmukiui ar „silpnam laikotarpiui“, o vėliau iš to išaugo „flop era“ idėja, kurią vartotojai pritaiko ir popkultūrai, ir sau patiems.

    Su tuo glaudžiai siejamas ir Floptok terminas – bendruomenė bei turinio srautas, kuriame vartotojai kuria ironizuojančius vaizdo įrašus apie žmones, įvykius ar žvaigždes, esančius tariamoje flop eroje. „TikTok“ tapo ypač palankia erdve tokiam turiniui, nes platformos algoritmas greitai sujungia panašaus humoro ir nuorodų sistemą suprantančias auditorijas.

    „Valstybė“ su savo valdžia

    Floptropica išsiskiria tuo, kad tai ne vien pavadinimas ar frazė, o nuosekliai kuriamas „valstybės“ pasakojimas. Bendruomenė jai priskiria demokratinę santvarką, institucijas, gynybos struktūras, žiniasklaidą, „valstijas“ ir net „oficialias“ kalbas, tarp kurių šalia realių atsiranda ir išgalvotos.

    Vienas ryškiausių šios „valstybės“ elementų – „išrinkta“ prezidentė Deborah Ali-Williams, kuri realiame gyvenime išgarsėjo internete dėl vaizdo įrašų, kuriuose demonstravo profesionalumą ir ramybę dirbdama laidojimo namuose JAV. Skaitmeninėje mitologijoje ji tapo autoritetu, o pati aktyviai įsitraukė į pasakojimą, kurdama turinį ir taip stiprindama bendruomenės kuriamą „tikrovę“.

    Floptropica lore turi ir „karalienę“ Jiafei Dai, kuri, pasak populiarių interpretacijų, sukurta naudojant dirbtinis intelektas. Ši detalė išryškina dar vieną šiuolaikinę tendenciją: virtualūs personažai, sintetiniai veidai ir DI sugeneruotos tapatybės vis dažniau tampa popkultūros dalimi, o auditorijos sąmoningai žaidžia riba tarp realaus žmogaus ir skaitmeninės projekcijos.

    Kodėl tai taip įtraukia?

    Floptropica populiarumą palaiko bendruomeninis kūrybos principas: bet kas gali „papildyti“ istoriją, sukurti naują „įstatymą“, „rinkimų“ rezultatą ar personažą. Nors toks pasakojimas gali būti prieštaringas ir nenuoseklus, būtent tai jam suteikia gyvybės, nes jis prisitaiko prie aktualijų, naujų memų ir popkultūros įvykių.

    Šis reiškinys taip pat atspindi, kaip socialinių tinklų auditorijos naudoja satyrą kalbėdamos apie realų pasaulį: įžymybių kultą, politinių naujienų perteklių, nuomonių poliarizaciją ar net informacinį nuovargį. Kai kuriems tai – tiesiog žaidimas, kitiems – bendruomenės jausmą stiprinanti erdvė, kurioje humoras tampa socialine atrama.

    Galiausiai Floptropica veikia kaip interneto subkultūros ženklas: jei supranti jos vidines nuorodas, tampi „savu“. Būtent tokios bendros kodų sistemos ir paaiškina, kodėl išgalvota „šalis“ gali suburti milijonus peržiūrų, fanų paskyras ir net paskatinti realius viešus asmenis prie jos prisišlieti – bent jau simboliškai.