CP v2

Tag: Geopolitinė įtampa

  • Europos biržos slysta žemyn: įtampa dėl JAV ir Irano derybų supurtė naftą

    Europos biržos slysta žemyn: įtampa dėl JAV ir Irano derybų supurtė naftą

    Europos akcijų rinkos antradienį leidosi žemyn, investuotojams vertinant neapibrėžtumą dėl JAV ir Irano derybų bei rizikas Artimuosiuose Rytuose. Dėl šių signalų vėl suaktyvėjo svyravimai naftos rinkoje, o tai paprastai tiesiogiai veikia infliacijos ir palūkanų normų lūkesčius.

    Platesnį Europos paveikslą atspindintis „Stoxx Europe 600“ indeksas popietę Londone buvo apie 0,2 proc. žemiau. Sektoriai judėjo nevienodai, o didesnė dalis didžiųjų žemyno biržų rodė nuosaikų minusą.

    Britanijoje FTSE 100 fiksavo kilimą, prieaugį daugiausia rėmė žaliavų ir kasybos bendrovių akcijos. Tuo metu pagrindiniai indeksai Paryžiuje, Frankfurte ir Milane svyravo neigiamoje zonoje, rinkai bandant įkainoti geopolitinių naujienų poveikį.

    Šis atsitraukimas sekė po stiprios ankstesnės prekybos sesijos, kai dalis Europos indeksų šoktelėjo daugiau nei 1 proc. ir kai kur pasiekė aukščiausius lygius per kelis mėnesius. Tokį kontrastą investuotojai aiškina tuo, kad rinkose vėl dominuoja energijos kainų ir tiekimo grandinių rizikos tema.

    Nafta vėl tapo nervų centru

    Rinkos itin jautriai reaguoja į bet kokias žinias, susijusias su Persijos įlanka ir energetikos tiekimu, nes nafta išlieka vienu svarbiausių infliaciją lemiančių veiksnių. Kainoms šoktelėjus, brangsta transportas ir dalis žaliavų, o tai gali ilgiau išlaikyti aukštesnes vartotojų kainas.

    Neapibrėžtumas didėja ir dėl svarbių transporto kelių saugumo, įskaitant Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos. Net ir be faktinių tiekimo sutrikimų vien tik rizikos premija dažnai pakelia kainas, o tai iškart persiduoda akcijų rinkoms.

    „Kai kyla abejonių dėl naftos tiekimo stabilumo, investuotojai iš naujo perskaičiuoja infliacijos riziką ir tai akimirksniu atsispindi akcijų kainose“, – sakė rinkos analitikas.

    Įmonių naujienos: kritimai ir šuoliai

    Įmonių fronte ryškiausiai išsiskyrė „Ferrari“ akcijos, kurios smuko daugiau nei 6 proc. po to, kai gamintojas pristatė pirmą visiškai elektrinį modelį. Investuotojai tokiais atvejais dažnai vertina, kiek naujas produktas gali paveikti pelningumą, gamybos kaštus ir prekės ženklo pozicionavimą prabangių automobilių segmente.

    Tuo pat metu tarp lyderių kilo „Kingfisher“ vertybiniai popieriai, bendrovei atnaujinus informaciją apie ketvirčio rezultatus ir patvirtinus metines gaires. Nors palyginamieji pardavimai kiek krito, rinkai svarbi žinutė buvo tai, kad įmonė tikisi įvykdyti tikslus ir išlaikyti stabilumą vartojimo sulėtėjimo fone.

    Ką toliau stebės rinkos

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys išliks sutelktas į geopolitines antraštes, nes jos tiesiogiai veikia naftos kainas ir rizikos apetito lygį. Greta to rinkos vertins ir signalus dėl karo Ukrainoje, kurie taip pat gali turėti įtakos energijos, žaliavų ir gynybos sektorių kainodarai.

    Makroekonominių rodiklių kalendorius šiai dienai išlieka palyginti tuščias, todėl kainų kryptį labiau lems naujienų srautas ir naftos svyravimai. Tokiose situacijose rinkose dažniau matomi staigesni judesiai, ypač energetikos, pramonės ir transporto bendrovių akcijose.

  • Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Pirmąjį ketvirtį didžiosios naftos ir dujų bendrovės netikėtai gerino finansinius rezultatus, o vienu ryškiausių pelno variklių tapo prekybos padaliniai. Analitikai pabrėžia, kad tokie „prekybos stalai“ ypač sužiba tada, kai rinkoje kyla dideli kainų svyravimai ir logistinės įtampos.

    Europos supermilžinės „TotalEnergies“, „Shell“ ir „BP“ ketvirčio ataskaitose akcentavo išaugusį indėlį iš prekybos ir optimizavimo veiklos. Šie padaliniai ne tik perka ir parduoda žaliavas, bet ir organizuoja fizinius srautus, rezervuoja terminalų pajėgumus, užsako laivus bei valdo kainos riziką.

    Per pastaruosius mėnesius naftos kainas ypač veikė geopolitinė įtampa ir su ja susijusi tiekimo grandinių rizika, o tokioje aplinkoje prekybos komandos turi daugiau galimybių uždirbti iš kainų skirtumų skirtinguose regionuose bei laikotarpiuose. Vis dėlto didžioji dalis bendrovių detaliai neatskleidžia, kiek tiksliai uždirba vien tik iš prekybos.

    Kas yra prekybos padaliniai?

    Prekybos padaliniai paprastai veikia kaip specializuotos komandos, kurios derina fizinių naftos, dujų ir suskystintų gamtinių dujų srautus su rizikos valdymu. Jų tikslas yra užtikrinti tiekimą klientams ir kartu uždirbti iš rinkos neefektyvumų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių naftos kainų, perdirbimo maržų ar transportavimo sąnaudų pokyčių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tokių bendrovių prekyba dažniausiai remiasi realia prieiga prie fizinių apimčių: išgaunamos žaliavos, turimų ar nuomojamų terminalų ir laivyno, ilgalaikių tiekimo sutarčių. Tai skiriasi nuo grynai finansinės spekuliacijos, kai prekiaujama neturint fizinės grandies kontrolės.

    Kodėl europiečiai čia stipresni?

    Analitikų vertinimu, Europos integruotos energetikos bendrovės daugelį metų nuosekliai kūrė didesnius ir labiau globalius prekybos padalinius, todėl svyravimų laikotarpiais jų rezultatai gali atrodyti solidesni. Tokia struktūra leidžia greičiau perorientuoti srautus ir pasinaudoti regioniniais kainų skirtumais, kai sutrinka įprasti maršrutai arba staiga pasikeičia paklausa.

    Tuo metu JAV rinkos lyderės, tokios kaip „Exxon Mobil“ ir „Chevron“, tradiciškai labiau remiasi masto ekonomija gavyboje ir perdirbime, o prekybos vaidmuo jų viešose ataskaitose paprastai matomas mažiau. Vis dėlto, augant JAV įtakai globalioje naftos rinkoje, tikėtina, kad konkurencija dėl prekybos kompetencijų ilgainiui stiprės ir anapus Atlanto.

    Pelno šaltinis, kuris turi kainą

    Ekspertai įspėja, kad prekyba yra dvipusis kardas: ji gali didinti pelningumą, tačiau kartu prisideda prie rezultatų nepastovumo ir sudėtingesnio pinigų srautų valdymo. Kai kuriais laikotarpiais bendrovės gali didinti trumpalaikį skolinimąsi arba naudoti daugiau apyvartinių lėšų, kad palaikytų didesnes prekybines pozicijas ir logistiką.

    „Prekyba gali būti ilgalaikio pelno šaltinis, bet ji taip pat sukuria nepastovumą ir apsunkina grynųjų pinigų valdymą“, – sakė energetikos finansų analitikas Clarkas Williamsas-Derry.

    Rinkoje taip pat pabrėžiama, kad vienas stiprus ketvirtis nebūtinai reiškia ilgalaikį verslo modelio lūžį. Prekybos padalinių prioritetas, ypač integruotose bendrovėse, išlieka stabilus klientų aprūpinimas ir sklandus perdirbimo bei degalinių tinklų darbas, o ne vien tik maksimalus trumpalaikis pelnas.