Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad po Rusijos smūgio naktį iš 2026 metų balandžio 6 dienos į 7 dieną Černihivo srityje numušto „Gerań-2“ drono nuolaužose aptiktas padidėjęs radiacijos fonas. Tarnybos teigimu, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti išanalizavus surinktus smūgio vietoje fragmentus.
Didžiausią nerimą, pasak SBU, sukėlė drono konstrukcijoje rasti trumpojo nuotolio oras–oras raketos R-60 elementai, pritaikyti naudojimui bepiločiame orlaivyje. Toks sprendimas keičia grėsmės pobūdį, nes smogiamasis dronas gali būti naudojamas ir kaip improvizuota oro taikinių atakavimo platforma.
SBU nurodė, kad raketos kovinėje dalyje aptikta komponentų, pagamintų iš nuskurdinto urano. Tarnybos pateiktais duomenimis, gama spinduliuotė šalia nuolaužų siekė apie 12 mikrosivertų per valandą, kai natūralus fonas dažniausiai sudaro apie 0,1–0,2 mikrosiverto per valandą.
„Didžiausia rizika kyla tuomet, kai pažeisti ar sudegę elementai ima irti, o į aplinką gali patekti pavojingos dulkės“, – sakė SBU atstovas, ragindamas gyventojus neliesti jokių įtartinų nuolaužų.
Nuskurdintas uranas dėl didelio tankio kai kuriose šaudmenų rūšyse naudojamas kaip konstrukcinė medžiaga, tačiau jis laikomas toksišku, o dalelių įkvėpimas ar patekimas į organizmą siejamas su sveikatos rizikomis. Radiologinė grėsmė paprastai labiausiai išauga tuomet, kai medžiaga virsta smulkiomis dalelėmis po sprogimo ar gaisro.
Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie radiniai kelia papildomų klausimų dėl mūšio lauko taršos ir civilinės saugos, ypač teritorijose, kuriose nuolaužos gali likti neaptiktos ilgą laiką. SBU teigimu, surinkti duomenys perduodami tyrėjams, o atvejis vertinamas kaip galimas karo teisės pažeidimas.
Tarnybos taip pat primena, kad radus dronų ar raketų liekanų svarbiausia laikytis atstumo, nefotografuoti iš arti ir nedelsiant informuoti atsakingas tarnybas. Net ir be radiologinės taršos rizikos, tokios nuolaužos gali turėti nesprogusių elementų ar toksiškų degalų bei baterijų komponentų.
