Tag: Gento universitetas

  • Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Gento universitetas nušalino tyrėją dėl Jasono Arday plagijavimo bylos: pradėtas drausminis tyrimas

    Belgijoje įsikūręs Gento universitetas rugpjūčio 21 dieną nušalino JAV akademiką, kuris viešai kėlė plagijavimo įtarimus buvusiam Kembridžo universiteto profesoriui Jasonui Arday. Universitetas pranešė pradėjęs pirminį drausminį tyrimą, o nušalinimą įvardijo kaip atsargumo priemonę.

    Nors universiteto pranešime tyrėjas nebuvo įvardytas, aplinkybės sutampa su viešai skelbta informacija apie postdoktorantą Nathaną Cofnas. Jis socialiniame tinkle „X“ rašė, kad buvo nušalintas ir teigė manantis, jog gali būti atleistas.

    Skandalas po profesoriaus mirties

    Jasonas Arday, 2023 metais tapęs jauniausiu juodaodžiu profesoriumi Kembridžo universitete, buvo rastas miręs būdamas 41 metų. Pastarosiomis savaitėmis jo pavardė figūravo akademinės etikos ginče, kuris sulaukė plataus dėmesio Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

    Arday buvo metami kaltinimai, kad dalis jo daktaro disertacijos ir kitų darbų galėjo būti parengta nesilaikant citavimo taisyklių, taip pat viešojoje erdvėje skambėjo teiginiai apie galimai perdėtus asmeninės biografijos faktus. Pats mokslininkas šiuos įtarimus ginčijo.

    Kas paskatino universiteto sprendimą?

    Gento universitetas nurodė vertinantis, ar yra pakankamas pagrindas pradėti pilnas drausmines procedūras. Pasak universiteto, šiuo metu atliekamas pirminis tyrimas, kuris turėtų atsakyti, ar tyrėjo vieši pareiškimai ir veiksmai atitiko akademinės veiklos standartus ir institucijos taisykles.

    Šis sprendimas priimtas po to, kai ginčas dėl Arday darbų įgavo politinį atspalvį: dalis komentatorių siejo skandalą su įvairovės, lygybės ir įtraukties politikomis universitetuose. Tuo pat metu akademinėje bendruomenėje vis garsiau diskutuojama, kaip viešos kampanijos, socialinių tinklų spaudimas ir selektyvus faktų interpretavimas gali paveikti tyrimų reputaciją ir žmonių saugumą.

    Universitetas pabrėžia ribas

    Gento universiteto vadovybė viešai akcentavo, kad gina akademinę laisvę ir atvirą diskusiją, net kai pažiūros kelia prieštaravimų. Tačiau kartu pabrėžė, jog akademinė laisvė nėra absoliuti ir turi būti derinama su atsakomybe bei kitų asmenų teisėmis.

    „Akademinė laisvė nėra neribota: ji reiškia ir atsakomybę, o prireikus gali būti ribojama siekiant apginti kitų teises“, – teigiama Gento universiteto vadovybės pareiškime.

    Plagijavimo tyrimai universitetuose paprastai remiasi keliais lygmenimis: pradedama nuo pirminio faktų patikrinimo, vėliau vertinama metodinė medžiaga, citavimo praktika, šaltinių atsekamumas ir galimas tyčios aspektas. Tokios procedūros dažnai užtrunka, nes institucijos privalo užtikrinti tiek akademinės etikos standartus, tiek sąžiningą procesą visoms pusėms.

    Kol kas neaišku, kokios drausminės priemonės galėtų būti taikomos nušalintam tyrėjui ir ar universitetas pereis prie pilno tyrimo etapo. Taip pat neatsakyta, ar bus imamasi papildomų veiksmų dėl viešojoje erdvėje skelbtų teiginių, susijusių su Arday atveju.

  • Kodėl katės laižo viena kitą: mokslininkai paaiškino, kada tai draugystė, o kada įtampa

    Katės tarpusavyje besilaižančios dažnai atrodo kaip akivaizdus draugystės ženklas, tačiau naujesni gyvūnų elgsenos tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Toks elgesys gali būti ir socialinis ryšys, ir praktinė higiena, o kartais net subtilus būdas kontroliuoti situaciją.

    Gyvūnų elgsenos tyrėja iš Gento universiteto (Belgija) Morgan Van Belle su komanda analizavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos 106 katės iš 53 namų ūkių. Vertinti keli signalų rinkiniai: tarpusavio bendravimas, kūno laikysena ir judesiai, ausų padėtis bei uodegos judesiai.

    Tyrime pastebėta, kad didžioji dalis tarpusavio laižymo tenka galvai ir kaklui, tai yra vietoms, kurias katei pačiai pasiekti sunkiau. Dėl to mokslininkai tokį elgesį sieja su praktine funkcija: padėti vienai kitai prižiūrėti kailį ir pašalinti nešvarumus.

    Tačiau reikšminga dalis epizodų buvo susijusi ir su ausimis, o tai neretai lydėjo aiškūs diskomforto ženklai. Kai kurios katės, kurias laižė, atlošdavo ausis, kraty­davo galvą ar bandydavo pasitraukti, tokie signalai dažnai rodo dirginimą ar įtampą.

    Vaizdo medžiagoje pasitaikė atvejų, kai laižoma katė ne tik vengė kontakto, bet ir atsakė kandimu ar staigiu judesiu. Tyrėjai tai aiškina kaip galimą situaciją, kai laižymas naudojamas ne vien rūpinimuisi, o fiziniam kontaktui primesti arba hierarchijai parodyti.

    Ypač iškalbinga, kai viena katė nuosekliai laižo, o kita neatsako tuo pačiu ir demonstruoja uždarą kūno kalbą. Tokiu atveju tai gali būti ne abipusė draugystė, o vienpusis bandymas valdyti bendravimo taisykles.

    Nepaisant dviprasmiškų situacijų, tyrimas fiksavo ir aiškius artumo požymius: dalyje namų ūkių katės dažniau elgėsi kooperatyviai, ilsėjosi šalia, rodė mažiau įtampos signalų ir tarpusavio laižymas atrodė labiau abipusis. Tai leidžia manyti, kad kai kurioms poroms laižymas iš tiesų yra socialinio prisirišimo dalis.

    Pasak tyrėjų, svarbiausia ne pats veiksmas, o kontekstas ir kūno kalba. Jei katė atsipalaidavusi, išlieka rami, o laižymas yra abipusis, tikimybė, kad tai draugiškas ryšys, didesnė.

    „Katės konfliktus dažnai sprendžia labai subtiliai, o jų elgsena rodo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti“, – sakė Morgan Van Belle.

    Tyrėja yra pasakojusi, kad idėja analizuoti šį elgesį kilo stebint namų kates: ginčas dėl patogios vietos poilsiui kartais baigdavosi ne kova, o staigiu vienos katės bandymu pradėti laižyti kitą. Tai primena, kad iš pažiūros švelnus gestas ne visada turi vienareikšmę prasmę.