CP v2

Tag: Geotermija

  • Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės šilumai ir vėsinimui. Nuotoliniame susitikime dalyvavo meras Algirdas Neiberka, savivaldybės specialistai, rajono įstaigų atstovai, taip pat Vokietijos bendrovės „Geothermie Neubrandenburg GmbH“ atstovai ir Lietuvos geotermijos ekspertai.

    Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams pavyzdžiams, kaip geoterminė energija pritaikoma pastatų šildymui bei vėsinimui ir kaip gali būti integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Vokietijos specialistai pristatė sprendimus, kai šiluma paimama iš žemės gelmių ir perduodama vartotojams, o dalis energijos kaupiama požeminiuose vandeninguose sluoksniuose.

    „Geoterminiai projektai nėra vien tik gręžiniai: tai ilgas procesas nuo duomenų ir tyrimų iki eksploatacijos kontrolės, todėl svarbiausia nuo pradžių tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir poreikį“, – sakė susitikime dalyvavęs Vokietijos specialistų komandos atstovas.

    Susitikimo metu aptarti pagrindiniai projektų etapai: pirminiai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, galimybių studija, techninių sprendimų parinkimas, gręžinių įrengimas, šilumos tiekimo infrastruktūros projektavimas ir ilgalaikė veiklos stebėsena. Akcentuota, kad klaidos ankstyvame vertinimo etape vėliau dažniausiai virsta didesnėmis investicijomis ar prastesniu sistemos efektyvumu.

    Diskusijoje išskirti kriterijai, nuo kurių priklauso reali geoterminės energijos nauda savivaldybei: vietos geologinės sąlygos, šilumos poreikio koncentracija, esamų šilumos tinklų techninės galimybės, elektros kainų dinamika ir numatoma šilumos ūkio modernizavimo kryptis. Taip pat pabrėžta, kad geotermija dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur projektas derinamas su pastatų renovacija ir šilumos vartojimo efektyvinimu.

    Geoterminė energija Europoje vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo importuojamų iškastinių išteklių mažiau priklausantis šaltinis, galintis stabilizuoti šilumos kainodarą ilguoju laikotarpiu. Vilkaviškio rajonui toks sprendimas galėtų tapti viena iš alternatyvų, tačiau prieš priimant sprendimus būtini detalūs tyrimai ir ekonominis pagrįstumas, įvertinant ir galimą finansavimą, ir rizikas.

  • Geotermija visur, ne tik „karštuose taškuose“: JAV bando skaldymo metodą gaminti stabilią elektrą

    Jungtinėse Valstijose pradėti bandymai, kurie turi atsakyti į klausimą, ar naftos ir dujų gavyboje išpopuliarėjęs hidraulinis skaldymas gali būti pritaikytas geoterminei energijai. Idėja paprasta: pasiekti didelį Žemės gelmių karštį ir jį paversti stabilia, nuo oro nepriklausančia elektra.

    Projektas vyksta Utah FORGE poligone Jutos valstijoje, kur mokslininkai ir inžinieriai bando sukurti vadinamąsias sustiprintas geotermines sistemas. Skirtingai nei tradicinė geotermija, čia nereikia natūralių karšto vandens telkinių, todėl technologija teoriškai galėtų veikti gerokai platesnėse teritorijose.

    Kaip veiktų sustiprinta geotermija

    Tradicinės geoterminės elektrinės dažniausiai statomos ten, kur gamta pati „paduoda“ karštą vandenį ar garus. Sustiprintų geoterminių sistemų esmė yra gręžiniais pasiekti karštą uolieną ir dirbtinai suformuoti smulkių plyšių tinklą, kad per jį būtų galima cirkuliuoti skysčiui.

    Į vieną gręžinį įpumpuotas vanduo ar kitas šilumnešis, keliaudamas plyšiais, įkaista ir per kitą gręžinį grįžta į paviršių. Toliau šiluma panaudojama turbinai sukti ir elektrai gaminti uždaru ciklu, o tai mažina emisijas ir leidžia dirbti nuolat, nepertraukiamai.

    Pažadai dideli, bet testai turi atsakyti į rizikas

    Tokio tipo geotermija energetikams patraukli dėl vienos priežasties: tai atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti bazinę galią. Skirtingai nei saulė ar vėjas, geoterminė energija nepriklauso nuo sezoniškumo ir paros ritmo, todėl gali stabilizuoti tinklą.

    Vis dėlto dabartiniai bandymai turi patikrinti kelis kritinius dalykus. Vienas svarbiausių klausimų yra, ar iš gelmių sugrįžtantis srautas ilgainiui išlaikys pakankamai aukštą temperatūrą, kad elektrą būtų ekonomiška gaminti ne mėnesį ar du, o daugelį metų.

    Kita rizika susijusi su seisminiu poveikiu: gręžimas ir slėginis skysčių pumpavimas kai kuriais atvejais gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus. Taip pat vertinama, kiek skysčio gali būti prarasta uolienose, nes tai tiesiogiai veikia veiklos sąnaudas ir poveikį vietos vandens ištekliams.

    „Potencialas yra, bet rizika slypi pakartojamume. Reikia daugiau aiškių etapų, kad pamatytume, kaip tai veiks praktikoje“, – sakė analitikė Annick Adjei.

    Kodėl tai svarbu ne tik JAV

    Geotermija jau seniai sėkmingai naudojama ten, kur sąlygos palankios, pavyzdžiui, Islandijoje ar kai kuriose Afrikos valstybėse. Tačiau sustiprintos geoterminės sistemos žada kitą lygį: galimybę gaminti elektrą ne vien „karštuose taškuose“, o gerokai plačiau, jei tik pasiekiama pakankama uolienų temperatūra.

    JAV pranašumas yra sukaupta hidraulinio skaldymo patirtis ir gręžinių pramonė, kuri per kelis dešimtmečius išmoko gręžti greitai ir tiksliai. Tai mažina technologinę riziką, bet ekonomika vis dar priklauso nuo to, ar pavyks patikimai pasiekti reikiamą šilumos srautą ir išlaikyti jį ilgą laiką.

    Lietuvoje geoterminė energija šiandien labiau siejama su šilumos ūkiu, o elektros gamyba iš geotermijos kol kas nėra paplitusi. Tačiau jei JAV bandymai patvirtins, kad tokias sistemas galima kartoti ir valdyti rizikas, tai galėtų pakeisti diskusiją ir Europoje, kur ieškoma stabilių, mažai taršių vietinės gamybos šaltinių.

    Artimiausi testų rezultatai turėtų parodyti, ar hidraulinio skaldymo metodai gali tapti raktu į platesnį geotermijos panaudojimą energetikoje. Jei atsakymai bus teigiami, geoterminė elektra gali tapti ne nišiniu, o masiniu sprendimu, papildančiu saulę, vėją ir kitus mažataršius šaltinius.