CP v2

Tag: Generatyvinis DI

  • Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    DI kūryboje kelia vis daugiau ginčų

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima viešai priminė, kad dirbtinis intelektas jam atrodo neišvengiama technologinė kryptis, tačiau jis nėra nekritiškas jos naudojimui kūryboje. Pastaruoju metu jo pavardė vėl atsidūrė dėmesio centre po reklaminio projekto, siejamo su „Prada“, kuriame buvo pasitelktas generatyvinis DI.

    Diskusijos apie DI ypač aštrios pramogų industrijose, kur technologija gali ir pagreitinti procesus, ir kelti klausimų dėl autorystės, originalumo bei darbo vietų. Žaidimų sektoriuje tai dažnai virsta reputacijos rizika, kai auditorija įtaria bandymą taupyti kūrybiškumo sąskaita.

    Kojima: technologija neišvengiama, bet menas – ne algoritmas

    Anksčiau duotuose interviu Kojima DI yra lyginęs su didelėmis technologinėmis transformacijomis, kurios iš esmės keičia vartojimo įpročius, kaip kadaise tai padarė išmanieji telefonai ar perėjimas nuo 2D prie 3D grafikos. Jo mintis paprasta: DI plėtra nesustos, todėl svarbiausia yra tai, kaip žmonės nuspręs ją panaudoti.

    Vis dėlto kūrėjas pabrėžia, kad meno ir kūrybos esmė jam tiesiogiai susijusi su žmogaus patirtimi, sprendimais ir gyvenimu. Jo požiūriu, scenarijų rašymas, režisūra ir emocijų kūrimas yra sritys, kuriose žmogaus vizija turi išlikti pagrindinė.

    „Menas yra gyvenimas. Gal po 50 ar 100 metų DI ir galėtų kurti meną, bet kol esu gyvas, nemanau, kad tai pamatysiu. Man tai neįdomu“, – sakė Hideo Kojima.

    Kodėl DI projektai taip greitai įplieskia konfliktus

    Kritika dėl DI kūryboje dažniausiai kyla tada, kai auditorija pasigenda skaidrumo, o kūrėjai neaiškiai komunikuoja, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Prie nepasitenkinimo prisideda ir platesnis kontekstas: pasaulyje daugėja teisinių ginčų dėl mokymo duomenų, autorinių teisių ir kūrinių panaudojimo be aiškaus sutikimo.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad DI įrankiai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, spartinant techninius ar pasikartojančius darbus. Tačiau kūrybinėse industrijose vis dažniau keliama sąlyga, kad galutinis sprendimas, stilius ir atsakomybė turi likti žmogui.

    Kojima taip pat pripažįsta, kad DI gali sumažinti rutininių užduočių naštą ir padėti optimizuoti dalį gamybos etapų. Tačiau jo pozicija išlieka aiški: technologija neturėtų tapti pakaitalu tam, kas iš esmės apibrėžia kūrybą, autorystę ir emocinį ryšį su auditorija.

  • CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    2026 metais CNBC paskelbtame „Disruptor 50“ reitinge įvyko ryškus pokytis: pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Tai signalizuoja ne tik dėl konkurencijos tarp didžiausių generatyvinio DI kūrėjų, bet ir dėl platesnės tendencijos, kad DI tampa beveik kiekvieno sparčiai augančio verslo branduoliu.

    CNBC nurodo, kad DI kaip kertinė technologija šiame reitinge dominuoja dar labiau nei anksčiau. 43 iš 50 į sąrašą patekusių įmonių teigia, jog DI yra esminė jų verslo modelio dalis, o bendra pritraukto finansavimo suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kelis kartus.

    Didžiausia šuolį rodanti kryptis – generatyvinio DI įrankiai ir infrastruktūra, kurių sėkmė vis dažniau matuojama ne vien vartotojų skaičiumi, o diegimu įmonėse. Į aukščiausias pozicijas patenka ne tik modelių kūrėjai, bet ir platformos, kurios padeda organizacijoms saugiai pritaikyti DI vidiniams procesams, duomenų analitikai ar klientų aptarnavimui.

    Silicio slėnis išlaiko persvarą

    Šių metų „Disruptor 50“ žemėlapyje dominuoja Kalifornija, ypač San Franciskas ir jo apylinkės. Dalis bendrovių vis dar kuria produktus globaliai, tačiau talentų, kapitalo ir partnerystės koncentracija JAV Vakarų pakrantėje išlieka vienu svarbiausių spartaus augimo katalizatorių.

    Kita vertus, reitinge atsiranda ir ryškesnių europinių vardų, tarp jų – „Mistral AI“, pristatoma kaip atviresnė alternatyva didžiųjų laboratorijų kuriamiems sprendimams. Tai atspindi Europos siekį stiprinti savarankiškumą DI srityje, didinant investicijas į modelius, infrastruktūrą ir reguliavimo atitiktį.

    Naujos temos: programavimas ir prognozės

    Be didžiųjų DI laboratorijų, į sąrašą pateko ir įrankiai, kurie keičia pačią programavimo praktiką, įskaitant vadinamąjį vibe coding fenomeną. Tokie sprendimai orientuojasi į tai, kad programuotojas vis daugiau darbo atlieka formuluodamas užduotį ir tikslindamas rezultatą, o didelę dalį kodo generuoja DI.

    Kita auganti kryptis – prognozių rinkos, kuriose vartotojai stato už įvykių baigtis ir taip formuoja kainą, interpretuojamą kaip kolektyvinė tikimybė. Ši tema kelia ne tik investuotojų susidomėjimą, bet ir reguliavimo klausimų, nes ribos tarp finansinių produktų ir informacinių rinkų įvairiose jurisdikcijose vertinamos skirtingai.

    Kas sudaro 2026 metų penketuką

    CNBC reitingo viršūnėje – „Anthropic“, antroje vietoje – „OpenAI“, trečioje – „Databricks“. Ketvirta įvardijama gynybos technologijų bendrovė „Anduril“, o penktoje vietoje – finansinių operacijų platforma „Ramp“, kuri šiemet išsiskiria tuo, kad patenka į lyderių grupę ne iš Kalifornijos.

    Visas sąrašas rodo, kad DI skverbiasi į vis daugiau sričių: nuo kibernetinio saugumo ir dokumentų valdymo iki sveikatos priežiūros, kūrybinių industrijų, žemės ūkio ir gynybos. Tai patvirtina, kad DI šiandien veikia kaip bendros paskirties technologija, kuri keičia veiklos kaštus, produktyvumą ir konkurencinę pusiausvyrą beveik kiekviename sektoriuje.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.