CP v2

Tag: Genealogija

  • Airijoje O’Sullivanai pagerino Gineso rekordą: kiek žmonių su ta pačia pavarde susirinko?

    Airijoje O’Sullivanai pagerino Gineso rekordą: kiek žmonių su ta pačia pavarde susirinko?

    Rekordas pasiektas Korke

    Airijoje, Korko grafystėje, savaitgalį užfiksuotas naujas Gineso pasaulio rekordas: vienoje vietoje susirinko daugiausia žmonių, turinčių tą pačią pavardę. Rekordą pasiekė O’Sullivanų ir Sullivanų pavardę turintys dalyviai, susirinkę į klano suvažiavimą Castletownbere miestelyje.

    Ankstesnis pasiekimas priklausė Gallagherių pavardės žmonėms, kurie 2007 metais į vieną susibūrimą Airijoje sutraukė 1 488 dalyvius. Šį kartą kartelė pakelta gerokai aukščiau.

    Kaip buvo skaičiuojami dalyviai?

    Organizatorių teigimu, į renginį iš anksto registravosi daugiau nei 3 350 žmonių, tačiau galutinį rekordą lėmė realiai atvykusiųjų skaičius. Į pradinės mokyklos teritoriją Castletownbere susirinko 1 848 O’Sullivanų ir Sullivanų.

    Gineso rekordų atstovai rezultatą patvirtino vietoje: buvo atliekami dalyvių skaičiavimai, tikrinami tapatybės dokumentai, kad būtų užtikrinta, jog visi atitinka taisyklę dėl pavardės. Tokia patikros tvarka yra įprasta, kai siekiama oficialaus rekordo.

    Atvyko ir iš labai toli

    Renginyje dalyvavo ne tik iš įvairių Airijos vietų atvykę žmonės, bet ir svečiai iš užsienio. Skelbiama, kad į susitikimą atvyko O’Sullivanai ir Sullivanai iš Naujosios Zelandijos, Australijos, Kanados bei Jungtinių Amerikos Valstijų.

    Šis geografinis mastas atspindi platesnę Airijos diasporos istoriją: daug airiškų pavardžių šiandien paplitusios Šiaurės Amerikoje ir kitose emigraciją patyrusiose šalyse, o giminės susibūrimai vis dažniau tampa būdu atkurti ryšius su šaknimis.

    „Jaučiuosi palaiminta užaugusi būdama platesnės Sullivanų ir O’Sullivanų šeimos dalimi, mes esame komanda, kurios neįmanoma įveikti“, – sakė klano vadė Kelly Sullivan.

    Genealogijos duomenų bazė „Forebears“ yra nurodžiusi, kad pasaulyje gali būti daugiau nei 500 000 O’Sullivanų ir Sullivanų. Pavardė siejama su gėlų kilmės forma O’Suileabhain, kuri dažnai aiškinama kaip „vanago akies“ reikšmę turintis pavadinimas.

    Po rekordo paskelbimo renginio dalyviai neslėpė, kad tai ir simbolinis iššūkis buvusiems rekordininkams Gallagheriams. Vis dėlto pagrindinė žinia čia kita: pavardė, istorija ir bendruomeniškumas, suvedę šimtus žmonių į vieną vietą, tapo oficialiai pripažintu pasauliniu pasiekimu.

  • 1,3 mln. amerikiečių sieja DNR su 1634 m. kolonistais: netikėtas atradimas Merilende

    1,3 mln. amerikiečių sieja DNR su 1634 m. kolonistais: netikėtas atradimas Merilende

    DNR pėdsakai iš 1634 metų

    Naujas genetinis ir genealoginis tyrimas parodė, kad daugiau kaip 1 300 000 žmonių, dalyvavusių „23andMe“ moksliniuose tyrimuose, turi bendrų DNR atkarpų su ankstyvaisiais europiečiais kolonistais, palaidotais Merilende. Tokie ryšiai nustatyti lyginant senovinės DNR mėginius su šiuolaikinių savanorių genetiniais duomenimis.

    Tyrimo atspirties taškas buvo 1634 metais į dabartinį Merilendą atvykę kolonistai, plaukę laivais „Ark“ ir „Dove“. Jie įkūrė St. Mary’s City, laikomą viena seniausių nuolatinių anglų gyvenviečių regione.

    Kaip veikia giminystės paieška

    Mokslininkai analizavo 49 asmenų, palaidotų Chapel Field kapinėse St. Mary’s City, genomus ir ieškojo vadinamojo tapatumo pagal kilmę principo. Šis metodas remiasi tuo, kad giminaičiai, net ir labai tolimi, paveldi tas pačias DNR atkarpas iš bendrų protėvių.

    Gauti rezultatai parodė ryškias sąsajas su Vakarų Anglija ir Velsu, taip pat aptikta ryšių su Airijos kilmės žmonėmis. Tyrimas išryškino ir mažiau žinomą vidinę migraciją JAV po Nepriklausomybės karo, kai dalis Merilendo katalikų šeimų kėlėsi į pietus ieškodamos didesnio religinio saugumo ir ekonominių galimybių.

    Kas buvo palaidoti kapinėse

    Genetinė analizė leido atkurti kai kurių iki šiol nežinomų palaidotų asmenų tapatybes. Derinant DNR duomenis su genealoginiais sutapimais ir papildoma istorine informacija, tyrėjai identifikavo Merilendo antrąjį gubernatorių Thomasą Greene’ą, jo pirmąją žmoną Anne ir jų sūnų Leonardą.

    „Tai pirmas kartas, kai senovinė DNR panaudota nežinomų asmenų identifikavimui neturint išankstinės informacijos, kas jie galėjo būti“, – sakė „23andMe Research Institute“ populiacijų genetikė Éadaoin Harney.

    Tyrimas taip pat pateikė užuominų apie kai kurių kolonistų socialinį statusą. Pavyzdžiui, keli jauni vyrai, siejami su Airijos kilme, mirė anksti, jų kauluose matyti sunkaus fizinio darbo ir prastesnės sveikatos požymių, o laidojimo aplinkybės leido svarstyti, kad jie galėjo būti samdiniai ar priklausomi darbininkai.

    Ką tai reiškia šiandien

    Šis darbas parodo, kaip šiuolaikinė genetika, archeologija ir genealogija gali papildyti viena kitą, kai istoriniuose šaltiniuose trūksta duomenų. Tokie tyrimai vis dažniau naudojami ne tik migracijų kryptims atsekti, bet ir konkrečių bendruomenių istorijai atkurti, ypač kai dokumentai neišlikę arba buvo fragmentiški.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ateityje panašūs projektai galėtų suteikti dar tikslesnių įžvalgų, jei būtų plačiau naudojami papildomi genetiniai žymenys, padedantys atsekti tėvines ir motinines linijas. Tyrimas publikuotas žurnale „Current Biology“.

  • DNR testas atskleidė šeimos paslaptį: įvaikinta amerikietė sužinojo, kodėl išsiskyrė iš kitų

    Vartotojams skirti DNR testai vis dažniau tampa ne tik pramoga, bet ir priemone atkurti šeimos istoriją. 26 metų amerikietės Sidnės Parkherst istorija parodo, kaip genetiniai duomenys gali padėti rasti biologinius artimuosius ir atsakyti į klausimus, lydėjusius nuo vaikystės.

    Moteris buvo įvaikinta netrukus po gimimo 2000 metų kovą ir užaugo Rod Ailande. Ji pasakojo, kad dar vaikystėje jautėsi išsiskirianti: tamsūs garbanoti plaukai ir veido bruožai kėlė klausimų, į kuriuos šeimoje nebuvo aiškių atsakymų.

    Paieškos įsibėgėjo 2018 metais, kai ji pasinaudojo „23andMe“, o vėliau ir „Ancestry“ paslaugomis bei atliko DNR tyrimą. Iš gautų sutapimų ir giminystės ryšių ji pradėjo dėlioti biologinės šeimos žemėlapį, o dalis giminaičių su ja susisiekė patys.

    2020 metais jai parašė įseserė iš motinos pusės ir pranešė, kad jų biologinė motina mirė 2018 metais. Tačiau didžiausia intriga išliko dėl tėvo tapatybės, nes iki tol jokio patvirtinto ryšio iš tėvo linijos ji neturėjo.

    Atsakymas atėjo po dar vieno DNR testo, kai su Sidne susisiekė pusbrolis iš tėvo pusės. Jis padėjo nustatyti biologinio tėvo tapatybę: juo, pasak moters, yra Lentonas Mitčelas, kuris iki tol esą nežinojo turintis dukrą.

    Pirmasis jų susitikimas įvyko 2024 metais Džordžijos valstijoje. Tuomet, pasak Sidnės, ji pirmą kartą gyvai pamatė žmogų, su kuriuo dalijasi panašiais bruožais, ir sužinojo esanti napus afroamerikietė, o tai paaiškino jos išvaizdą ir ilgai lydėjusį kitoniškumo jausmą.

    Nors ši istorija baigėsi artimųjų paieškos rezultatais, genetinių paslaugų ekspertai nuolat pabrėžia ir kitą pusę: tokie testai gali netikėtai atskleisti šeimos paslaptis, nežinomus giminystės ryšius ar neatitikimus dokumentuose. Dėl to prieš dalijantis rezultatais su giminaičiais svarbu įvertinti emocines pasekmes ir privatumo klausimus.

    Pati Sidnė pabrėžė, kad vaikystė su įtėviais buvo laiminga, o jie ją palaikė. Tačiau noras suprasti savo šaknis niekur nedingo, todėl DNR testas jai tapo būdu susigrąžinti dalį asmeninės istorijos, kurios anksčiau tiesiog neturėjo.