CP v2

Tag: Generatyvinis DI

  • DI bumas Lenkijoje neslūgsta: generatyvųjį dirbtinį intelektą naudoja kas trečias, vejasi JAV

    Lenkijoje generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankiais naudojasi maždaug kas trečias gyventojas, rodo „Microsoft AI Economy Institute“ cituojami „Global AI Diffusion Report Q2 2026“ duomenys. Pirmąjį 2026 metų pusmetį 15–64 metų amžiaus grupėje DI naudojimo paplitimas Lenkijoje siekė 32,3 proc.

    Toks rodiklis išsiskiria pasauliniame kontekste: globalus DI naudotojų vidurkis toje pačioje amžiaus grupėje, pagal tą patį šaltinį, sudarė 18,8 proc. Tai reiškia, kad DI įrankių skverbtis Lenkijoje yra gerokai didesnė nei bendra tarptautinė tendencija.

    Lenkija priartėjo prie lyderių

    Ataskaitoje, apimančioje 147 valstybes, Lenkija praktiškai susilygino su Vokietija, kur DI įrankiais naudojosi taip pat 32,3 proc. gyventojų. Nuo Danijos, kur fiksuota 32,4 proc., Lenkiją skyrė vos 0,1 procentinio punkto.

    Dar mažesnis tapo atotrūkis nuo JAV: rodiklis siekė 33,0 proc. Tuo pat metu Lenkija lenkė Italiją (31,4 proc.) ir Čekiją (31,2 proc.), o Kinija ataskaitoje buvo reitinguojama gerokai žemiau, su 17,5 proc. DI naudotojų.

    Skirtis tarp regionų

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad DI paplitimas nevienodas skirtinguose regionuose. 2026 metų antrąjį ketvirtį vadinamosiose Globaliosios Šiaurės šalyse DI naudotojų dalis siekė beveik 29 proc., kai Globaliosios Pietų rinkose buvo kiek daugiau nei 16 proc.

    Tokia disproporcija siejama su keliomis priežastimis: skirtinga skaitmenine infrastruktūra, įmonių investicijų mastu, prieiga prie mokymų ir kalbinių modelių palaikymo vietinėmis kalbomis. Praktikoje tai lemia, kad DI produktyvumo nauda greičiau atsiskleidžia ekonomiškai stipresniuose regionuose.

    „Stovime ant galbūt didžiausios prekybos transformacijos slenksčio nuo pinigų išradimo: dirbtinis intelektas jau padeda vartotojams apsispręsti, ką pirkti, o netrukus galės apsipirkti jų vardu“, – sakė „Mastercard Europe“ Lenkijos padalinio vadovė Marta Žycińska.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad augantis generatyvinio DI naudojimas dažnai prasideda nuo kasdienių užduočių automatizavimo, o vėliau pereina į sudėtingesnius scenarijus. Tai apima dokumentų rengimą, klientų aptarnavimo procesus, paiešką įmonės viduje ir pirkimų sprendimų palaikymą.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: nori greičiau diegti sprendimus energetikoje ir įmonės procesuose

    Atvira atranka technologijų partneriams

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ pradėjo technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė skelbia atvirą pasiūlymų teikimo procedūrą, orientuotą į įmones, turinčias praktinės patirties įgyvendinant DI projektus didelėse organizacijose.

    „Orlen“ akcentuoja, kad DI iniciatyvos nėra eksperimentai, o projektai, sprendžiantys konkrečius verslo ir operacinius iššūkius. Tikslas – paspartinti skaitmeninę transformaciją ir užsitikrinti greitesnę prieigą prie specialistų kompetencijų, kai DI sprendimus reikia perkelti iš pilotų į kasdienę veiklą.

    Kokių kompetencijų ieškoma?

    Įmonė partnerių ieško srityse, kurios apima sistemų integraciją, technologines konsultacijas ir specializuotų produktų kūrimą, taip pat DI modelių pritaikymą realiose verslo grandinėse. Daug dėmesio skiriama darbui su duomenimis, pažangiajai analitikai, matematiniam modeliavimui ir sprendimų diegimui korporacinėje aplinkoje.

    Reikalaujama patirtis siejama ir su generatyvinio DI bei mašininio mokymosi taikymais, nes tokios technologijos įmonėse vis dažniau naudojamos procesų automatizavimui, dokumentų apdorojimui, prognozavimui, įrangos priežiūros planavimui bei sprendimų priėmimo spartinimui.

    Prioritetas – veiklos sričių atitikimas

    „Orlen“ nurodo, kad itin svarbi patirtis sprendimuose, tinkančiuose energetikos ir pramonės profiliui, įskaitant žaliavų gavybą, perdirbimą, logistiką, prekybą bei vidines įmonės funkcijas. Praktikoje tai gali reikšti DI taikymą tiekimo grandinėse, gamybos optimizavimui, saugos ir kokybės kontrolei ar klientų aptarnavimo skaitmenizavimui.

    Koncernas pabrėžia, kad bendradarbiauti nori ne tik su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, bet ir su mažesniais, nišiniais dalyviais, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros kryptį stiprinančiais technologijų kūrėjais. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai stambios grupės jungia kelių tiekėjų kompetencijas, kad greičiau pasiektų rezultatą.

    „DI jau dabar keičia didžiausių įmonių veikimo būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams greitinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ vadovybės atstovas Robertas Soszyńskis.

    Įmonė taip pat mini, kad ši paieška gali būti galimybė vietos technologijų tiekėjams įsitraukti į didelio masto projektus ir įgyti aukšto lygio rekomendacijų. Tokie projektai paprastai apima ne tik modelių kūrimą, bet ir duomenų valdymo brandą, saugumo reikalavimus, sistemų sąveiką bei DI sprendimų priežiūrą po įdiegimo.

    Prieš pradedant atranką „Orlen“ buvo surengusi IT tiekėjų forumą, kuriame įmonė pristatė planus, pirkimų procesus ir formalius reikalavimus partneriams. Tokiais renginiais siekiama geriau paruošti tiekėjus dalyvauti konkursuose ir sumažinti barjerus įmonėms, kurios turi technologiją, bet neturi patirties su didelių grupių viešais ar korporaciniais pirkimais.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: DI startuolio vertė perkopė 21 mlrd. eurų ribą

    Paryžiuje įsikūrusi DI bendrovė „Mistral“ užbaigė D serijos investicijų etapą ir pritraukė 3 mlrd. eurų. Po sandorio įmonės vertė viršijo 21 mlrd. eurų, o tai laikoma vienu didžiausių Europos technologijų sektoriaus finansavimo etapų.

    Investicijoms vadovavo „Samsung Electronics“, prie jų kaip bendravaldžiai prisidėjo „Scaleup Europe Fund“ (valdomas EQT) ir esamas investuotojas PSG Equity. Prie naujų dalyvių taip pat minimi „BlackRock“ valdomi fondai ir sąskaitos, investicijų bendrovė Advent bei Liuksemburgo Didžioji Hercogystė.

    Atvira architektūra ir suverenumas

    „Mistral“ save pozicionuoja kaip atvirų svorių modelių kūrėją, siekiantį suteikti organizacijoms daugiau kontrolės diegiant generatyvinį DI. Praktikoje tai reiškia galimybę pritaikyti modelius, valdyti jų diegimą ir mažinti priklausomybę nuo uždarų tiekėjų ekosistemų.

    Įmonė pabrėžia vadinamąjį suverenaus DI sluoksnį, kuriame akcentuojamas duomenų laikymas organizacijos ribose, modelių pritaikomumas, privati ir nuspėjama skaičiavimo infrastruktūra bei audituojamos gamybinės sistemos. Tokia kryptis vis dažniau minima ir Europoje, kur jautrių duomenų valdymas bei atskaitomybė tampa esminiais reikalavimais.

    „Kas kontroliuoja intelektą ir kas gali jį pritaikyti savo poreikiams, tampa ne mažiau svarbu nei jo galia. Todėl nuo pirmos dienos kūrėme „Mistral“ ant atvirų svorių modelių, o vėliau plėtėmės į infrastruktūrą, produktus ir diegimą“, – sakė „Mistral“ bendraįkūrėjas ir vadovas Arthur Mensch.

    Kur bus skiriami pinigai?

    „Mistral“ teigimu, naujos lėšos bus nukreiptos į pažangius tyrimus, didesnės apimties skaičiavimo pajėgumus ir infrastruktūros plėtrą, reikalingą galingesnių modelių mokymui. Kartu planuojama spartinti komercinę plėtrą ir tarptautinį augimą, nes konkurencija dėl įmonių klientų DI rinkoje aštrėja.

    Bendrovė buvo įkurta 2023 metais, ją įkūrė Arthur Mensch, Guillaume Lample ir Timothée Lacroix. Įmonė nurodo veikianti 20 šalių ir turinti daugiau nei 125 įmonių klientus, tarp kurių minimi „Airbus“, ASML ir HSBC.

    D serijos etapas įvyko po ankstesnių reikšmingų finansavimo žingsnių: 2025 metais „Mistral“ buvo paskelbusi apie 1,7 mlrd. eurų C serijos investicijas, o 2026 metais – apie 722 mln. eurų skolos finansavimą, skirtą didelio masto duomenų centro projektui netoli Paryžiaus. Bendrovė taip pat įvardija platų investuotojų ratą, tarp jų – „a16z“, „General Catalyst“, „Index Ventures“, „Nvidia“ ir „Salesforce Ventures“.

    Rinkos kontekste toks finansavimo mastas rodo, kad investuotojai vis aktyviau vertina ne tik modelių kokybę, bet ir gebėjimą pasiūlyti pilną diegimo grandinę: nuo infrastruktūros iki produktų, kurie atitinka reguliavimo, saugumo ir audito reikalavimus. Europoje tai ypač aktualu sektoriams, kuriuose svarbūs duomenų suverenitetas ir atsekamumas.

  • Kur dingsta DI nauda? Dauguma pirmųjų diegimų įmonėse neatsiperka, vadovai prašo KPI

    Dirbtinis intelektas žadėjo spartinti darbą ir mažinti sąnaudas, tačiau praktika dažnai nuvilia. Tyrėjų skaičiavimais, trys iš penkių pirmųjų DI diegimų versle baigiasi nesėkme, o net 95 proc. generatyvinio DI pilotų nesukuria aiškiai pamatuojamo poveikio pelno ir nuostolių eilutėms.

    Ši tendencija matoma ir gamybos sektoriuje: DI įvardijamas kaip vienas prioritetinių investicijų krypčių, tačiau realius bandomuosius projektus vykdo tik maždaug kas penkta įmonė. Kitaip tariant, rinka daug kalba apie technologiją, bet atsargiai ją leidžia į kritinius procesus.

    Kodėl pilotai dažnai neatsiperka?

    Dažnas scenarijus panašus: įmonės įsigyja licencijas, sukuria pilotus, apmoko komandas ir pradeda eksperimentuoti su DI agentais. Darbuotojai mato patogesnį darbą ar greitesnes užduotis, tačiau vadovybei pirmiausia matosi didėjančios išlaidos, o veiklos rezultatai lieka beveik nepakitę.

    „Įmonės perka licencijas, kuria pilotus, apmoko komandas ir eksperimentuoja su agentais. Vartotojai mato produktyvumą, valdybos mato augančias sąnaudas, o veiklos rezultatas dažnai lieka be pokyčių“, – sakė vienos DI sprendimus kuriančios bendrovės bendraįkūrėjas Jarosławas Sokolnickis.

    Ekspertai pabrėžia, kad dalis pilotų kuriami kaip technologinis bandymas, o ne kaip aiškiai apibrėžtas verslo pokytis. Kai iš anksto neįvardijamas konkretus naudojimo atvejis, atsakingi procesų savininkai ir sėkmės kriterijai, pilotas lengvai virsta demonstracija be tęsinio.

    Duomenys, sistemos ir žmonės

    Viena didžiausių kliūčių išlieka duomenys: jie būna išskaidyti per skirtingas sistemas, nevienodos kokybės arba sunkiai pasiekiami. Prie to prisideda integracijų sudėtingumas, kai DI sprendimas turi veikti ne atskirai, o kartu su ERP, CRM, gamybos valdymo ir kitomis verslo sistemomis.

    Tarptautiniai pramonės tyrimai rodo, kad diegimus stabdo ir organizaciniai bei biudžetiniai apribojimai, reguliavimo reikalavimai, vidinės procedūros bei ilgalaikės strategijos trūkumas. Praktikoje tai reiškia, kad net ir geras modelis neduoda vertės, jei įmonė nepasiruošia procesų, duomenų ir atsakomybių lygmeniu.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra kompetencijų stygius. Įmonėms trūksta specialistų, kurie gebėtų sujungti duomenų architektūrą, kibernetinį saugumą, pokyčių valdymą ir realų verslo procesų pertvarkymą, todėl DI iniciatyvos stringa tarp IT ir padalinių interesų.

    Baigiasi pažadų era, prasideda KPI

    Vadovų lūkesčiai keičiasi: vien investuoti į DI ar pristatyti pilotą nebepakanka. Vis dažniau prašoma aiškių rodiklių, kurie parodytų, ar sprendimas didina produktyvumą, mažina sąnaudas, trumpina ciklo laiką ar gerina kokybę.

    Globalios konsultantų apklausos taip pat rodo, kad daug organizacijų pasiekia tik dalį planuotų DI transformacijos rezultatų. Dėl to artimiausiu metu DI projektai, tikėtina, bus vertinami griežčiau: prioritetą gaus tie naudojimo atvejai, kurių grąža pamatuojama, o įdiegimas realistiškai įgyvendinamas su turimais duomenimis ir infrastruktūra.

  • Lenkija pradeda testuoti DI asistento modelį PLLuM: ką jis darys premjero kanceliarijoje ir Senate

    Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija, Senato kanceliarija ir Generalinė prokuratūra pradėjo testuoti virtualų pareigūno asistentą, paremtą lenkų kalbos modeliu PLLuM. Apie bandymus žurnalistams pranešė Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski, pabrėžęs, kad dalis funkcijų gali būti įdiegta dar šiais metais.

    Testuojamas sprendimas kuriamas kaip praktinis įrankis centrinei administracijai, kad darbuotojai greičiau rastų atsakymus į su kasdienėmis procedūromis susijusius klausimus. Tokie projektai Europoje dažnėja, nes viešajam sektoriui spaudimą didina augantys dokumentų srautai ir poreikis greičiau aptarnauti gyventojus.

    Pagrindinės trys funkcijos

    Pirmoji funkcija apibūdinama kaip pareigūno asistentas, galintis generuoti atsakymus į valstybės tarnautojų klausimus, susijusius su centrine valdžia ir jos procesais. Idėja tokia, kad įrankis padėtų greičiau susiorientuoti taisyklėse ir parengti pirminį atsakymo variantą, tačiau galutinį sprendimą vis tiek priimtų žmogus.

    Antroji, svarbiausia ir sudėtingiausia funkcija, anot viceministro, yra teisinis asistentas. Pareigūnas ar prokuroras galėtų įvesti teisinę problemą, o sistema pateiktų kelis galimus atsakymus ir nurodytų, kokiais teisės aktais ar teismų sprendimais remiasi.

    Trečioji funkcija skirta automatinei dokumentų anonimizacijai, kai iš tekstų pašalinami jautrūs duomenys, pavyzdžiui, vardai, pavardės ar datos. Tokia automatika viešajame sektoriuje laikoma ypač aktualia, nes padeda mažinti žmogiškųjų klaidų riziką tvarkant didelius kiekius dokumentų.

    Integracija ir atsakomybė

    Baigus bandymus virtualus asistentas turėtų būti pasiekiamas nemokamai per specialiai tam skirtą platformą, taip pat planuojama integracija su biuro sistemomis centrinėse institucijose. Viceministras teigė, kad iki metų pabaigos valstybės tarnautojai taip pat turėtų gauti raštų generatorių, veikiantį su PLLuM.

    Vienas praktinių scenarijų, kurį apibūdino Lenkijos pareigūnai, apima visą grandinę: teisinio pagrindo paiešką, dokumento parengimą, anonimizaciją ir galutinį patikrinimą prieš pasirašant. Tai turėtų sutrumpinti rutinines procedūras, ypač tais atvejais, kai atsakymai ar raštai rengiami pagal pasikartojančius šablonus.

    Viceministras pabrėžė, kad atsakomybė už sprendimus išliks žmogui: dokumentą pasirašantis pareigūnas būtų atsakingas už jo turinį, o ne DI. Taip pat nurodyta, kad po bandymų asistentą planuojama susieti su teismų sprendimų bazėmis, Valstybės kontrolės medžiaga ir viešomis skaitmenizacijos institucijų duomenų bazėmis.

    Duomenų apsauga ir skaidrumas

    Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, viceministras teigė, kad informacija, perduodama asistentui, bus apdorojama tik uždarose konkrečios institucijos sistemose. Toks modelis pasirinktas siekiant, kad duomenys neišeitų už saugios viešojo sektoriaus aplinkos ribų.

    Dėl skaidrumo pareigūnai užsiminė, kad kiekviename dokumente atskiro žymėjimo apie DI naudojimą gali ir nebūti. Vietoje to būtų judama link bendro informavimo, kad konkrečioje institucijoje, tam tikruose procesuose ir apibrėžtoje apimtyje naudojami DI įrankiai.

  • Ukrainos rašytoja pagrasino „Google“ DI dėl rusų kalbos: po žodžių apie „hakerius“ atsakė kitaip

    Ukrainos vaikų knygų autorė ir visuomenės veikėja Larysa Nitsoj teigia „profilaktiškai pasikalbėjusi“ su „Google“ dirbtiniu intelektu, kai šis į jos užklausą ukrainiečių kalba pateikė atsakymą rusiškai. Pasak rašytojos, po griežto įspėjimo sistema galiausiai persijungė į ukrainiečių kalbą.

    Apie incidentą L. Nitsoj pranešė socialiniuose tinkluose. Ji rašė, kad paieškoje įvedė klausimą ukrainietiškai ir gavo greitą DI sugeneruotą atsakymą, tačiau ne valstybine kalba.

    „Aš rašau ukrainietiškai, o man atsako rusiškai. Pasakiau, kad taip nebus“, – sakė Larysa Nitsoj.

    Rašytoja tvirtina, kad sureagavo griežtai ir paminėjo „ukrainiečių hakerius“, po ko atsakymas esą pasikeitė ir tolesnė komunikacija vyko ukrainietiškai. Ji tai pristatė kaip principinį kalbos pasirinkimo klausimą ir paragino žmones aktyviai ginti savo kalbinę erdvę.

    Tokie atvejai nėra vienetiniai: generatyviniai DI įrankiai atsakymo kalbą dažnai parenka pagal kelių veiksnių derinį, įskaitant vartotojo sąsajos nustatymus, įrenginio regioną, ankstesnes užklausas ir tai, kokia kalba sistemoje turi daugiau mokomųjų duomenų. Dėl šių priežasčių net ir aiškiai pateiktas klausimas viena kalba kartais gali būti atsakomas kita.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kalbos netikslumai generatyviniuose modeliuose paprastai sprendžiami ne grasinimais, o aiškiomis vartotojo nuostatomis ir tikslesniais nurodymais pačioje užklausoje. Praktikoje dažniausiai padeda konkreti formuluotė, pavyzdžiui, prašymas atsakyti tik ukrainiečių kalba, taip pat programos kalbos ir regiono nustatymų patikrinimas.

    Viešos diskusijos apie ukrainiečių ir rusų kalbų vartojimą Ukrainoje tęsiasi jau ne vienerius metus, o po Rusijos plataus masto invazijos kalbos tema dar labiau tapo jautri. L. Nitsoj pasisakymai ne kartą sukėlė audringas reakcijas, nes ji garsėja griežta pozicija dėl viešosios kalbos vartojimo ir kultūrinės politikos.

  • Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    Hideo Kojima sukėlė audrą dėl DI: po „Prada“ klipo jo žinutė kūrėjams – labai aiški

    DI kūryboje kelia vis daugiau ginčų

    Žaidimų kūrėjas Hideo Kojima viešai priminė, kad dirbtinis intelektas jam atrodo neišvengiama technologinė kryptis, tačiau jis nėra nekritiškas jos naudojimui kūryboje. Pastaruoju metu jo pavardė vėl atsidūrė dėmesio centre po reklaminio projekto, siejamo su „Prada“, kuriame buvo pasitelktas generatyvinis DI.

    Diskusijos apie DI ypač aštrios pramogų industrijose, kur technologija gali ir pagreitinti procesus, ir kelti klausimų dėl autorystės, originalumo bei darbo vietų. Žaidimų sektoriuje tai dažnai virsta reputacijos rizika, kai auditorija įtaria bandymą taupyti kūrybiškumo sąskaita.

    Kojima: technologija neišvengiama, bet menas – ne algoritmas

    Anksčiau duotuose interviu Kojima DI yra lyginęs su didelėmis technologinėmis transformacijomis, kurios iš esmės keičia vartojimo įpročius, kaip kadaise tai padarė išmanieji telefonai ar perėjimas nuo 2D prie 3D grafikos. Jo mintis paprasta: DI plėtra nesustos, todėl svarbiausia yra tai, kaip žmonės nuspręs ją panaudoti.

    Vis dėlto kūrėjas pabrėžia, kad meno ir kūrybos esmė jam tiesiogiai susijusi su žmogaus patirtimi, sprendimais ir gyvenimu. Jo požiūriu, scenarijų rašymas, režisūra ir emocijų kūrimas yra sritys, kuriose žmogaus vizija turi išlikti pagrindinė.

    „Menas yra gyvenimas. Gal po 50 ar 100 metų DI ir galėtų kurti meną, bet kol esu gyvas, nemanau, kad tai pamatysiu. Man tai neįdomu“, – sakė Hideo Kojima.

    Kodėl DI projektai taip greitai įplieskia konfliktus

    Kritika dėl DI kūryboje dažniausiai kyla tada, kai auditorija pasigenda skaidrumo, o kūrėjai neaiškiai komunikuoja, kas sukurta žmogaus, o kas sugeneruota. Prie nepasitenkinimo prisideda ir platesnis kontekstas: pasaulyje daugėja teisinių ginčų dėl mokymo duomenų, autorinių teisių ir kūrinių panaudojimo be aiškaus sutikimo.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad DI įrankiai gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, spartinant techninius ar pasikartojančius darbus. Tačiau kūrybinėse industrijose vis dažniau keliama sąlyga, kad galutinis sprendimas, stilius ir atsakomybė turi likti žmogui.

    Kojima taip pat pripažįsta, kad DI gali sumažinti rutininių užduočių naštą ir padėti optimizuoti dalį gamybos etapų. Tačiau jo pozicija išlieka aiški: technologija neturėtų tapti pakaitalu tam, kas iš esmės apibrėžia kūrybą, autorystę ir emocinį ryšį su auditorija.

  • CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    CNBC „Disruptor 50“ sąrašas apvertė DI lenktynes: „Anthropic“ aplenkė „OpenAI“ – kas dar tarp lyderių?

    2026 metais CNBC paskelbtame „Disruptor 50“ reitinge įvyko ryškus pokytis: pirmą vietą užėmė DI bendrovė „Anthropic“, aplenkusi „OpenAI“. Tai signalizuoja ne tik dėl konkurencijos tarp didžiausių generatyvinio DI kūrėjų, bet ir dėl platesnės tendencijos, kad DI tampa beveik kiekvieno sparčiai augančio verslo branduoliu.

    CNBC nurodo, kad DI kaip kertinė technologija šiame reitinge dominuoja dar labiau nei anksčiau. 43 iš 50 į sąrašą patekusių įmonių teigia, jog DI yra esminė jų verslo modelio dalis, o bendra pritraukto finansavimo suma, lyginant su praėjusiais metais, išaugo kelis kartus.

    Didžiausia šuolį rodanti kryptis – generatyvinio DI įrankiai ir infrastruktūra, kurių sėkmė vis dažniau matuojama ne vien vartotojų skaičiumi, o diegimu įmonėse. Į aukščiausias pozicijas patenka ne tik modelių kūrėjai, bet ir platformos, kurios padeda organizacijoms saugiai pritaikyti DI vidiniams procesams, duomenų analitikai ar klientų aptarnavimui.

    Silicio slėnis išlaiko persvarą

    Šių metų „Disruptor 50“ žemėlapyje dominuoja Kalifornija, ypač San Franciskas ir jo apylinkės. Dalis bendrovių vis dar kuria produktus globaliai, tačiau talentų, kapitalo ir partnerystės koncentracija JAV Vakarų pakrantėje išlieka vienu svarbiausių spartaus augimo katalizatorių.

    Kita vertus, reitinge atsiranda ir ryškesnių europinių vardų, tarp jų – „Mistral AI“, pristatoma kaip atviresnė alternatyva didžiųjų laboratorijų kuriamiems sprendimams. Tai atspindi Europos siekį stiprinti savarankiškumą DI srityje, didinant investicijas į modelius, infrastruktūrą ir reguliavimo atitiktį.

    Naujos temos: programavimas ir prognozės

    Be didžiųjų DI laboratorijų, į sąrašą pateko ir įrankiai, kurie keičia pačią programavimo praktiką, įskaitant vadinamąjį vibe coding fenomeną. Tokie sprendimai orientuojasi į tai, kad programuotojas vis daugiau darbo atlieka formuluodamas užduotį ir tikslindamas rezultatą, o didelę dalį kodo generuoja DI.

    Kita auganti kryptis – prognozių rinkos, kuriose vartotojai stato už įvykių baigtis ir taip formuoja kainą, interpretuojamą kaip kolektyvinė tikimybė. Ši tema kelia ne tik investuotojų susidomėjimą, bet ir reguliavimo klausimų, nes ribos tarp finansinių produktų ir informacinių rinkų įvairiose jurisdikcijose vertinamos skirtingai.

    Kas sudaro 2026 metų penketuką

    CNBC reitingo viršūnėje – „Anthropic“, antroje vietoje – „OpenAI“, trečioje – „Databricks“. Ketvirta įvardijama gynybos technologijų bendrovė „Anduril“, o penktoje vietoje – finansinių operacijų platforma „Ramp“, kuri šiemet išsiskiria tuo, kad patenka į lyderių grupę ne iš Kalifornijos.

    Visas sąrašas rodo, kad DI skverbiasi į vis daugiau sričių: nuo kibernetinio saugumo ir dokumentų valdymo iki sveikatos priežiūros, kūrybinių industrijų, žemės ūkio ir gynybos. Tai patvirtina, kad DI šiandien veikia kaip bendros paskirties technologija, kuri keičia veiklos kaštus, produktyvumą ir konkurencinę pusiausvyrą beveik kiekviename sektoriuje.

  • „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    „ElevenLabs“ pritraukė daugiau nei 550 mln. eurų: tarp investuotojų – BlackRock, Nvidia ir Jamie Foxx

    Jungtinėje Karalystėje įsikūręs dirbtinio intelekto startuolis „ElevenLabs“ pranešė užbaigęs dar vieną savo Series D finansavimo etapo dalį ir išplėtęs investuotojų ratą. Bendrovės teigimu, per šį etapą ji jau yra pritraukusi daugiau nei 550 mln. eurų.

    „ElevenLabs“ išgarsėjo kurdama dirbtinio intelekto sprendimus, kurie tekstą paverčia natūraliai skambančia kalba, imituojančia žmogaus balsą. Pastaraisiais metais tokia technologija sparčiai pritaikoma klientų aptarnavimo, pardavimų, mokymų ir turinio lokalizavimo procesuose.

    Nauji vardai investuotojų sąraše

    Tarp naujų institucinių investuotojų įvardijami turto valdymo milžinas „BlackRock“ ir „Nvidia“ rizikos kapitalo padalinys „NVentures“, taip pat keli tarptautiniai fondai. Tokie investuotojai dažniausiai signalizuoja rinkos lūkestį, kad generatyvinio DI infrastruktūra ir verslo sprendimai taps ilgalaike technologijų sektoriaus kryptimi.

    Prie investuotojų prisijungė ir pramogų pasaulio atstovai, įskaitant aktorių Jamie Foxx, taip pat kiti kūrėjai ir vykdomieji vadovai. „ElevenLabs“ komunikacijoje pabrėžiama, kad kūrybinių industrijų susidomėjimas siejamas su balso technologijų plėtra, įgarsinimu ir daugiakalbiu turinio pritaikymu.

    Pajamos ir augimo varikliai

    Bendrovė nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos metinės pasikartojančios pajamos pasiekė daugiau nei 500 mln. eurų. Palyginimui, 2025 metų pabaigoje šis rodiklis, anot įmonės, siekė apie 350 mln. eurų.

    „Šį augimą lemia tai, kad įmonės vis plačiau diegia balso agentus savo veikloje – nuo klientų aptarnavimo ir pardavimų iki įdarbinimo bei rinkodaros“, – sakė „ElevenLabs“ atstovai.

    Darbuotojų akcijų pardavimas ir produktų kryptys

    „ElevenLabs“ taip pat pranešė įvykdžiusi apie 100 mln. eurų vertės darbuotojų akcijų pardavimą – tai jau antras toks sandoris per mažiau nei metus. Tokie antriniai sandoriai paprastai leidžia darbuotojams realizuoti dalį sukauptų akcijų, o įmonei – išlaikyti konkurencingą talentų pritraukimą sparčiai bręstančioje DI rinkoje.

    Pastaruoju metu įmonė plečia produktų spektrą už teksto į kalbą ribų: vysto įgarsinimo sprendimus, balso ir pokalbių agentus bei kitas garso generavimo galimybes. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Meta, „Salesforce“ ir „Revolut“, o tai rodo, kad sprendimai vis dažniau diegiami ne eksperimentams, o kasdienėms verslo operacijoms.

    Rinkoje augant reguliavimo ir autorinių teisių klausimų svarbai, balso sintezės įmonėms vis dažniau tenka aiškiai apibrėžti leidimus, naudojimo scenarijus ir saugiklius nuo piktnaudžiavimo. Todėl investuotojai, be augimo tempo, vertina ir tai, kaip greitai tokios platformos geba užtikrinti atsakingą DI taikymą bei atitiktį skirtingų šalių reikalavimams.