CP v2

Tag: General Motors

  • „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    JAV automobilių pramonės centre Detroite ryškėja nauja tendencija: didieji gamintojai sparčiai mažina biuruose dirbančių specialistų skaičių, o DI vis dažniau minimas kaip vienas iš lūžio veiksnių. Viešai skelbiami įmonių duomenys rodo, kad „Detroit Three“ – „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ – per šį dešimtmetį nuo ankstesnių pikų kartu sumažino daugiau kaip 20 000 JAV samdomų, ne gamybinės grandies darbuotojų.

    Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 19 proc. jų bendros biurų darbuotojų bazės nuo aukščiausių pastarųjų metų lygių. Nors kiekvienos bendrovės sprendimus lėmė skirtingos aplinkybės, bendras vardiklis tas pats: automobilius vis labiau apibrėžia programinė įranga, elektrifikacija, automatizavimo sprendimai ir DI, keičiantys įprastas darbo funkcijas.

    Pokyčius viešai yra įvardiję ir įmonių vadovai, pabrėždami, kad DI pirmiausia palies pasikartojančias biuro užduotis. „DI paliks daug biuro darbuotojų už borto“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley, kalbėdamas apie tai, kad technologijos gali perimti didelę dalį rutininių procesų.

    Kur labiausiai mažėjo etatų

    Didžiausią mažinimą tarp Detroito trejeto pastaraisiais metais fiksavo „General Motors“. Bendrovė nuo 2022 iki 2025 metų pabaigos JAV sumažino maždaug 11 000 biuro darbuotojų, nors prieš tai buvo sparčiai plėtusi komandą ir 2022 metais buvo pasiekusi apie 58 000 JAV biuro darbuotojų ribą.

    „Ford“ korekcijas vykdė nuosaikiau: nuo 2020 metais buvusio piko biurų darbuotojų skaičius, viešų ataskaitų duomenimis, sumažėjo apie 5 300 ir pernai siekė maždaug 30 700. „Stellantis“ tuo pačiu laikotarpiu JAV biuro darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 15 000 iki apie 11 000.

    Bendrai trijų gamintojų biuro darbuotojų skaičius maždaug 2022 metais buvo pasiekęs apie 102 000, o 2025 metų pabaigoje buvo kritęs iki maždaug 88 700. Tai reikšmingas nuosmukis, rodantis, kad pertvarkos nėra vienkartinės, o tampa ilgalaike strategijos dalimi.

    DI spaudimas biuro darbams

    Darbo rinkos analitikai pabrėžia, kad DI didžiausią spaudimą kuria pareigoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: administravimui, daliai finansų procesų, IT operacijoms ir net programavimui, jei darbas susijęs su standartizuotu kodavimu. Tuo pat metu automobilininkams atsiveria naujos kryptys, kuriose žmogiškų kompetencijų poreikis auga: kibernetinis saugumas, autonominio vairavimo sistemos, duomenų inžinerija, programiškai apibrėžti automobiliai.

    Pastaraisiais mėnesiais „General Motors“ papildomai mažino šimtus biuro darbuotojų, daugiausia IT veiklos srityse. Rinkoje tai siejama su tuo, kad įmonės peržiūri, kokias IT funkcijas gali automatizuoti, o kokias perkelti į naujas, su DI diegimu ir duomenimis susijusias komandas.

    „DI gali padaryti programuotoją gerokai produktyvesnį, bet jis nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė su „General Motors“ dirbęs programuotojas ir duomenų specialistas, kalbėjęs apie kasdienį DI įrankių poveikį darbui.

    Atleidimai nereiškia, kad neieško žmonių

    Svarbu tai, kad Detroito trejeto mažinimai nebūtinai atspindi visą JAV automobilių sektorių. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, motorinių transporto priemonių gamybos darbo vietų skaičius 2022–2025 metais mažėjo minimaliai ir siekė apie 285 800, tačiau šis rodiklis apima tiek biuro, tiek gamybos darbuotojus.

    Be to, ne visi gamintojai JAV mažina biuro komandų apimtis. Pavyzdžiui, „Toyota“ per pastaruosius metus JAV didino biuro darbuotojų skaičių, kas rodo, kad strategijos tarp rinkos dalyvių skiriasi, o talentų kova dėl programinės įrangos, duomenų ir saugumo specialistų tik aštrėja.

    Patys Detroito gamintojai taip pat toliau skelbia atrankas: jų karjeros puslapiuose vienu metu gali būti tūkstančiai atvirų pozicijų, o dalis jų tiesiogiai susijusios su DI. Praktikoje tai reiškia, kad mažinimai dažnai vyksta vienose funkcijose, o kitose – ypač susijusiose su naujos kartos automobiliais ir skaitmeniniais produktais – komandos stiprinamos.

    Konsultantai perspėja, kad beatodairiškas etatų karpymas gali atsisukti prieš pačias įmones: sumažėja institucinės žinios, lėtėja projektai, o kritiniai talentai renkasi konkurentus. Dėl to vis dažniau kalbama ne apie „kiek atleisti“, o apie tai, kaip perprojektuoti darbą taip, kad DI didintų produktyvumą ir leistų greičiau kurti naujus produktus.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.

  • GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    GM IT darbuotojus atleido per 15 min. susitikimą: DI spaudimas, išeitinės ir šokas

    General Motors (GM) darbuotojai pasakoja apie netikėtą atleidimo procedūrą, kuri, jų teigimu, prasidėjo nerimą keliančiu el. laišku ir 15 minučių trukmės nuotoliniu susitikimu. Po iš anksto parengtos Personalo skyriaus žinutės susitikimas esą buvo staigiai nutrauktas, o kartu baigėsi ir darbas.

    Pasak su situacija susipažinusio asmens, šie atleidimai palietė maždaug 500–600 žmonių. Daugiausia tai informacinių technologijų pareigose dirbę darbuotojai Ostine ir Vorene, o sprendimas, anot šaltinio, siejamas su kaštų mažinimu ir neapibrėžtomis rinkos sąlygomis.

    „Nebuvo jokio dėkingumo ar empatijos. Jokių klausimų. Nieko“, – sakė duomenų analitikas, automobilių gamintojo komandoje dirbęs daugiau nei dešimtmetį.

    Du atleisti darbuotojai teigė, kad jų padaliniuose pastaruoju metu vyko pertvarkos, o kasdieniame darbe vis dažniau buvo skatinama pasitelkti dirbtinis intelektas. Jų vertinimu, DI diegimas didino produktyvumą, tačiau kartu stiprino įspūdį, kad daliai funkcijų ateityje reikės mažiau žmonių.

    „Jie stums DI į kasdienį darbą ir visa kita. Tai gali labai padidinti programuotojo produktyvumą, bet DI nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė patyręs programuotojas ir duomenų mokslininkas.

    GM viešai nenurodė, kokį vaidmenį atleidimuose suvaidino DI, tačiau patvirtino, kad pertvarko IT organizaciją. Bendrovė teigė, jog tai daroma siekiant geriau pasirengti ateičiai, ir pripažino, kad sprendimas atsisakyti dalies pareigybių buvo sunkus.

    Tuo pat metu bendrovė ir toliau ieško IT specialistų: karjeros puslapyje buvo skelbiama apie maždaug 80 atvirų IT pozicijų, tarp jų ir susijusių su DI. Tai rodo dažną didžiųjų organizacijų kryptį: mažinant vienas komandas, lygiagrečiai stiprinamos naujų kompetencijų sritys.

    Darbuotojams pateiktoje GM išeitinių programos apžvalgoje nurodyta, kad 1–4 metų stažą turintiems siūloma dviejų mėnesių išeitinė. Turintiems 8 metų patirtį numatyti keturi mėnesiai, o 12 ar daugiau metų dirbusiems darbuotojams siūlomi šeši mėnesiai.

    Taip pat numatytos vienkartinės išmokos sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, kurių dydis siekia maždaug 1 850–5 550 eurų, priklausomai nuo dokumentuose nurodytų sumų. Dokumentuose taip pat pažymima, kad nepanaudotos atostogos ar nedarbingumo laikas gali būti prarandami, jei to nedraudžia konkrečios valstijos teisė.

    GM darbuotojams pasiūlė ir papildomas paslaugas: psichologinės pagalbos sprendimus bei karjeros konsultavimą, įskaitant pagalbą ieškant naujo darbo. Vis dėlto dauguma išmokų ir paslaugų siejamos su sąlyga pasirašyti atsisakymo nuo pretenzijų susitarimą ir grąžinti bendrovei priklausantį turtą, jei jis buvo suteiktas.

    Pastaraisiais metais panašias žinutes apie efektyvumo didinimą ir mažesnį darbuotojų skaičių, diegiant DI sprendimus, vis dažniau kartoja ir kitos didelės technologijų bei paslaugų bendrovės. Ekspertai pabrėžia, kad DI dažnai ne tiek „pakeičia“ vieną darbuotoją, kiek pakeičia darbo pobūdį: auga poreikis žmonėms, galintiems valdyti procesus, duomenis ir rizikas, bet mažėja rutininių užduočių apimtis.

  • „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    „General Motors“ atleidžia šimtus IT darbuotojų: aiškėja, kuriose komandose pokyčiai didžiausi

    Automobilių gamintoja „General Motors“ pradėjo šimtų samdomų informacinių technologijų specialistų atleidimus, peržiūrėdama komandos struktūrą ir siekdama mažinti sąnaudas. Bendrovė patvirtino, kad pareigybių naikinimas vyksta globaliai, tačiau detalių apie konkrečius padalinius ir skaičius viešai neatskleidė.

    Su planu susipažinusių šaltinių teigimu, pokyčiai palies maždaug 500–600 darbuotojų, o didžiausias poveikis juntamas Ostine Teksaso valstijoje ir Vorene Mičigano valstijoje. Atleidimai pradėti pirmadienį ir yra platesnio GM darbo jėgos poreikių įvertinimo dalis.

    Kas keičiasi GM IT padalinyje?

    Bendrovė teigia pertvarkanti IT organizaciją tam, kad geriau pasirengtų ateities poreikiams. Pasak GM, sprendimas naikinti dalį pareigybių buvo sunkus, o atleidžiamiems darbuotojams žadama suteikti pagalbą pereinamuoju laikotarpiu.

    „General Motors“ pabrėžia, kad IT funkcija išlieka strategiškai svarbi, tačiau keičiami prioritetai ir kompetencijų poreikis. Pastaraisiais metais automobilių gamintojai vis dažniau optimizuoja administracines ir technologijų komandas, kai dalis darbų automatizuojama, o projektai perrikiuojami pagal grąžą ir terminus.

    Atleidžia, bet toliau samdo

    Nors šiuo metu mažinamas darbuotojų skaičius, GM tuo pat metu išlaiko naujų specialistų paiešką. Bendrovės karjeros skiltyje buvo skelbiamos dešimtys atvirų IT pozicijų, įskaitant darbus, susijusius su dirbtinis intelektas sprendimais, automobilių sportu ir autonominio vairavimo kryptimis.

    Toks modelis, kai dalis vaidmenų naikinami, o lygiagrečiai ieškoma kitokių kompetencijų, atspindi platesnę rinkos tendenciją. Įmonės vis dažniau atsisako dubliuojamų funkcijų ir stiprina komandas, kurios kuria skaitmenines platformas, duomenų analizės sprendimus ir programinę įrangą transporto priemonėms.

    Platesnis kontekstas: nuolatinės peržiūros

    GM pastaraisiais metais reguliariai pervertina samdomų darbuotojų poreikį pagal projektų apimtį ir reikiamus įgūdžius. Bendrovė anksčiau yra mažinusi ir kitų sričių specialistų skaičių, kai tai buvo siejama su pasikeitusiomis verslo sąlygomis.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtą informaciją, praėjusių metų pabaigoje GM visame pasaulyje turėjo apie 68 000 samdomų darbuotojų, iš jų apie 47 000 Jungtinėse Valstijose. Tai rodo, kad net ir kelių šimtų pareigybių pokytis yra reikšmingas konkretiems padaliniams, tačiau bendrai organizacijai tai yra tik dalis platesnės transformacijos.

    „General Motors“ pareiškime pabrėžė, kad pertvarka skirta geriau pozicionuoti bendrovę ateičiai ir kad sprendimas naikinti kai kurias pareigas priimtas įvertinus organizacijos kryptį. „Esame dėkingi paveiktų darbuotojų indėliui ir įsipareigojame padėti jiems per šį pokytį“, – sakė bendrovė.

  • „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    „Ford“ kelia 2026 metų prognozę: 1,2 mlrd. eurų tarifų grąžinimas uždengė brangstančias žaliavas

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pakėlė 2026 metų finansines prognozes po to, kai pirmąjį ketvirtį pranoko Volstrito lūkesčius. Esminiu postūmiu tapo maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės tarifų grąžinimas, susijęs su JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl dalies anksčiau įvestų muitų teisėtumo.

    Investuotojai į naujieną sureagavo greitai: po prekybos sesijos „Ford“ akcijos kaina šoktelėjo daugiau nei 6 proc. Bendrovė pabrėžė, kad grąžintinų sumų procesas dar nėra baigtas, tačiau apskaitoje nauda pripažinta tuo laikotarpiu, kai buvo priimtas teismo sprendimas.

    Pelnas šoktelėjo, pardavimai krito

    „Ford“ pranešė, kad bendros pajamos per ketvirtį išaugo iki maždaug 40,0 mlrd. eurų, o grynasis pelnas siekė apie 2,3 mlrd. eurų. Tuo pat metu didmeninės automobilių apimtys smuktelėjo apie 4 proc., tačiau rezultatus stiprino palankesnis parduodamų modelių miksas ir kainodara.

    Veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius, eliminuojant vienkartinius veiksnius, šoktelėjo iki maždaug 3,2 mlrd. eurų. Bendrovė atkreipė dėmesį, kad automobilių sektoriuje tokie koregavimai dažni, nes jie leidžia aiškiau atskirti nuolatinės veiklos rezultatą nuo išskirtinių įvykių.

    Prognozė geresnė, bet rizikos išlieka

    Atnaujintose 2026 metų gairėse „Ford“ dabar tikisi 7,9–9,8 mlrd. eurų koreguoto veiklos pelno, kai anksčiau prognozavo 7,4–9,3 mlrd. eurų. Laisvųjų pinigų srautų prognozė išlaikyta maždaug 4,6–5,6 mlrd. eurų intervale, o investicijos į ilgalaikį turtą planuojamos apie 8,8–9,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodė, kad šiose gairėse neįvertintos galimos didesnės geopolitinės įtampos pasekmės ar ryškesnis JAV ekonomikos sulėtėjimas. Tokie veiksniai gali smarkiai pakeisti tiek paklausą, tiek tiekimo grandinių ir žaliavų kaštus.

    Brangstantis aliuminis ir spaudimas elektromobiliams

    Finansų vadovė Sherry House teigė, kad ketvirčio rezultatus lėmė ne vien tarifų grąžinimas, o ir geresnė kainodara bei augančios programinės įrangos ir paslaugų pajamos. Vis dėlto tarifų grąžinimas padeda amortizuoti planuojamą maždaug 930 mln. eurų papildomą žaliavų, ypač aliuminio, brangimą per metus.

    „Didžioji dalis pagerėjimo atėjo ne vien dėl tarifų, o dėl stipresnio produktų miksavimo, kainodaros ir augančių paslaugų“, – sakė Sherry House.

    Elektromobilių padalinys „Model e“ nuostolius sumažino, tačiau segmentas tebėra nuostolingas: ketvirčio minusas siekė apie 720 mln. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo ryškų elektromobilių pardavimų smukimą, atspindintį platesnę rinkos tendenciją, kai pirkėjai jautriau reaguoja į kainą, o gamintojai intensyvina akcijas ir koreguoja gamybos planus.

    Tuo pat metu tradicinis „Blue“ verslas ir komercinis „Pro“ padalinys išliko pagrindiniais pelno generatoriais. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad pereinamasis laikotarpis į elektrifikaciją didiesiems gamintojams tebėra finansiškai sudėtingas, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausią stabilumą suteikia pelningesni vidaus degimo ir komerciniai modeliai.

  • Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Kalifornijos federaliniame teisme prasideda aukšto profilio byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Byloje jau suformuota devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija, o artimiausiu metu laukiama įžanginių kalbų ir pirmųjų argumentų.

    Muskas teigia, kad „OpenAI“ ir jos vadovai nukrypo nuo pirminės misijos veikti kaip ne pelno siekianti organizacija, o DI technologijų plėtra esą buvo nukreipta komercine kryptimi. Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers procesą padalijo į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, vėliau sprendžiama dėl galimų priemonių.

    „Žmonės turi tvirtą nuomonę apie šias figūras, ir tai matėsi prisiekusiųjų atrankoje“, – sakė teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Rinkose tuo pat metu juntamas nervingumas: po pranešimų, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti vidinių pajamų ir naudotojų augimo tikslų, smuko su DI banga siejamų bendrovių akcijos. Investuotojai pastaraisiais metais ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie DI produktų monetizacijos tempą ir realų paklausos tvarumą.

    Prie spaudimo prisidėjo ir žaliavų kainos. Brent rūšies naftos kaina pakilo virš maždaug 100 eurų už barelį ribos, rinkoms vertinant įtampą dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimus tiekimo sutrikimus, nors platesni JAV akcijų indeksai anksčiau buvo pasiekę rekordines aukštumas.

    Automobilių sektoriuje išsiskyrė „General Motors“, kuri pagerino 2026 metų prognozes, nurodydama tikimybę atgauti apie 460 000 000 eurų su muitais susijusių lėšų. Bendrovė taip pat pranoko pelno lūkesčius, nors pajamos buvo kiek kuklesnės nei tikėtasi, o prieš prekybą akcijos brango.

    Kriptovaliutų rinkoje dėmesys krypsta į prognozių platformas, siekiančias įžengti į nuolatinių ateities sandorių segmentą, vadinamą perps. Tokie instrumentai laikomi vienu rizikingiausių prekybos kampų, nes dažnai siūlo itin didelį finansinį svertą, o tai staigiai didina ir potencialų pelną, ir nuostolius.

    Technologijų ir turinio versle naujieną paskelbė „Spotify“, pristačiusi sporto ir treniruočių kryptį su daugiau nei 1 400 „Peloton“ užsiėmimų „Premium“ prenumeratoriams. Bendrovės taip siekia išplėsti pajamas už muzikos ir tinklalaidžių ribų, o „Peloton“ tai dera su strategija mažinti priklausomybę nuo vien aparatūros pardavimų.

    Vis dėlto „Spotify“ akcijos po ketvirčio rezultatų krito daugiau nei 10 proc., investuotojams nepatikus silpnesnėms veiklos pelno gairėms. Tai primena, kad net ir augančios auditorijos laikais rinkos pirmiausia vertina pelningumo trajektoriją bei kaštų kontrolę, ypač kai palūkanų normos ir finansavimo sąlygos išlieka jautrios bet kokiems pokyčiams.

  • „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    „General Motors“ perspėja dėl Irano karo: kaštai auga, bet brangūs automobiliai šluojami

    JAV automobilių gamintoja „General Motors“ pranešė, kad dėl Irano karo didėja jos veiklos kaštai, ypač energetikos ir logistikos srityse. Vis dėlto bendrovė kol kas nemato ženklų, kad pirkėjai masiškai atsisakytų brangesnių automobilių.

    Bendrovės vadovė Mary Barra investuotojams teigė, kad įmonė stebi vartotojų elgseną, tačiau automobilų pardavimų struktūra išlieka palanki. Anot jos, didžiausias neapibrėžtumas šiuo metu yra konflikto trukmė ir jo poveikis tiekimo grandinėms bei transportavimo kainoms.

    „Didžiausias kintamasis, kurį stebime, yra tai, kiek ilgai tęsis konfliktas ir kokią kainą tai sukurs logistikai bei tiekimo grandinei, tačiau kol kas ryškaus pokyčio nematome“, – sakė Mary Barra.

    „General Motors“ nurodė, kad pirmąjį ketvirtį vidutinė automobilio sandorio kaina siekė apie 52 000 eurų ir buvo panaši kaip prieš metus. Platesnėje rinkoje, remiantis naujausiais viešai skelbiamais skaičiavimais, vidutinė naujo automobilio sandorio kaina kovo mėnesį buvo apie 45 000 eurų.

    Vadovybė pabrėžė, kad net ir augant degalų kainoms bei bendram pragyvenimo brangimui, pirkėjai vis dar linkę rinktis didesnės komplektacijos visureigius ir pikapus. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad užsitęsęs konfliktas gali pakeisti paklausą, pavyzdžiui, didinti jautrumą kainai arba spartinti perėjimą prie elektrinių modelių.

    „General Motors“ taip pat pranešė, kad stengiasi kompensuoti papildomas išlaidas, ieškodama efektyvumo, mažindama kitas sąnaudas ir peržiūrėdama kai kuriuos samdymo planus. Įmonė neįvardijo, kiek tiksliai kainuoja karo sukelti pokyčiai, tačiau patvirtino, kad spaudimas kaštams yra apčiuopiamas.

    „Nors mūsų veiklos rezultatai išlieka stiprūs, Irano karas padidino mūsų kaštus, o jo trukmė lieka neaiški. Šį spaudimą mažiname sumažindami išlaidas kitose srityse ir ieškodami efektyvumo visame versle“, – sakė Mary Barra.

    Be geopolitinių rizikų, „General Motors“ akcentavo ir kitą svarbų veiksnį, darantį įtaką sąnaudoms, tai mikroelektronikos komponentai. Bendrovė tikisi, kad šiemet jai papildomai kainuos žaliavos ir krovinių gabenimas, įskaitant brangstančią logistiką ir didesnes DRAM lustų kainas, o bendras šių veiksnių poveikis gali siekti 1,4–1,9 mlrd. eurų.

    DRAM lustai yra svarbūs šiuolaikiniams automobiliams, nes naudojami informacijos ir pramogų sistemose, skaitmeniniuose prietaisų skydeliuose, pažangiose pagalbinėse vairuotojo sistemose ir elektromobilių valdymo sprendimuose. Rinkos analitikai pabrėžia, kad šių lustų kainas kelia išaugusi paklausa duomenų centrams ir dirbtinio intelekto infrastruktūrai, todėl automobilių gamintojai konkuruoja dėl tų pačių pajėgumų su technologijų sektoriumi.

    Finansų vadovas Paul Jacobson teigė, kad šiuo metu įmonė nemato tiesioginės žaliavų ar komponentų stygiaus rizikos dėl konflikto. Tačiau „General Motors“ pripažino, kad perskirsto kai kuriuos automobilių srautus, daugiau produkcijos nukreipdama į JAV rinką, o ne į Artimuosius Rytus, kur dėl karo paklausa ir logistika tapo mažiau prognozuojamos.

    Įmonė taip pat priminė, kad pirmąjį ketvirtį jos pardavimai, palyginti su ankstesniais metais, mažėjo, o vienas iš veiksnių buvo mažesnės kai kurių modelių atsargos. Pasak bendrovės, ypač juntamas didesnių pikapų segmentas, nes gamyba buvo derinama prie planuojamų atnaujinimų vėlesniu laikotarpiu.

    Rinkai svarbiausias klausimas išlieka, ar užsitęsęs karas kartu su didesnėmis energijos ir logistikos sąnaudomis nepakeis vartotojų elgsenos. „General Motors“ tikina esanti pasirengusi prisitaikyti, jei pirkėjai ryškiau pasisuks į pigesnius modelius arba greičiau rinksis elektrines transporto priemones.

  • „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ skelbs rezultatus: Volstritas laukia silpnesnių pajamų, bet prognozės stebimos

    „General Motors“ antradienį prieš JAV biržų atsidarymą skelbs 2026 metų pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus. Rinkos dalyviai vertins ne tik skaičius, bet ir tai, ar bendrovė keis 2026 metų prognozes.

    Analitikų apklausomis paremtas lūkestis rodo, kad ketvirčio pajamos gali siekti apie 39,6 mlrd. eurų, o pakoreguotas pelnas akcijai – apie 2,30 euro. Tai reikštų maždaug 1 proc. mažesnes pajamas ir apie 5,8 proc. silpnesnį pakoreguotą pelną akcijai nei prieš metus.

    Pernai tuo pačiu laikotarpiu „General Motors“ skelbė apie maždaug 39,9 mlrd. eurų pajamas ir apie 2,52 mlrd. eurų grynąjį pelną, tenkantį akcininkams. Bendrovė taip pat buvo nurodžiusi maždaug 3,17 mlrd. eurų pakoreguotą veiklos pelną prieš palūkanas ir mokesčius.

    Kas labiausiai rūpi investuotojams?

    Šį ketvirtį didžiausias dėmesys kryps į geopolitinių rizikų ir prekybos politikos poveikį tiekimo grandinėms bei sąnaudoms. Investuotojai taip pat stebės, kaip tarifai ir žaliavų kainų svyravimai gali paveikti maržas bei kainodarą.

    Ne mažiau svarbi tema – elektromobilių strategija ir su ja susijusios vienkartinės sąnaudos. Bendrovė anksčiau yra pranešusi apie reikšmingus elektromobilių turto vertės sumažėjimus, o vėliau teigė, kad papildomi nurašymai galimi, tačiau tikimasi mažesnio masto nei ankstesniais metais.

    2026 metų prognozės ir rinkos lūkesčiai

    „General Motors“ jau anksčiau buvo pateikusi 2026 metų gaires, kurios, rinkos vertinimu, atrodo geresnės nei praėjusių metų lūkesčiai ir faktiniai rezultatai. Bendrovė yra nurodžiusi, kad 2026 metais akcininkams tenkantis grynasis pelnas galėtų siekti apie 9,4–10,7 mlrd. eurų.

    Taip pat buvo prognozuota, kad pakoreguotas veiklos pelnas prieš palūkanas ir mokesčius gali sudaryti apie 11,9–13,7 mlrd. eurų. O metinis pelnas akcijai buvo numatytas 9,99–11,80 euro intervale, todėl bet kokie signalai apie galimą šių rėžių koregavimą gali smarkiai paveikti akcijos kainą.

  • Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    Rinka laukia „General Motors“ ketvirčio ataskaitos: „Ford“ klumpa, „Stellantis“ bando atsitiesti

    JAV automobilių gamintojai šią savaitę skelbia pirmojo ketvirčio rezultatus, o analitikų dėmesys krypsta į tai, kaip bendrovės atlaikė brangstančių žaliavų ir energijos kainų spaudimą. Dėl geopolitinės įtampos rinkoje svyruoja naftos ir metalų kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybos savikainą.

    Volstritas santykinai palankiausiai vertina „General Motors“, kuriai prognozuojamas tvirtesnis ketvirtis nei konkurentams. Tuo metu „Ford“ tenka spręsti tiekimo grandinės ir kaštų iššūkius, o „Stellantis“ investuotojai ieško ženklų, kad atsigavimo planas iš tiesų pradeda veikti.

    Remiantis rinkos konsensusu, „General Motors“ pirmąjį ketvirtį galėjo uždirbti apie 2,61 dolerio pakoreguoto pelno akcijai, o „Ford“ – apie 0,19 dolerio. „Stellantis“ ketvirčio palyginimas pagal tą pačią metodiką dažnai būna sudėtingesnis, tačiau metų prognozėse buvo minima maždaug 0,73 euro pelno akcijai kryptis.

    Vis dėlto dalis analitikų įspėja, kad didesnės sąnaudos gali priversti gamintojus atsargiau vertinti metų gaires. Ši rizika ypač aktuali dėl logistikos, energijos ir metalų kainų, kurios gali smogti maržoms net ir išlaikant automobilių kainas.

    „General Motors“: stabilumo testas

    „General Motors“ investuotojai stebi, ar bendrovė išlaikys metų prognozes ir kaip vertins elektromobilių strategijos korekcijas. Pastaraisiais metais gamintojai vis dažniau kalba apie lėtesnį perėjimą prie vien elektra varomų modelių, nes paklausa auga netolygiai, o nuolaidos mažina pelningumą.

    Įmonės finansų vadovas Paulas Jacobsonas anksčiau yra pabrėžęs, kad metų pradžia buvo viena stabiliausių per pastaruosius penkerius metus. Rinka tikisi, kad „General Motors“ pademonstruos discipliną kaštų valdyme ir laisvųjų pinigų srautų generavime, kas ypač svarbu didelių investicijų laikotarpiu.

    Analitikai taip pat vertina, ar pelningumą gali paremti didesnis dėmesys įperkamiems modeliams ir tradiciškai stipriems pikapų segmentams. Būtent didelių automobilių atnaujinimai ir kainodaros atsparumas dažnai lemia, ar ketvirčio rezultatai viršija lūkesčius.

    „Ford“: brangstantys metalai ir gamybos rizikos

    „Ford“ situacija, lyginant su pagrindiniu konkurentu, laikoma labiau banguojančia. Bendrovei iššūkių kelia tiekimo sutrikimai ir brangstantis aliuminis, kuris yra kritiškai svarbus F serijos pikapų gamybai.

    Po incidentų tiekėjų grandinėje „Ford“ teko ieškoti alternatyvių aliuminio šaltinių, o tai pirmą metų pusmetį galėjo padidinti savikainą. Papildomą spaudimą sukūrė ir padidėjusios žaliavų kainos, kurios, rinkos vertinimu, gali atidėti pelno pagerėjimą net ir augant pardavimams.

    Investuotojai taip pat skaičiuoja, ar „Ford“ pavyks kompensuoti prarastus gamybos apimtis ir išlaikyti planuotą metų tempą. Jei gamybos atstatymas užtruktų, tai galėtų paveikti tiek pajamas, tiek veiklos pelną.

    „Stellantis“: atsigavimo planas po nuostolių

    „Stellantis“ atveju pagrindinis klausimas, ar pardavimų ir siuntų augimas virsta tvaresniu pelningumu. Bendrovė skelbė, kad pirmąjį ketvirtį pasauliniai pristatymai augo apie 12 proc., o JAV rinkoje buvo fiksuotas nuosaikus augimas.

    Didelė dalis JAV pardavimų tradiciškai tenka „Jeep“ ir „Ram“ prekės ženklams, kurie yra svarbūs pinigų srautams. Tačiau investuotojai jautriai vertina, ar vien šių modelių pakanka atsverti restruktūrizacijos kaštus ir konkurenciją dėl kainų.

    Po didelių nurašymų ir strateginių korekcijų bendrovė žada vykdymo metus ir laipsnišką rodiklių gerėjimą. Rinka laukia ir aiškesnių signalų apie tolesnes investicijas, modelių planus bei tai, kaip „Stellantis“ valdys perėjimo nuo elektromobilių optimizmo prie pragmatiškesnės paklausos realybės pasekmes.

    Rezultatų skelbimo kalendorius išlieka įtemptas: „General Motors“ turėtų pranešti pirmoji, po jos sektų „Ford“, o savaitės pabaigoje – „Stellantis“. Šie pranešimai gali nulemti, ar investuotojų nuotaikas labiau stiprins tikėjimas stabilizacija, ar baimė dėl kaštų šoko.