Tag: Generatyvinė muzika

  • DJ Reinier Zonneveld pristatė DI platformą „GasLab“: 1 mln. eurų startas ir pažadas atsilyginti kūrėjams

    DJ Reinier Zonneveld pristatė DI platformą „GasLab“: 1 mln. eurų startas ir pažadas atsilyginti kūrėjams

    Elektroninės muzikos prodiuseris ir didžėjus Reinier Zonneveld pristatė naują muzikos platformą „GasLab“, paremtą dirbtiniu intelektu. Startuolis skelbia pritraukęs 1 mln. eurų ikisėklinės stadijos finansavimą, o pagrindinis tikslas – skaidresnė kūrėjų teisių ir atlygio sistema DI kuriamai muzikai.

    „GasLab“ idėja remiasi principu, kad kūrėjai ir leidybinės kompanijos, sutinkančios suteikti savo katalogą DI modelio apmokymui, turėtų aiškiai matyti, kaip jų kūriniai prisidėjo prie sugeneruoto rezultato. Platforma žada ne tik priskyrimą (kas turėjo įtakos konkrečiam takeliui), bet ir atlygį už šį indėlį.

    Kas finansuoja ir kas kuria

    Pranešama, kad tarp investuotojų yra Europos technologijų ir kūrybinių industrijų verslininkų, įskaitant „Bitpanda“ vieną iš įkūrėjų Ericą Demuthą ir „WeTransfer“ įkūrėją Basą Beerensą. Finansavimas turėtų padėti „GasLab“ pereiti į kitą produkto vystymo etapą ir pasiruošti platesniam pristatymui.

    Branduolinę komandą sudaro pats Reinier Zonneveld ir jo ilgametis bičiulis bei verslo partneris Cas Luuring. Taip pat minimas ir buvęs rizikos kapitalo partneris bei „Uber“ vadovas Thijsas Emondtsas, prisidedantis prie verslo plėtros ir produkto strategijos.

    Kaip veikia priskyrimas ir atlygis

    Pasak „GasLab“, platformos esmė – galimybė sugeneruotai dainai sukurti aiškų priskyrimo įrašą, kuris fiksuoja, kokie katalogo kūriniai ir teisių turėtojai prisidėjo prie rezultato tiek įrašo, tiek leidybos lygmenimis. Tai sprendžia vieną jautriausių DI muzikos klausimų: kaip įrodyti įtaką ir kaip sąžiningai dalintis verte.

    Platforma naudoja nuosavą priskyrimo technologiją, vadinamą „Digital Notary“, kuri lygina sugeneruotą kūrinį su dalyvaujančiu katalogu ir sukuria priskyrimo „pėdsaką“. Kiekvienam takeliui taip pat numatomas nuolatinis identifikatorius ir vandens ženklas, siejamas su priskyrimo įrašu.

    Svarbiausias pažadas kūrėjams – ekonominės teisės mechanizmas: jei DI sugeneruotas kūrinys tampa populiarus, priskirti originalūs atlikėjai ir teisių turėtojai turėtų gauti dalį sukurtos vertės. „GasLab“ teigia, kad pajamų dalybos logika būtų taikoma tiek prenumeratų, tiek leidybinių scenarijų atvejais, o pagrindas skaičiavimui būtų priskyrimo įrašai.

    Kodėl ši tema aštrėja

    Generatyvinis DI jau gali per kelias sekundes sukurti techniškai „užbaigtą“ muzikos takelį, tačiau kūrybinių industrijų diskusijos vis dažniau sukasi apie skaidrumą: kokie duomenys naudoti apmokymui, kas laikytina įtaka, o kas – kopijavimu, ir kaip kompensuoti autorius. Būtent priskyrimo ir kompensavimo spraga šiandien laikoma viena didžiausių įtampų tarp technologijų kūrėjų ir muzikos industrijos.

    „GasLab“ pozicionuoja save kaip bandymą šią spragą uždaryti: generuoti muziką siūloma remiantis tik tų atlikėjų ir leidėjų pateiktais kūriniais, kurie sąmoningai pasirinko dalyvauti. Toks modelis turėtų sumažinti konfliktų dėl neaiškios kilmės duomenų ir kartu sudaryti prielaidas aiškesnei komercinei logikai.

    „Mano akademinis ekonomikos ir matematikos pagrindas skatino smalsumą, ką algoritmai gali duoti muzikai. Tačiau pirmiausia esu muzikantas ir tikiu, kad būti menininku turi apsimokėti. Dabartinė generatyvinio DI situacija turi didelę ydą: ji pasiima iš menininkų, bet nieko negrąžina“, – sakė Reinier Zonneveld.

    „GasLab“ skelbia planuojanti privačius bandymus su pakvietimais dar prieš viešą startą. Komanda taip pat kviečia muzikantus, leidybines kompanijas ir kitus teisių turėtojus domėtis dalyvavimo sąlygomis, jei jie nori, kad jų katalogas būtų naudojamas skaidriu priskyrimu ir numatytu atlyginiu modeliu.

  • Hitą „Rubberz“ lydintys DI kaltinimai kaista: klausytojai tvirtina atpažįstantys klastotę

    Hitą „Rubberz“ lydintys DI kaltinimai kaista: klausytojai tvirtina atpažįstantys klastotę

    Repo atlikėjo Fenix Flexin kūrinys „Rubberz“ šią vasarą netikėtai tapo vienu labiausiai aptarinėjamų singlų, tačiau kartu užkūrė ir aršią diskusiją: ar daina sukurta pasitelkiant dirbtinis intelektas. Internete klausytojai ir prodiuseriai atkreipė dėmesį į neįprastą skambesį bei vokalo apdorojimą, kuris, jų teigimu, gerokai skiriasi nuo ankstesnės atlikėjo kūrybos.

    „Rubberz“ išsiskiria 1980-ųjų popsinės estetikos įkvėptais sintezatoriais ir kartojamais ritminiais motyvais, o tekstuose šalia pasigyrimo motyvų atsiranda ir asmeniškesnės temos apie santykius bei netektis. Daina sugebėjo prasibrauti į „Billboard Hot 100“ penketą dešimčių ir surinko milijonus peržiūrų „Youtube“, todėl ginčas dėl autorystės tapo ne vien nišinis.

    Kritika sustiprėjo, kai generatyvinės muzikos programėlės „Treblo“ kūrėjai viešai pažymėjo, kad daina, tikėtina, atitinka DI generuotos muzikos požymius. Būtent ši platforma buvo minima tarp įrankių, kuriais esą galėjo būti pasinaudota kuriant „Rubberz“, todėl daliai auditorijos toks signalas tapo papildomu argumentu.

    Kas išdavė įtartiną skambesį?

    Viešojoje erdvėje aptariami keli techniniai bruožai, kurie dažnai siejami su generatyvine kūryba: netipiškai suvienodintos vokalo intonacijos, keistai vienodas frazavimas ir „nulygintas“ tembras. Kritikai taip pat kalba apie būgnų reverberaciją ir skambesio artefaktus, primenančius suspaustų, prastesnės kokybės garso failų degradaciją.

    Diskusiją maitina ir tai, kad generatyviniai modeliai, kaip ne kartą pabrėžė muzikos industrijos atstovai, gali būti apmokyti naudojant įvairios kokybės įrašus, o tai kartais palieka girdimų pėdsakų. Dėl to kai kurie prodiuseriai teigia galintys atpažinti nenatūralias harmonines „uodegas“ ar keistą instrumentų „sutepimą“, kuris būdingas automatizuotai sintezei.

    „Iš jos tiesiog galima užuosti laidus“, – sakė hiphopo atlikėjas ir prodiuseris Curtiss King, analizuodamas kūrinį vaizdo įraše.

    Ką sako pats atlikėjas?

    Fenix Flexin viešai tikina, kad kūrinį prodiusavo tradiciniais įrankiais, minėdamas „Pro Tools“ ir vokalo apdorojimą, įskaitant autotune. Vis dėlto aiškaus, detalaus paaiškinimo apie kūrybinį procesą, garso takelių kilmę ar studijinius failus atlikėjas nepateikė, o tai tik didina spekuliacijas.

    Prie diskusijos prisidėjo ir kiti kūrėjai, bandę pademonstruoti, kaip panašus skambesys gali būti sugeneruotas pateikiant trumpas užklausas generatyvinėse muzikos platformose. Tokie eksperimentai socialiniuose tinkluose plinta greitai, nes auditorijai suteikia tariamai apčiuopiamą palyginimą, net jei techniškai jis ne visada įrodo tikrąją dainos kilmę.

    Didėjantis spaudimas DI muzikai

    Ginčas dėl „Rubberz“ vyksta platesniame kontekste: muzikos industrija vis dažniau susiduria su DI sukurtų kūrinių banga ir klausimu, kaip atskirti autentišką kūrybą nuo sintetinio produkto. Pastaraisiais metais daugėja ir teisinių konfliktų dėl autorių teisių, modelių apmokymo duomenų bei to, ar generatyvinės sistemos gali atkartoti saugomus stilius ir balsus.

    Vartotojų nuotaikos taip pat nėra vienareikšmės. Tyrimų bendrovė Luminate yra skelbusi, kad 2025 metais susidomėjimas DI naudojimu muzikos kūrime mažėjo, o ypač jaunesnės auditorijos dalis dažniau įvardijo diskomfortą dėl tokios praktikos.

    Europoje DI muzikos klausimai vis labiau persikelia ir į teismus: Miuncheno teismas neseniai pripažino, kad muzikos generavimo programėlė „Suno“ pažeidė autorių teises, o galimos sankcijos ir kompensacijos dar bus tikslinamos. Tokie precedentai rodo, kad diskusija apie DI neapsiribos vien etika ar skoniu, o vis dažniau turės ir apčiuopiamų finansinių pasekmių.

    Kol kas „Rubberz“ atvejis lieka viešosios nuomonės teisme: dalis klausytojų dainą vertina kaip vasaros hitą, kiti ją laiko simptomu, rodančiu, kaip sparčiai keičiasi kūrybos standartai. Aišku viena: kuo labiau DI priemonės tampa prieinamos, tuo dažniau auditorija reikalaus skaidrumo, o muzikantams gali tekti aiškiau įrodyti, kas iš tikrųjų slypi už galutinio skambesio.

  • SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė SZA pareiškė sužinojusi, kad jos kūriniai buvo panaudoti treniruojant dirbtinį intelektą. Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose, piktindamasi ne tik pačia praktika, bet ir ją palaikančiais muzikos industrijos atstovais.

    Pasak atlikėjos, paieška muzikos DI duomenų bazėje esą parodė, kad į mokymo rinkinius galėjo patekti 238 su jos vardu siejami kūriniai. SZA teigė mananti, kad tarp jų gali būti ir neišleistos dainos, nors viešai nebuvo pateikta, kokiu būdu tai patikrinta nepriklausomai.

    „Patikrinau, ir muzikos DI treniruota pagal 238 mano dainas. Esu tikra, kad dalis jų neišleistos. Jei esi muzikantas ir palaikai tai, tu esi bjaurus“, – sakė SZA.

    Vėliau SZA išskyrė DI muzikos kūrimo bendrovę „Suno“ ir prodiuserį Diplo, teigdama, kad jis turi su įmone susijusių interesų. Ji taip pat kalbėjo apie, jos nuomone, neproporcingai dažną juodaodžių kūrėjų darbo „nusiurbimą“ technologijų ekosistemoje ir apsaugos trūkumą kūrybos srityje.

    Ši reakcija atspindi platesnę tendenciją: didėjant generatyvinio DI galimybėms, auga ir konfliktai dėl to, kokiais įrašais bei metaduomenimis leidžiama treniruoti modelius. Muzikos industrijoje vis dažniau keliami klausimai, ar kūrėjai turėjo galimybę sutikti, atsisakyti, gauti atlygį, o taip pat kaip užkertamas kelias dainų kopijavimui ar „skambesio“ imitacijai.

    „Suno“ atstovai viešai gynė savo produktą, pabrėždami, kad įmonė siekia saugoti autorystę ir kurti apsaugos mechanizmus. Bendrovės pozicija grindžiama teiginiu, kad modeliai neturėtų kaupti ar atkurti konkrečių dainų, o platformoje taikomos taisyklės dėl turinio, kurio vartotojai neturi teisių naudoti.

    Tuo pat metu technologijų reguliavimo kryptis Europoje griežtėja. Europos Sąjungos DI aktas įtvirtina skaidrumo reikalavimus generatyvinio DI kūrėjams, o autorių teisių srityje vis garsiau diskutuojama dėl prievolės atskleisti, kokie duomenys naudoti mokymui ir kaip įgyvendinti teisių turėtojų pasirinkimą.

    SZA tai nėra pirma vieša kritika DI atžvilgiu. Ankstesniuose pasisakymuose ji yra pabrėžusi, kad generatyvinės sistemos daro įtaką ne tik kūrybai ir pajamoms, bet ir kelia platesnius socialinius bei aplinkosauginius klausimus, įskaitant didelius skaičiavimo resursų poreikius.

    Kol kas neaišku, ar SZA pasisakymai virs teisiniais veiksmais, tačiau jie papildo vis gausėjančių menininkų reakcijų bangą. Muzikos rinkoje vis aiškiau ryškėja riba tarp DI kaip kūrybinio įrankio ir DI kaip technologijos, kuri, kūrėjų teigimu, gali naudotis jų darbu be aiškaus sutikimo.