Tag: Geoterminis šildymas

  • Renovacija virto košmaru Telšiuose: Birutės g. daugiabutis pripažintas avariniu, prašo premjero

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio gyventojai sako atsidūrę aklavietėje: po valstybės remtos modernizacijos pastatas pripažintas avariniu, o konstrukcijų deformacijos, anot jų, fiksuojamos beveik kasdien. Bendrija teigia, kad dėl užsitęsusio institucijų sprendimų derinimo didėja reali grėsmė gyventojų saugumui.

    Gyventojų teigimu, 2026 metų spalio 28 dieną bendrija raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, prašydama skubios finansinės pagalbos iš valstybės rezervo. Nurodoma, kad pirmajam pamatų ir grunto stabilizavimo etapui reikia apie 500 000 eurų, o delsimas gali baigtis dar didesniais konstrukcijų pažeidimais.

    Kas, gyventojų teigimu, nutiko

    Bendrija tikina, kad problemų grandinę sukėlė modernizacijos metu įrengta geoterminio šildymo sistema ir su ja susiję gręžiniai. Gyventojų vertinimu, darbai galėjo būti atlikti netinkamai įvertinus grunto sąlygas, todėl pradėjo kisti pamatų laikomosios savybės ir atsirado deformacijos.

    Tekste taip pat keliami klausimai dėl projekto parengimo ir rangos kompetencijų: minimos bendrovės UAB „Banduva“ ir UAB „Lineta“, o gyventojai teigia, kad turėjo būti patikrinta, ar planuojamiems darbams buvo visos būtinos teisės ir leidimai. Jie akcentuoja, kad tokios rizikos esą turėjo būti suvaldytos dar projektavimo ir leidimų išdavimo etape.

    Teismai vyksta, o sprendimų reikia dabar

    Gyventojai nurodo, kad su generaliniu rangovu UAB „Rainių statyba“ teisiniai ginčai vyksta nuo 2024 metų lapkričio, tačiau procesai gali užtrukti ilgai. Tuo metu avarinės būklės šalinimas, pasak bendrijos, negali laukti, nes kiekviena savaitė didina remonto apimtį ir kainą.

    Bendrija teigia, kad savivaldybėje prašyta pagalba nebuvo suteikta, o gyventojams esą buvo pasiūlytas modelis, kai pirmiausia jie patys turėtų padengti didžiąją darbų dalį, o kompensacijos būtų svarstomos vėliau. Gyventojai pabrėžia, kad tokia schema avarinėje situacijoje jiems yra sunkiai įgyvendinama.

    Kaina viršija renovacijos mastą

    Gyventojų skaičiavimu, deformacijų ir pažeidimų šalinimas gali kainuoti apie 1,5 karto daugiau nei visa pirminė namo renovacija. Dėl to bendrija prašo sprendimo, kuris leistų skubiai finansuoti būtiniausius stabilizavimo darbus ir tik vėliau spręsti atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimus.

    Pasak bendrijos, name gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, todėl finansinė našta ir neapibrėžtumas yra ypač skausmingi. Gyventojai tikina, kad rizika kasdienė, o aiškaus veiksmų plano iš atsakingų institucijų jie iki šiol negauna.

    „Valstybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko valstybės remtos renovacijos metu, ir skubiai užtikrinti avansinį finansavimą pamatų gelbėjimui“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Gyventojai tikisi, kad skubus Vyriausybės įsikišimas padėtų greičiau sutelkti techninę ekspertizę, finansavimą ir aiškią atsakomybės schemą. Jie pabrėžia, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra žmonių saugumas ir pastato stabilumas.

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • Ketverius metus kasė kiemą ir paklojo vamzdžius: pasyvi vėsinimo sistema gali pakeisti kondicionierių

    Pietų Amerikoje gyvenantis turinio kūrėjas ketverius metus kasė tranšėjas savo kieme ir po žeme paklojo vamzdžių tinklą, kad atvėsintų namų patalpas be įprasto kondicionieriaus. Sistema veikia be kompresoriaus, šaltnešio ir lauko bloko, todėl iš pirmo žvilgsnio primena itin paprastą, bet apgalvotą sprendimą.

    Šis sumanymas remiasi fizika: kelių metrų gylyje grunto temperatūra kinta gerokai lėčiau nei oro temperatūra paviršiuje. Dėl to vasarą žemė dažniausiai būna vėsesnė už įkaitusį lauko orą, o žiemą atvirkščiai, ji gali būti šiltesnė nei šaltas oras.

    „Kai lauke karšta, po žeme vėsiau. Įtraukus lauko orą per po žeme užkastus vamzdžius, prieš jam patenkant į namus, gruntas atima dalį šilumos“, – teigiama publikacijoje, kurioje aprašytas projektas.

    Tokio tipo sprendimas dažnai vadinamas kanadietišku šuliniu arba provansališku šuliniu. Tai pasyvaus geoterminio vėdinimo forma, kai užkasti vamzdžiai tampa savotišku šilumokaičiu: per juos tekantis oras atiduoda šilumą gruntui arba ją iš jo pasiima.

    Praktinis efektas priklauso nuo daugelio veiksnių: grunto tipo, drėgmės, vamzdžių ilgio ir skersmens, užkasimo gylio, oro srauto greičio bei filtravimo. Skelbiama, kad maždaug 15 metrų gylyje grunto temperatūra ištisus metus gali laikytis apie 10–16 laipsnių ribose, o mažesniuose gyliuose svyravimai didesni, tačiau vis tiek gerokai mažesni nei paviršiuje.

    Autorius prie darbų ėmėsi 2022 metais, o visą vamzdynų tinklą užbaigė 2026 metais. Nurodoma, kad dalis patalpų vėsesnį orą gaudavo ir anksčiau, dar nebaigus visos sistemos.

    Veikimo principas paprastas: oras įtraukiamas per įsiurbimo angą, keliauja per požeminę trasą ir į namus grįžta vėsesnis, nei buvo lauke. Karščiausiomis dienomis net kelių laipsnių skirtumas gali sumažinti perkaitimo pojūtį, ypač jei kartu naudojami šešėliavimas ir sandarumo sprendimai.

    Nuo tradicinio kondicionieriaus šis metodas skiriasi tuo, ko jame nėra: nėra kompresoriaus, nereikia šaltnešio ir išorinio kondensatoriaus, kuris išpūstų šilumą į lauką. Dėl to potencialiai mažėja elektros sąnaudos, triukšmas ir priežiūros poreikis, nors įrengimo darbai gali būti sudėtingi ir reikalauti kruopštaus projektavimo.

    Inžinieriai atkreipia dėmesį, kad tokiose sistemose svarbiausios rizikos yra kondensatas ir higiena. Netinkamai suprojektuotuose vamzdynuose gali kauptis drėgmė, todėl būtini sprendimai vandens nuvedimui, filtravimui ir lengvai prižiūrimai įsiurbimo daliai.

    Pastaraisiais metais dėl karščio bangų ir augančių energijos kainų daugėja susidomėjimo pasyviais vėsinimo būdais. Požeminis šilumos mainų principas dažniau taikomas kaip vėdinimo oro paruošimas, o ne visiškas kondicionieriaus pakaitalas, tačiau gerai parinktas sprendinys gali pastebimai sumažinti poreikį intensyviai šaldyti patalpas.