Atradimas prasidėjo nuo palydovų
Atokioje Argentinos Andų dalyje, Cordillera del Tigre kalnų ruože, aptiktas neįprastas akmeninių konstrukcijų kompleksas. Pirmieji jo kontūrai išryškėjo ne ekspedicijos metu, o peržiūrint palydovines nuotraukas ir skaitmeninius žemėlapius.
Geometrines formas pastebėjo tyrinėtojas Carlosas Gobbi, ieškojęs senųjų akmens statinių pėdsakų. Palydoviniuose vaizduose aiškiai matėsi taisyklingi apskritimai ir linijos, išsiskiriantys iš aplinkinio kalnų reljefo.
Kelias iki vietos užtruko keturias dienas
Pasiekti vietovę pasirodė gerokai sunkiau nei ją rasti ekrane. Pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, o sėkmingai į žygį Gobbi išsiruošė vasario 14 dieną kartu su Adriánu Radichu ir Gabrieliu Orofinu.
Ekspedicija iki objekto truko beveik keturias dienas: vietovėje trūksta vandens, nėra mobiliojo ryšio, o aukštikalnių sąlygos ir staigūs reljefo pokyčiai stipriai riboja judėjimą. Tokia izoliacija paaiškina, kodėl kompleksas ilgą laiką liko menkai žinomas net regione dirbantiems tyrėjams.
Atvykę keliautojai pamatė struktūras, kurios nuo žemės atrodo fragmentiškai, tačiau iš aukščio atsiskleidžia kaip vientisas planas. Akmenys sudaro apskritas erdves, sujungtas tarsi koridoriais, vietomis matyti į žemę įgilintos atkarpos ir elementai, primenantys griovius ar kanalus.
Didžiausių identifikuotų ratų skersmuo siekia maždaug 27–35 metrus. Tyrėjų teigimu, tik žvilgsnis iš viršaus leidžia suprasti, kad tai ne atsitiktinės akmenų sankaupos, o sąmoningai suformuotas geometrinis kompleksas.
Ritualai, ženklai ar kelio infrastruktūra?
Objektas greitai pradėtas lyginti su Peru Naskos geoglifais, tačiau panašumas daugiausia vizualinis, matomas iš oro. Skirtingai nei Naskoje, čia kol kas neidentifikuota atpažįstamų figūrų, o dominuoja apskritimai, perėjimai ir taisyklingos erdvės.
Didžiausia mįslė išlieka paskirtis. Per pirmuosius apsilankymus paviršiuje neaptikta aiškių keramikos šukių ar maisto likučių, kurie paprastai padeda nustatyti nuolatinės gyvenvietės pėdsakus, o vandens stoka ir atšiaurios sąlygos menkina „įprastos“ gyvenvietės versiją.
Dėl to archeologai svarsto, kad struktūros galėjo būti ritualinės, simbolinės ar susijusios su periodiniu susibūrimu, o ne kasdieniu gyvenimu. Tarp hipotezių minimas ir galimas ryšys su inkų laikotarpiu arba ankstesnėmis ikikolumbinėmis Andų bendruomenėmis, tačiau kol kas tai tėra kryptys, kurias reikia patikrinti.
Ką turėtų atskleisti dronai ir datavimas
Tyrimus koordinuoja tarptautinis projektas ArqueoAndes, suburiantis mokslininkus iš Argentinos ir Ispanijos. Darbams vadovauja Cristina Prieto-Olavarría ir Horacio Chiavazza, į veiklas įtraukti ir kitų Argentinos mokslo institucijų specialistai bei Jaén universiteto komanda.
Grupė planuoja grįžti į vietovę gruodį ir pasitelkti dronus, detalesnį kartografavimą, nuosėdų bei aplinkos analizę. Esminis žingsnis bus konstrukcijų amžiaus nustatymas, nes tik patikimas datavimas leis atsakyti, ar kompleksas sietinas su inkų epocha, ankstesnėmis kultūromis, ar visai kitu laikotarpiu.
Mokslininkai taip pat sieks tiksliau įvertinti, kaip buvo statomos atskiros struktūros ir kaip jos tarpusavyje susijusios. Tokie duomenys dažnai padeda suprasti, ar tai vienkartinis projektas, ar ilgiau trukusios veiklos vieta, kuri buvo perstatoma ir plečiama per kelis istorinius etapus.
