CP v2

Tag: Geologinė žvalgyba

  • Tyrimas Suomijoje: eglės spygliuose aptiko aukso nanodalelių – tai gali padėti žvalgybai

    Mokslininkai praneša aptikę mikroskopinių aukso dalelių eglių spygliose, augančiose virš aukso telkinių šiaurės Suomijoje. Toks radinys ateityje galėtų prisidėti prie naujų, mažiau invazinių būdų ieškoti paslėptų naudingųjų iškasenų.

    Apie tyrimą rašo „Futura“, remdamasi Oulu universiteto ir Suomijos geologijos tarnybos specialistų darbu. Tyrėjai aiškinosi, ar augalai ir su jais susiję mikroorganizmai gali palikti „pėdsakus“, rodančius, kas slypi giliai po žeme.

    Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad iš gelmių į gruntinius vandenis patenka ištirpę aukso junginiai, o vėliau jie per šaknis ir augalo audinių sistemą gali nukeliauti iki spyglių. Ten, kaip manoma, mikroorganizmai gali prisidėti prie proceso, kai ištirpęs metalas virsta kietomis nanodalelėmis – tai vadinama biomineralizacija.

    Nors idėja skamba intriguojančiai, patys tyrėjai pabrėžia: kol kas tai nėra paruoštas įrankis, kuriuo būtų galima tiesiog „išmatuoti“ mišką ir rasti telkinį. Ryšius dar reikia tikrinti skirtinguose regionuose, klimato sąlygose ir telkinių tipuose.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrėjai surinko 138 spyglių mėginius iš 23 paprastųjų eglių (Picea abies), augusių virš Isokuotko telkinio netoli Kittilä aukso kasyklos. Mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, naudojant elektroninę mikroskopiją ir bakterijų genetinį sekvenavimą.

    Analizė parodė, kad aukso nanodalelių aptikta tik keturių medžių spygliuose – tai sudaro 17,4 proc. tirto medžių skaičiaus. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad metalo dalelės buvo išsidėsčiusios tarp spyglių audinių ląstelių ir apsuptos bakterijų.

    Bakterijos ir auksas: ryšys dar nereiškia priežasties

    Tyrėjai identifikavo 998 bakterijų gentis, o pasitelkus mašininį mokymąsi išskyrė 18 taksonų, kurie siejosi su aukso buvimu mėginiuose. Visgi autoriai akcentuoja, kad vien asociacija dar neįrodo, jog būtent mikroorganizmai sukelia aukso dalelių formavimąsi.

    Be to, praktiniu požiūriu toks „auksas spygliose“ nėra komerciškai išgaunamas: nanodalelės yra maždaug vienos milijoninės milimetro dalies dydžio, jų kiekis – itin mažas.

    Kokia galėtų būti praktinė nauda

    Didžiausia šio darbo vertė siejama su geologine žvalgyba. Jei paaiškėtų, kad tam tikros bakterijų bendrijos nuosekliai lydi paslėptus aukso telkinius, spyglių ar kitų augalų audinių analizė galėtų padėti atrinkti perspektyvias teritorijas be plataus masto dirvožemio ir uolienų mėginių ėmimo.

    Tačiau prieš tokį metodą pritaikant realiuose paieškos darbuose, jį reikės patikrinti daug platesniu mastu – skirtingose vietovėse ir sąlygose, kad būtų aišku, kiek patikimai šie biologiniai „markeriai“ veikia.

  • Egiptas po 42 metų grįžta prie geologinių žvalgybų iš oro: lėktuvais ieškos naujų išteklių

    Egiptas po daugiau nei keturių dešimtmečių pertraukos atnaujina nacionalinę geologinių išteklių žvalgybą iš oro. Valdžia planuoja pasitelkti specialiai įrengtus lėktuvus, kurie padeda įvertinti, kas slypi po žeme, dar prieš pradedant brangius gręžinius.

    Apie sprendimą paskelbė energetikos ministras Karimas Badawis, nurodęs, kad darbai apims Rytų ir Vakarų dykumas bei Sinajaus pusiasalį. Tai bus pirmieji tokio masto oro geofizikos tyrimai Egipte per maždaug 42 metus, o jų tikslas – preliminariai įvertinti didelių, iki šiol menkai tirtų teritorijų potencialą.

    „Norime greičiau ir tiksliau nustatyti perspektyvias zonas, kad tolesnė žvalgyba būtų paremta duomenimis, o ne spėjimais“, – sakė Egipto energetikos ministras Karimas Badawis.

    Oro geofiziniai tyrimai paprastai remiasi keliais metodais, kuriuos lėktuvai gali atlikti dideliuose plotuose: magnetiniais matavimais, radiometriniais tyrimais ir gravitaciniais duomenimis. Tokie matavimai leidžia sudaryti požeminių struktūrų žemėlapius ir atpažinti anomalijas, kurios gali rodyti metalo rūdų, fosfatų ar kitų naudingųjų iškasenų sankaupas.

    Praktikoje tai nereiškia, kad lėktuvas „mato“ konkrečią rūdą, tačiau jis padeda susiaurinti paieškos teritoriją iki perspektyviausių vietų. Ypač svarbu tai, kad tokie tyrimai naudingi ieškant metalų telkinių, o radiometriniai matavimai gali padėti identifikuoti ir su uranu siejamas zonas, kur reikalingas atskiras, griežtai reglamentuojamas vertinimas.

    Egiptas pabrėžia, kad iki šiol detaliau ištirta tik nedidelė šalies dalis: daugiau darbų atlikta pakrantėse ir kai kuriose vietose prie Libijos sienos. Likusiuose plotuose tyrimų beveik nėra arba jie atlikti seniai, kai taikyti metodai buvo mažiau tikslūs, todėl duomenų patikimumas šiandien kelia klausimų.

    Šalies institucijos jau pasirašė sutartį su bendrove „Xcalibur Smart Mapping“, kuri specializuojasi oro geofizikos žvalgyboje. Tokios partnerystės dažnai pasirenkamos siekiant greitai gauti tarptautiniais standartais paremtus duomenis ir pritraukti privačius investuotojus, kuriems svarbus aiškus geologinis pagrindas.

    Egiptas jau turi patvirtintų gamtinių dujų, naftos, fosforytų ir geležies rūdos išteklių, tačiau valdžia signalizuoja norą išplėsti žaliavų bazę. Platesnė žvalgyba siejama ir su globaliomis tendencijomis: valstybės vis aktyviau ieško vietinių išteklių, kad sumažintų importo priklausomybę ir sustiprintų tiekimo grandinių atsparumą.