Tag: General Motors

  • 2027 metų „Chevrolet Silverado EV“ gavo daugiau galios ir NACS jungtį įkrovimui

    2027 metų „Chevrolet Silverado EV“ gavo daugiau galios ir NACS jungtį įkrovimui

    2027 metų „Chevrolet Silverado EV“ sulaukė svarbių atnaujinimų: galingiausia versija tapo dar pajėgesnė, o visi modeliai nuo šiol gamykloje komplektuojami su NACS įkrovimo jungtimi.

    Kaip skelbia „GM Authority“, „Silverado EV Trail Boss“ su „Max Range“ baterija dabar pasiekia 750 AG ir 775 svarų pėdų sukimo momentą.

    Tiesa, maksimali galia pasiekiama tik įjungus „Wide Open Watts“ (WOW) režimą, skirtą trumpam maksimalios akceleracijos „šuoliui“, o ne kasdieniam važiavimui. Kiek galios automobilis išvysto be šio režimo, gamintojas nenurodo.

    Kitas reikšmingas pokytis – įkrovimas: visi 2027 metų „Silverado EV“ nuo gamyklos turi „Tesla“ tipo NACS lizdą, todėl prie „Supercharger“ ir kitų NACS įkroviklių bus galima jungtis be adapterio.

    Daugiau kamerų ir saugumo funkcijų

    2027 metų modeliai taip pat gauna naujų kamerų sprendimų. „Cabin Glance“ funkcija informacijos ir pramogų ekrane rodo tiesioginį vaizdą iš salono.

    Įdiegtas ir „Security Recording“ – vaizdo įrašymas, kai suveikia signalizacija. Taip pat atsiranda „Surround Vision Recorder“, kuri nuolat įrašinėja vaizdą automobilį naudojant, panašiai kaip „Tesla“ vaizdo registratoriaus funkcija.

    Kainos kyla visuose komplektacijų lygiuose

    Kartu su atnaujinimais didėja ir kaina. Bazinis „Silverado EV Standard Range“ JAV prasideda nuo 56 085 JAV dolerių (įskaitant pristatymo mokesčius) – tai 700 dolerių daugiau nei anksčiau.

    LT ir „Trail Boss“ su „Extended Range“ baterija pabrango 1 000 dolerių, o „Trail Boss“ su „Max Range“ baterija dabar startuoja nuo 90 395 JAV dolerių – 1 200 dolerių daugiau nei 2026 metų modelis.

    Gama: dviejų variklių pavara ir iki 750 AG

    Visos „Silverado EV“ versijos komplektuojamos su dviejų variklių visų varančiųjų ratų pavara. Įvadinis WT variantas turi 510 AG, o sukimo momentas siekia 490 arba 580 svarų pėdų (priklausomai nuo baterijos).

    LT „Standard Range“ siūlo 605 AG ir 605 svarų pėdų, LT „Extended Range“ – 645 AG ir 765 svarų pėdų. „Trail Boss Extended Range“ išvysto 625 AG ir 775 svarų pėdų, o „Trail Boss Max Range“ pakelia kartelę iki 750 AG.

    Pranešama, kad anksčiau buvusi aukščiausia RST komplektacija panaikinta, o 2027 metų „Silverado EV“ gamyba praėjusį mėnesį pradėta GM „Factory Zero“ gamykloje Mičigane.

  • GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    „General Motors“ (GM) parodė, kad ateities jos automobiliai bus kuriami visai kitaip: didžiausias dėmesys skiriamas centralizuotam kompiuteriui, atnaujinimams „oru“ ir naujos kartos elektromobilių platformai.

    Per kasmetinį technologijų renginį „GM Forward“ bendrovės vadovai pristatė kryptį, kuri apima 4-os kartos EV platformą, naują elektros architektūrą su centriniu skaičiavimo bloku ir dirbtinio intelekto asistentą „OnStar AI“.

    GM teigimu, šie sprendimai turėtų padėti kurti lengvesnius ir efektyvesnius elektromobilius, o programinė įranga bei ryšio galimybės taps svarbesnės net ir vidaus degimo variklius turinčiuose modeliuose.

    Praktinė žinutė pirkėjams paprasta: automobiliuose daugės „išmanumo“, atsiras daugiau nuotolinių atnaujinimų, o elektromobilių savikaina, pasak gamintojo, turėtų mažėti.

    4-os kartos elektromobilių platforma

    GM pristatė 4-os kartos elektromobilių platformą, kuri, kaip teigiama, bus kuriama aplink prizminius, struktūriškai integruotus ličio ir mangano (LMR) tipo akumuliatorius.

    Bendrovė tikina, kad tokie elementai galėtų pasiūlyti energijos tankį, panašų į daug nikelio turinčias celes, o kainą – artimesnę ličio geležies fosfato sprendimams. GM atstovai pabrėžė, kad elektromobiliuose didžiausia sąnaudų dalis yra būtent celė.

    Tarp deklaruojamų patobulinimų minimi mažesnė automobilio masė, didesnis efektyvumas, mažesnis reikalingas akumuliatoriaus dydis tam pačiam nuvažiuojamam atstumui ir geresnė aerodinamika. Taip pat žadama, kad varikliuose ir galios elektronikoje bus naudojama gerokai mažiau detalių.

    Kol kas GM neįvardija, kada ši platforma pasirodys rinkoje ir kurie modeliai ją gaus pirmieji. Bendrovė tik nurodo, kad orientuojasi į populiariausius segmentus, o tai, gamintojo atstovo teigimu, reiškia krosoverius.

    Centralizuota kompiuterio architektūra

    Kartu su nauja EV platforma GM kuria labiau centralizuotą elektros architektūrą. Idėja – sujungti funkcijas, kurios šiandien dažnai išskaidytos į daugybę atskirų valdymo blokų, į vieną galingą „centrinį kompiuterį“.

    Šio sprendimo branduolys – Central Compute Unit (CCU), kuris turėtų prižiūrėti įvairias automobilio sistemas: nuo pavaros ir saugos iki važiuoklės valdymo. GM tai sieja su geresnėmis skaitmeninėmis funkcijomis, greitesniu ryšiu ir kokybiškesniais atnaujinimais nuotoliniu būdu.

    Gamintojas teigia, kad toks perėjimas leistų sumažinti laidyną, smarkiai padidinti skaičiavimo galią ir pagreitinti mobilųjį ryšį automobilyje.

    Skelbiama, kad ši architektūra debiutuos 2028 metų „Cadillac Escalade IQ“, o vėliau turėtų atsirasti ir kituose GM automobiliuose, pradedant trijų eilių visureigiais bei pikapais.

    „OnStar AI“ ir nauja „OnStar“ programėlė

    GM taip pat patvirtino, kad netrukus pradės diegti savo DI asistentą „OnStar AI“. Bendrovės teigimu, artimiausiais mėnesiais jis pasieks 2027 metų „Cadillac Lyriq“ per nuotolinį atnaujinimą, o vėliau plėsis ir į kitus modelius.

    Gamintojas „OnStar AI“ pristato kaip atsaką į automobiliuose atsirandančius vis ambicingesnius DI asistentus. GM teigia, kad naujasis asistentas leis natūraliau valdyti automobilio funkcijas ir lengviau rasti atsakymus į su automobiliu susijusius klausimus.

    Scenoje GM atstovas pateikė pavyzdį, kad asistentas galėtų ne tik informuoti apie vėlavimą, bet ir pasiūlyti praktiškus sprendimus kasdienėms situacijoms, pavyzdžiui, pakeisti maršrutą ar perskirstyti šeimos planus.

    Kartu GM pranešė, kad kitais metais planuoja paleisti naują „OnStar“ programėlę, kuri pakeistų skirtingų GM prekės ženklų atskiras programėles. Ta pati programėlė turėtų pasiūlyti ir kameromis paremtą automobilio stebėjimo funkciją, panašią į „Tesla“ „Sentry Mode“.

    GM taip pat užsiminė, kad, pasitelkdama naujus DI įrankius ir lygiagretų kūrimą, siekia sutrumpinti naujų automobilių projektavimo laiką iki maždaug dvejų metų, kai įprastai tai trunka 4–5 metus.

  • GM keičia kryptį: hibridines versijas ruošia trims didžiausiems šeimos visureigiams

    GM keičia kryptį: hibridines versijas ruošia trims didžiausiems šeimos visureigiams

    „General Motors“ (GM) ilgą laiką viešai akcentavo siekį kuo greičiau pereiti prie vien elektrinių automobilių, tačiau dabar bendrovė ryžtasi aiškiam posūkiui: planuoja hibridines savo didžiausių SUV versijas.

    Kaip praneša „Reuters“, remdamasi su planais susipažinusiais šaltiniais, GM ketina kurti hibridines „Chevrolet Traverse“, „Buick Enclave“ ir „GMC Acadia“ – tai trijų eilių, šeimoms skirti visureigiai.

    Pati GM antradienį patvirtino, kad hibridus gamins Lansinge (Mičigano valstija) esančioje gamykloje, tačiau nurodė, jog daugiau detalių apie konkrečius modelius ir laiką pateiks arčiau starto. Visi trys minėti modeliai jau dabar gaminami būtent Lansinge.

    Šis žingsnis rodo, kad bendrovė, pastaraisiais metais agresyviai plėtusi baterijomis varomų automobilių gamą, vis dažniau atsigręžia į tarpinius sprendimus – ypač tuomet, kai vartotojų paklausa ir rinkos dinamika ne visuomet atitinka ankstesnes ambicijas.

    Hibridai GM gamoje – dar reta išimtis

    Šiuo metu GM JAV rinkoje turi tik vieną nedidelės apimties hibridinį modelį – „Chevrolet Corvette E-Ray“. Tuo metu konkurentai hibridų segmente yra labiau įsibėgėję.

    Pavyzdžiui, „Ford“ hibridų pasirinkimas nėra itin platus, bet bendrovė dideliais kiekiais parduoda tokius modelius kaip „Maverick Hybrid“ ir „F-150 Hybrid“. Tuo tarpu „Stellantis“ atsisakė dalies įkraunamų hibridų (PHEV) pasiūlos, o įprastų hibridų plėtra atsiliko nuo tokių gamintojų kaip „Honda“, „Hyundai“ ar ypač „Toyota“.

    Dar 2024 metų pradžioje GM pirmą kartą aiškiau užsiminė, kad „vien tik elektromobilių“ strategija gali būti koreguojama. Tuomet generalinė direktorė Mary Barra per finansinių rezultatų aptarimą paminėjo planus sugrąžinti įkraunamus hibridus.

    Nuo tada GM ne kartą kartojo ketinimus siūlyti hibridus JAV, tačiau iki šiol konkrečių modelių neįvardijo. Dabar pasirodžiusi informacija leidžia suprasti, kad vienas pagrindinių taikinių – dideli, masiškai perkami šeimos visureigiai.

    Rinkos tendencija: hibridų dalis sparčiai auga

    Hibridiniai automobiliai rinkoje nėra naujiena – jie atsirado dar apie XX amžiaus sandūrą. Vis dėlto ilgą laiką jų dalis JAV rinkoje buvo menka ir, remiantis JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, metų metus sukosi apie 2 proc.

    Pastaruoju metu situacija pasikeitė: kai elektromobilių augimo tempas sulėtėjo, hibridai atgavo pagreitį. Straipsnyje nurodoma, kad trečiąjį ketvirtį hibridai sudarė 16 proc. automobilių pardavimų JAV, o elektromobilių dalis siekė apie 6 proc.

    Tokia dinamika gamintojams siunčia aiškią žinutę: daliai pirkėjų hibridas šiandien yra patrauklesnis kompromisas nei visiškai elektrinis automobilis, ypač kai svarbūs nuvažiuojamas atstumas, kaina ir įkrovimo infrastruktūra.

  • GM vadovas kritikuoja „Tesla“: atsisakyti radaro autonominiam vairavimui – „prieš fiziką“

    GM vadovas kritikuoja „Tesla“: atsisakyti radaro autonominiam vairavimui – „prieš fiziką“

    „General Motors“ (GM) iki 2028 metų planuoja pristatyti autonominio važiavimo greitkeliuose funkciją, tačiau bendrovė aiškiai sako neketinanti eiti „tik kamerų“ keliu, kurį pasirinko „Tesla“.

    GM produktų vadovas Sterlingas Andersonas interviu „The Verge“ teigė, kad radaro atsisakymas savavaldžiuose automobiliuose yra sunkiai paaiškinamas sprendimas, nes jis „ignoruoja fiziką“.

    Jo argumentas paprastas: kameros turi ribojimų, kurių neįmanoma apeiti vien programine įranga. Pavyzdžiui, jos negali „matyti“ per tankų rūką, o radaras geba matuoti momentinį greitį.

    GM akcentuoja, kad papildomi jutikliai yra ne prabanga, o saugumo prielaida, ypač jei tikslas – sistema, kuri greitkelyje galėtų veikti taip patikimai, kad vairuotojas net galėtų miegoti.

    2028 metų „Super Cruise“: radaras, lidarai ir kameros

    GM planuojama atnaujinta „Super Cruise“ versija debiutuos 2028 metų „Escalade IQ“. Pasak S. Andersono, ji naudos ne vien kameras, bet ir radarą bei lidarą.

    Vadovas aiškino, kad lidarai veikia panašaus bangos ilgio diapazone kaip matoma šviesa ir gali padėti „apmokyti“ kamerų sistemas greičiau ir tiksliau atpažinti situacijas kelyje.

    Tuo metu radaras, anot jo, suteikia tai, ko vien kameros nepadaro: patikimesnį judėjimo įvertinimą sudėtingomis sąlygomis. Dėl to, jo teigimu, kelių jutiklių derinys turi akivaizdžių saugumo pranašumų.

    „Tesla“ laikosi tik kamerų, kiti renkasi daugiau jutiklių

    „Tesla“ jau kurį laiką laikosi kameras iškeliančio požiūrio, o jos vadovas Elonas Muskas yra kritiškai pasisakęs apie konkurentus, naudojančius lidarą.

    Tačiau dauguma autonominio vairavimo kūrėjų papildomus jutiklius laiko būtinais saugumui. Pavyzdžiui, „Waymo“ neseniai viešai pabrėžė, kad vien kamerų nepakanka.

    S. Andersonas, anksčiau vadovavęs „Tesla“ „Autopilot“ programai ir vėliau prisidėjęs prie autonominio vairavimo startuolio „Aurora“ įkūrimo, tvirtina: daugiau jutiklių – ne tik geriau, bet ir būtina, jei siekiama patikimo savarankiško važiavimo.

    Kaip GM įsivaizduoja perdavimą vairuotojui

    GM tikslas – autonominė greitkelių sistema, kuri nevirstų įprasta pagalbine technologija, staiga prašančia vairuotojo perimti vairą „čia ir dabar“.

    Pasak S. Andersono, tai neturėtų būti chaotiškas „tu vairuoji – dabar aš – ups, neatpažįstu situacijos“. Vietoje to planuojamas „grakštus“ atgalinis skaičiavimas: vairuotojui būtų pranešta, kad perimti kontrolę reikės, pavyzdžiui, maždaug po 10 minučių.

    Jei vairuotojas neperimtų valdymo, automobilis, anot jo, turėtų saugiai pasitraukti nuo greitkelio ir sustoti užvažiavime, kol žmogus galės vėl valdyti transporto priemonę.

  • „General Motors“ atnaujino „Chevrolet Bolt“: pigesnė baterija, didesnis nuotolis ir viena staigmena

    „General Motors“ atnaujino „Chevrolet Bolt“: pigesnė baterija, didesnis nuotolis ir viena staigmena

    „General Motors“ pristatė atnaujintą „Chevrolet Bolt“ versiją, kuri turėtų tapti vienu prieinamiausių elektromobilių pasirinkimų JAV rinkoje. Modelis išlaiko pažįstamą siluetą, tačiau svarbiausi pokyčiai slepiasi po kėbulu ir salone.

    Gamintojas anksčiau buvo numatęs „Bolt“ gamybos pabaigą, tačiau sprendimas buvo peržiūrėtas, o modelis grįžo su aiškia užduotimi: išlikti nebrangus, bet tapti modernesnis. Šis žingsnis atspindi visos rinkos tendenciją, kai gamintojai ieško būdų mažinti savikainą ir kartu gerinti realų naudojimą.

    Nauja baterijų kryptis

    Didžiausias techninis pokytis – naujo tipo baterija. Vietoje anksčiau naudotų nikelio, mangano ir kobalto chemijos elementų pereinama prie ličio geležies fosfato (LFP) sprendimo, kuris paprastai laikomas pigesniu ir geriau pritaikytu masinei gamybai.

    Nors baterijos talpa išlieka 65 kWh, gamintojas deklaruoja didesnį nuvažiuojamą atstumą. Atnaujintas „Bolt“ turėtų įveikti apie 262 mylias, tai yra maždaug 422 kilometrus, kai ankstesnė „EUV“ versija siekė 247 mylias, arba apie 398 kilometrus.

    Tokie pokyčiai svarbūs pirkėjams, nes didesnis nuotolis dažnai leidžia rečiau krauti automobilį ir lengviau planuoti keliones, ypač regionuose, kur įkrovimo infrastruktūra dar nevienodai išvystyta. LFP baterijos taip pat vis dažniau pasirenkamos kaip būdas stabilizuoti elektromobilių kainas, kai žaliavų rinkos svyruoja.

    Galia panaši, bet trauka kinta

    Atnaujintas modelis išlieka priekiniais ratais varomas, o galia padidėja nuo 200 iki 210 arklio galių. Vis dėlto sukimo momentas mažėja nuo 266 iki 169 svarų pėdų, tai yra maždaug nuo 361 iki 229 niutonmetrų.

    Gamintojas aiškina, kad pojūtį kelyje turėtų kompensuoti pakeista galutinė perdava, leidžianti efektyviau perduoti jėgą ratams. Praktikoje tai reiškia, kad vien skaičiai ne visada tiksliai parodo, kaip automobilis jausis startuojant mieste ar lenkiant.

    Elektromobilių segmente tai nėra reta strategija: gamintojai optimizuoja pavaros santykius, valdymo programinę įrangą ir variklio charakteristikas taip, kad kasdienė dinamika būtų išlaikyta net tada, kai keičiami komponentai dėl kainos ar efektyvumo.

    Atnaujintas salonas ir technologijos

    Išorėje „Bolt“ pakeitimai gana santūrūs: minimi nauji suskirstyti priekiniai žibintai, atnaujinti galiniai žibintai ir daugiau juodos plastiko apdailos. Tačiau didžiausias vizualus pokytis laukia salone, kur sumontuota nauja prietaisų panelė ir naujausia koncerno informacinė sistema.

    Skaitmeninis prietaisų skydelis ir centrinis ekranas suvienodinti su kitais „General Motors“ elektromobiliais, todėl vairuotojai gali tikėtis modernesnės sąsajos ir labiau įprasto valdymo. Tai svarbu, nes pirkėjai vis dažniau lygina ne tik nuotolį ar kainą, bet ir programinės įrangos patogumą.

    Nors gamintojas pabrėžia kainos kontrolę, kryptis akivaizdi: daugiau funkcijų išgaunama per elektroniką ir programinę įrangą, o techniniai sprendimai parenkami taip, kad būtų lengviau gaminti didesniais kiekiais. Tokia strategija tampa vienu pagrindinių būdų pasiūlyti prieinamesnius elektromobilius.

    Šiuo metu skelbiama, kad atnaujintas „Bolt“ bus siūlomas tik „EUV“ kėbulo variante, kuris laikomas praktiškesniu ir populiaresniu. Tai rodo, kad gamintojas koncentruojasi į paklausiausią formatą, siekdamas mažinti modelių įvairovės kaštus ir greičiau pristatyti automobilį rinkai.

  • „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    „Cadillac“ „Escalade IQ“ – kaip „Rolls-Royce“? Už individualizavimą prašo dar 50 000 eurų

    Prabanga už papildomą mokestį

    „Cadillac“ plečia individualizavimo programą „Curated by Cadillac“ ir pirmą kartą ją siūlo elektrinio visureigio „Escalade IQ“ pirkėjams. Gamintojas žada personalizavimo lygį, kuris iki šiol dažniau buvo siejamas su itin prabangiais prekių ženklais, tokiais kaip „Rolls-Royce“ ar „Bentley“.

    Norint patekti į šią programą, reikės papildomai sumokėti apie 50 000 eurų. Tai atskiras mokestis, neskaičiuojant paties automobilio kainos ir pasirenkamos įrangos.

    Ką gaunate už 50 000 eurų?

    Programos esmė – galimybė kur kas plačiau pasirinkti automobilio apdailą nei įprastame konfigūravime. „Cadillac“ nurodo, kad pirkėjams bus siūloma daugiau nei 160 kėbulo spalvų ir 44 salono spalvų deriniai, įskaitant skirtingų sėdynių eilių ir durų apmušalų variacijas.

    Be to, tokie „Escalade IQ“ bus gaminami su išskirtiniais identifikavimo elementais: suteikiami unikalūs VIN numeriai, montuojami serijiniai ženkliukai. Darbus prižiūrės asmeninis dizaino konsultantas, o dalis apdailos sprendimų, pasak gamintojo, bus atliekama rankomis.

    Kur „Escalade IQ“ atsiduria rinkoje?

    „Escalade IQ“ – vienas svarbiausių „Cadillac“ bandymų prabangą perkelti į elektromobilių segmentą, kuriame pirkėjai vis dažniau tikisi ne tik technologijų, bet ir išskirtinumo. Individualizavimo programos šiame kontekste tampa pelningu priedu: jos didina maržą ir leidžia gamintojams konkuruoti ne vien galia ar nuvažiuojamu atstumu.

    Jei prie „Curated by Cadillac“ mokesčio pridėsime bazinę „Escalade IQ“ kainą, galutinė suma vis tiek gali išlikti mažesnė nei dalies ultraprabangos visureigių startinės kainos. Būtent tai ir yra pagrindinis „Cadillac“ argumentas: pasiūlyti panašią personalizavimo patirtį už mažesnę bendrą sumą.

    Rizika „Cadillac“ flagmanui

    Įdomiausia šios naujovės pusė – vidinė „Cadillac“ konkurencija. „Curated by Cadillac“ programa iš pradžių buvo kurta itin brangiam modeliui „Celestiq“, kuris pozicionuojamas kaip rankų darbo flagmanas su plačiomis personalizavimo galimybėmis.

    Tačiau pritaikius panašią idėją „Escalade IQ“, kyla klausimas, ar labiau prieinamas ir praktiškesnis visureigis nepradės „suvalgyti“ brangesnio modelio paklausos. Pirkėjui gali atrodyti logiška rinktis erdvesnį automobilį, jei jis leidžia pasiekti labai panašų prabangos įspūdį ir individualų dizainą.

    „Cadillac“ pabrėžia, kad „Escalade IQ“ programos ribos bus siauresnės nei „Celestiq“ atveju, o išskirtiniausi sprendimai bus paliekami brangiausiam modeliui. Vis dėlto tendencija aiški: prabangių automobilių rinkoje individualizavimas tampa ne išimtimi, o vis svarbesne strategijos dalimi.

  • „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    „Pilot“ su GM ir „EVgo“ jau turi 300 įkrovimo vietų: ar taip atrodys elektromobilių kelionės?

    JAV kelionių centrų operatorė „Pilot“ kartu su „GM Energy“ ir „EVgo“ pranešė pasiekusi svarbų etapą: šalyje jau veikia 300 elektromobilių greitojo įkrovimo lokacijų. Tinklas kurtas taip, kad primintų tradicines degalines – su veikimu visą parą ir patogumais keliaujantiems.

    Bendrovės skelbia, kad šiose 300 lokacijų įrengta apie 1 300 greitojo įkrovimo jungčių. Tai daugiau nei pusė viešai įvardyto tikslo – išplėsti infrastruktūrą iki 500 lokacijų ir 2 000 įkroviklių, kad maršrutai tarp didžiųjų kelių koridorių taptų nuspėjamesni.

    Projektas išsiskiria ne vien skaičiais. Dalis stotelių turi stogines, todėl vairuotojams nereikia krautis lyjant ar sningant, o kai kur įrengti ir papildomi kelionėms būdingi sprendimai, pavyzdžiui, langų valytuvai, kaip degalinėse.

    Dar vienas akcentas – pritaikymas didesniems automobiliams ir tempiamiems priekaboms. Kai kuriose lokacijose įrengtos pravažiuojamos įkrovimo vietos, kurios leidžia sustoti neiškabinant priekabos ir nemanevruojant atbulomis, kas elektromobilių pikapų ir kemperių naudotojams dažnai tampa kritiniu patogumo klausimu.

    Toks „į degalinę panašus“ modelis atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių įkrovimo rinka vis aktyviau persikelia į kelionių centrus, mažmeninės prekybos aikšteles ir magistralėse esančias poilsio zonas. Verslui tai logiška, nes įkrovimas trunka ilgiau nei įprastas kuro pylimas, o klientas tuo metu dažniau naudojasi kavinėmis, parduotuvėmis ir paslaugomis.

    Vairuotojams tai reiškia paprastesnį planavimą: 24 valandas per parą veikiančios aikštelės, tualetai, maistas ir poilsio erdvės mažina įtampą kelionėse, ypač regionuose, kur įkrovimo pasiūla iki šiol buvo fragmentiška. Tinklo plėtra taip pat stiprina konkurenciją, o ji ilgainiui gali daryti įtaką ir paslaugos kokybei, ir įkrovimo kainodarai.

  • „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ ruošia naują „Super Cruise“: DI kasdien „pervažiuoja“ 100 metų vairavimo

    „General Motors“ (GM) skelbia kurianti naujos kartos „Super Cruise“ pažangios pagalbos vairuotojui sistemą, kuri ateityje turėtų leisti važiuoti ne tik be rankų ant vairo, bet ir be nuolatinės vairuotojo akių kontrolės tam tikromis sąlygomis. Bendrovė teigia, kad sistemos mokymui pasitelkia skaitmenines simuliacijas, kurios per dieną atkuria maždaug 100 metų žmogaus vairavimo scenarijų.

    Naujosios funkcijos debiutas numatomas 2028 metais, pirmiausia „Cadillac Escalade IQ“ modelyje, kuris turėtų būti komplektuojamas su „LiDAR“ jutikliu. GM aiškina, kad papildomi sensoriai ir didesnė skaičiavimo galia yra būtini, norint patikimiau veikti sudėtingose situacijose, pavyzdžiui, prastomis oro sąlygomis ar intensyviame eisme.

    Kas keisis vairuotojui?

    GM vadovė Mary Barra per 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų pristatymą akcentavo, kad testavimas vyksta tiek virtualiai, tiek realiuose keliuose. Bendrovė nurodė, kad bandymai jau vykdomi Kalifornijoje ir Mičigane, siekiant įvertinti sistemos elgesį įvairiose infrastruktūros ir eismo situacijose.

    „Mes ją testuojame skaitmeninėje aplinkoje, kuri kasdien gali imituoti maždaug 100 metų žmogaus vairavimo“, – sakė Mary Barra.

    Pasak GM, iki šiol vairuotojai su „Super Cruise“ nuvažiavo daugiau nei 1 mlrd. mylių, o prenumeratų skaičius per metus augo 70 proc. Tokie realaus pasaulio duomenys laikomi viena svarbiausių sąlygų, leidžiančių sparčiau gerinti algoritmus ir tikslinti sistemos reakcijas.

    Prenumerata ir pinigai

    „Super Cruise“ jau diegiama vis daugiau GM automobilių – nuo „Cadillac“ iki „Chevrolet“ modelių, tačiau po bandomojo laikotarpio daugeliu atvejų reikalinga mokama prenumerata. Gamintojas nurodo kainodarą maždaug 40 Jungtinių Valstijų dolerių per mėnesį arba 400 dolerių per metus; tai atitinka apie 37 eurus per mėnesį arba apie 370 eurų per metus, priklausomai nuo valiutų kurso.

    Automobilių gamintojams pažangios vairavimo funkcijos tampa dar vienu konkurencijos lauku greta elektromobilių plėtros, nes programinės įrangos paslaugos leidžia kurti pasikartojančias pajamas. GM tai ypač aktualu ir dėl to, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendrovė fiksavo apie 1 020 000 000 eurų dydžio sąnaudas, susijusias su elektromobilių ambicijų peržiūra.

    Didžiausias iššūkis: senesni automobiliai

    GM taip pat užsimena, kad analogišką pažangą norėtų perkelti ir į vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau tai sudėtingiau, nes dalis jų nebuvo projektuoti kaip programiškai valdomos platformos su didele skaičiavimo galia ir moderniu sensorių rinkiniu.

    Bendrovė pripažįsta, kad tam gali prireikti reikšmingų techninės įrangos ir programinės įrangos atnaujinimų. Šiuolaikinėms sistemoms paprastai reikia ne tik kamerų ar radarų, bet ir galingų kompiuterių automobilyje, patikimos vairuotojo dėmesio stebėsenos bei aiškiai apibrėžtų naudojimo sąlygų, kad funkcijos būtų saugios ir atitiktų reguliavimo reikalavimus.

    Rinkoje GM teks varžytis su kitais gamintojais, kurie taip pat agresyviai vysto pažangias vairavimo sistemas. Pavyzdžiui, „Tesla“ nurodo turinti apie 1 280 000 aktyvių „Full Self Driving“ prenumeratorių ir beveik 10 mlrd. mylių sukauptos ridos, todėl GM siekis pasivyti konkurentus priklausys nuo realių diegimo apimčių, patikimumo ir kainodaros.

  • „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ jau rėžė 20 000 etatų: ką DI darys toliau?

    JAV automobilių pramonės centre Detroite ryškėja nauja tendencija: didieji gamintojai sparčiai mažina biuruose dirbančių specialistų skaičių, o DI vis dažniau minimas kaip vienas iš lūžio veiksnių. Viešai skelbiami įmonių duomenys rodo, kad „Detroit Three“ – „General Motors“, „Ford“ ir „Stellantis“ – per šį dešimtmetį nuo ankstesnių pikų kartu sumažino daugiau kaip 20 000 JAV samdomų, ne gamybinės grandies darbuotojų.

    Skaičiuojama, kad tai sudaro apie 19 proc. jų bendros biurų darbuotojų bazės nuo aukščiausių pastarųjų metų lygių. Nors kiekvienos bendrovės sprendimus lėmė skirtingos aplinkybės, bendras vardiklis tas pats: automobilius vis labiau apibrėžia programinė įranga, elektrifikacija, automatizavimo sprendimai ir DI, keičiantys įprastas darbo funkcijas.

    Pokyčius viešai yra įvardiję ir įmonių vadovai, pabrėždami, kad DI pirmiausia palies pasikartojančias biuro užduotis. „DI paliks daug biuro darbuotojų už borto“, – sakė „Ford“ vadovas Jimas Farley, kalbėdamas apie tai, kad technologijos gali perimti didelę dalį rutininių procesų.

    Kur labiausiai mažėjo etatų

    Didžiausią mažinimą tarp Detroito trejeto pastaraisiais metais fiksavo „General Motors“. Bendrovė nuo 2022 iki 2025 metų pabaigos JAV sumažino maždaug 11 000 biuro darbuotojų, nors prieš tai buvo sparčiai plėtusi komandą ir 2022 metais buvo pasiekusi apie 58 000 JAV biuro darbuotojų ribą.

    „Ford“ korekcijas vykdė nuosaikiau: nuo 2020 metais buvusio piko biurų darbuotojų skaičius, viešų ataskaitų duomenimis, sumažėjo apie 5 300 ir pernai siekė maždaug 30 700. „Stellantis“ tuo pačiu laikotarpiu JAV biuro darbuotojų skaičių sumažino nuo maždaug 15 000 iki apie 11 000.

    Bendrai trijų gamintojų biuro darbuotojų skaičius maždaug 2022 metais buvo pasiekęs apie 102 000, o 2025 metų pabaigoje buvo kritęs iki maždaug 88 700. Tai reikšmingas nuosmukis, rodantis, kad pertvarkos nėra vienkartinės, o tampa ilgalaike strategijos dalimi.

    DI spaudimas biuro darbams

    Darbo rinkos analitikai pabrėžia, kad DI didžiausią spaudimą kuria pareigoms, kuriose daug pasikartojančių užduočių: administravimui, daliai finansų procesų, IT operacijoms ir net programavimui, jei darbas susijęs su standartizuotu kodavimu. Tuo pat metu automobilininkams atsiveria naujos kryptys, kuriose žmogiškų kompetencijų poreikis auga: kibernetinis saugumas, autonominio vairavimo sistemos, duomenų inžinerija, programiškai apibrėžti automobiliai.

    Pastaraisiais mėnesiais „General Motors“ papildomai mažino šimtus biuro darbuotojų, daugiausia IT veiklos srityse. Rinkoje tai siejama su tuo, kad įmonės peržiūri, kokias IT funkcijas gali automatizuoti, o kokias perkelti į naujas, su DI diegimu ir duomenimis susijusias komandas.

    „DI gali padaryti programuotoją gerokai produktyvesnį, bet jis nepadės, jei nežinai verslo“, – sakė su „General Motors“ dirbęs programuotojas ir duomenų specialistas, kalbėjęs apie kasdienį DI įrankių poveikį darbui.

    Atleidimai nereiškia, kad neieško žmonių

    Svarbu tai, kad Detroito trejeto mažinimai nebūtinai atspindi visą JAV automobilių sektorių. JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, motorinių transporto priemonių gamybos darbo vietų skaičius 2022–2025 metais mažėjo minimaliai ir siekė apie 285 800, tačiau šis rodiklis apima tiek biuro, tiek gamybos darbuotojus.

    Be to, ne visi gamintojai JAV mažina biuro komandų apimtis. Pavyzdžiui, „Toyota“ per pastaruosius metus JAV didino biuro darbuotojų skaičių, kas rodo, kad strategijos tarp rinkos dalyvių skiriasi, o talentų kova dėl programinės įrangos, duomenų ir saugumo specialistų tik aštrėja.

    Patys Detroito gamintojai taip pat toliau skelbia atrankas: jų karjeros puslapiuose vienu metu gali būti tūkstančiai atvirų pozicijų, o dalis jų tiesiogiai susijusios su DI. Praktikoje tai reiškia, kad mažinimai dažnai vyksta vienose funkcijose, o kitose – ypač susijusiose su naujos kartos automobiliais ir skaitmeniniais produktais – komandos stiprinamos.

    Konsultantai perspėja, kad beatodairiškas etatų karpymas gali atsisukti prieš pačias įmones: sumažėja institucinės žinios, lėtėja projektai, o kritiniai talentai renkasi konkurentus. Dėl to vis dažniau kalbama ne apie „kiek atleisti“, o apie tai, kaip perprojektuoti darbą taip, kad DI didintų produktyvumą ir leistų greičiau kurti naujus produktus.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.