CP v2

Tag: Generatyvinis turinys

  • 3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    3 300 virtualių influencerių kovoja dėl 76 tūkst. eurų: ar DI pakeis realius veidus?

    Pasaulyje startavo, organizatorių teigimu, didžiausias iki šiol konkursas, skirtas vien tik dirbtinio intelekto sukurtoms interneto asmenybėms. Jame dalyvauja tūkstančiai virtualių veikėjų, kurie socialiniuose tinkluose varžosi dėl auditorijos dėmesio ir prizų.

    Apdovanojimus „AI Personality of the Year Awards“ bendrai rengia DI kūrybos platforma „OpenArt“ ir kūrėjų prenumeratos platforma „Fanvue“. Dalyviams buvo pasiūlyta sukurti personažą, reguliariai skelbti turinį ir auginti sekėjų bendruomenę tokiose kategorijose kaip pramogos, gyvenimo būdas, komedija, sportas ar anime, animacijos ir fantastikos herojai.

    Konkurso organizatoriai nurodo, kad per kelias savaites sulaukė apie 3 300 paraiškų, o bendras prizų fondas siekia maždaug 76 000 eurų. Taisyklės numatė minimalų aktyvumą, dalyviai turėjo paskelbti bent keturis įrašus per iššūkio laikotarpį, o nugalėtojai žadami paskelbti šį mėnesį.

    „Matėme neįtikėtiną atsaką, iš viso gavome apie 3 300 paraiškų“, – sakė „OpenArt“ partnerysčių vadovė Chloe Fang.

    Virtualūs veidai jau renka auditorijas

    Organizatorių vertinimu, per pastaruosius 18 mėnesių DI sukurti influenceriai tapo ryškia popkultūros dalimi ir vis dažniau pritraukia komercinių partnerių dėmesį. Vienas labiausiai sekamų konkurso dalyvių, kuriuo dalijosi organizatoriai, yra DI sukurtas Korėjos vyro modelio personažas Jae Young Joon, socialiniuose tinkluose turintis daugiau nei 400 000 sekėjų.

    Nors jo profilyje aiškiai nurodoma, kad tai DI sukurtas veikėjas, organizatorių teigimu, gerbėjai vis tiek siunčia asmenines žinutes ir net meilės laiškus. Personažą kuria kanadietis Luc Thierry, o konkurso rengėjai tai pateikia kaip ženklą, kad daliai auditorijos svarbiausia yra emocinis ryšys, o ne biologinis tikrumas.

    Kritika: kūno įvaizdis ir klastotės

    Vis dėlto būtent riba tarp realybės ir fikcijos kelia daugiausia etinių klausimų. Generatyvinis DI jau siejamas su rizikomis darbo rinkai, autorinėms teisėms ir vadinamosiomis giliomis klastotėmis, įskaitant intymų turinį be sutikimo, o tai paskatino ir platformas griežtinti taisykles.

    Kritikai taip pat perspėja, kad DI vaizdų generavimas gali dar labiau stumti socialinių tinklų formuojamus nerealistiškus grožio standartus. Jei anksčiau iliuziją kūrė apšvietimas, filtrai ar kosmetinės procedūros, dabar idealizuotas influenceris gali būti sukurtas be fizinio kūno, o tai ypač jautru jaunoms auditorijoms.

    2026 metais Toronto universiteto tyrime nustatyta, kad net neutralios užklausos vaizdų generatoriuose dažnai atkuria šališkus rezultatus, pavyzdžiui, neproporcingai dažnai sugeneruojami jauni, baltaodžiai, o moterų atveju dažniau liekni žmonės su simetriškais bruožais ir be odos netobulumų. Tai sustiprina nuogąstavimus, kad DI ne tik atspindi, bet ir gali padidinti visuomenėje jau esančius stereotipus.

    Organizatorių atsakas ir saugikliai

    Chloe Fang teigė, kad konkurse pagrindinis vertinimo kriterijus nėra išvaizda, o turinio kokybė, įkvėpimas, patrauklumas prekės ženklams ir gerbėjų įsitraukimas. Pasak jos, ankstyvuoju etapu DI influenceriai dažnai buvo siejami su vienodu estetiniu šablonu, tačiau dabar daugėja muzikos, pramogų, fantastikos, vyrų personažų, taip pat turinio, susijusio su LGBTQ+ ir kultūrine reprezentacija.

    Organizatoriai tvirtina įdiegę ir saugiklius: „OpenArt“ naudoja priemones, skirtas identifikuoti galimus autorinių teisių pažeidimus ir žalingą turinį, o konkurso paraiškos peržiūrimos žmonių. Taip pat skelbiama, kad gairėse draudžiama neapykantos kalba, priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio turinys.

    Remiantis „OpenArt“ pateiktais duomenimis, 37 proc. kūrėjų atvyko iš Europos ir Jungtinės Karalystės, apie 30 proc. iš Šiaurės Amerikos, 18 proc. iš Azijos, 5 proc. iš Lotynų Amerikos, po 4 proc. iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Vis dėlto šie skaičiai apibūdina žmones, kurie kuria personažus, o pačių virtualių asmenybių demografiniai duomenys nebuvo pateikti.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie konkursai rodo sparčią rinkos brandą, tačiau kartu išryškina būtinybę aiškiai žymėti sintetinį turinį ir atsakingai vertinti jo poveikį auditorijoms. Europoje šią kryptį stiprina ir bendresnės skaitmeninio reguliavimo tendencijos, kai platformoms keliami didesni skaidrumo ir vartotojų apsaugos reikalavimai.

  • „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    „Freepik“ persivadino į „Magnific“: vienoje DI platformoje sujungė kūrybos įrankius ir verslo augimą

    Skaitmeninių kūrybos išteklių platforma „Freepik“ paskelbė apie prekės ženklo atnaujinimą ir nuo šiol veiks kaip „Magnific“. Pokytis žymi bendrovės kryptį nuo atskirų kūrybinių produktų į vieną integruotą DI kūrybos platformą, skirtą tiek individualiems kūrėjams, tiek įmonėms.

    Bendrovė teigia, kad į naują etapą žengia turėdama apie 200 mln. eurų metinių pasikartojančių pajamų ir daugiau nei 1 mln. mokančių prenumeratorių. Taip pat nurodoma, kad platformą naudoja daugiau nei 250 verslo klientų, tarp jų BBC ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios DI sprendimus taiko realiuose kūrybiniuose procesuose.

    „Pradėjome be kapitalo, trys draugai su didelėmis svajonėmis“, – sakė „Magnific“ vadovas Joaquín Cuenca.

    „Mes nežinojome, ką tiksliai sukursime. Žinojome tik tai, kad nenorime stovėti vietoje. Suradome naujų dalykų, kuriuos galime kurti, ir dabar ieškosime naujų istorijų, kurias galime papasakoti“, – sakė jis.

    „Freepik“ buvo įkurta Malagoje 2010 metais kaip grafinės medžiagos paieškos sistema, o vėliau plėtėsi į platesnį kūrybos įrankių rinkinį. Pastaraisiais metais bendrovės strategiją ypač pakeitė generatyvinio DI banga, kuri paskatino rinką pereiti nuo pavienių įrankių prie platformų, apimančių visą kūrybos ciklą.

    Persivadindama į „Magnific“ įmonė siekia aiškiau parodyti, kad dabar siūlo ne kelis atskirus produktus, o vieną ekosistemą: nuo vaizdų generavimo ir raiškos gerinimo iki vaizdo sprendimų, garso funkcijų ir komandinio darbo aplinkos. Toks suvienodinimas atspindi ir platesnę tendenciją rinkoje, kai įmonės nori mažiau skirtingų prenumeratų ir daugiau vientisų darbo eigos sprendimų.

    Nuo eksperimentų prie gamybos

    Įmonių kūrybinės komandos vis rečiau DI naudoja vien testams ar idėjų generavimui. „Magnific“ komunikacijoje akcentuojama, kad verslo klientai DI jau taiko kampanijoms, vizualų prototipavimui ir turinio pritaikymui skirtingoms rinkoms, o tai DI priemones perkelia į kasdienę gamybą.

    Ši kryptis sutampa su bendra reklamos ir rinkodaros praktika: didėjant turinio apimtims ir kanalų skaičiui, auga poreikis greitai kurti variacijas, lokalizuoti medžiagą ir išlaikyti vizualinį nuoseklumą. Platformos, kurios sujungia kūrimą, redagavimą ir komandinį darbą, įmonėms tampa patrauklesnės nei pavieniai įrankiai.

    Kas yra no-collar ekonomika?

    „Magnific“ vadovas taip pat išskiria vadinamąją no-collar ekonomiką, kurioje kūrėjai, pasitelkę DI, gali padaryti daugiau be didelių komandų ar studijų infrastruktūros. Tokia idėja remiasi prielaida, kad DI ne tik automatizuoja dalį rutininių užduočių, bet ir sumažina įėjimo barjerus, todėl didėja žmonių, galinčių kurti profesionaliau, skaičius.

    Bendrovė nurodo, kad reikšminga dalis naujų kūrėjų platformoje prisistato kaip pradedantieji, o tai signalizuoja apie besikeičiantį kūrybos rinkos profilį. Praktikoje tai reiškia, kad įrankiai tampa paprastesni, o kokybiško turinio gamyba mažiau priklauso nuo brangios technikos ar specializuotos infrastruktūros.

    Prekės ženklo keitimas į „Magnific“ taip pat padeda įmonei vienu pavadinimu apjungti skirtingas funkcijas ir aiškiau komunikuoti vertę verslo klientams. Augant DI kūrybos sprendimų konkurencijai, laimi tos platformos, kurios geba pasiūlyti ne tik modelius ar efektus, bet ir patikimą, vientisą darbo eigą su aiškiais planų lygiais, valdymu ir komandinėmis funkcijomis.