CP v2

Tag: Gestų kalba

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Klaipėdos rajono tarybos posėdis 10 valandą: tiesioginė transliacija su vertimu į gestų kalbą

    Ketvirtadienį 10 valandą Klaipėdos rajono savivaldybė kviečia gyventojus stebėti Tarybos posėdį tiesiogiai. Transliacija vyks savivaldybės „Youtube“ kanale.

    Savivaldybė informuoja, kad posėdis bus verčiamas į gestų kalbą, siekiant užtikrinti didesnį informacijos prieinamumą klausos negalią turintiems bendruomenės nariams. Tai sudaro galimybę realiu laiku sekti diskusijas ir sprendimus.

    Vertimą į gestų kalbą atliks Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Klaipėdos teritorinis skyrius. Tokia praktika vis dažniau taikoma viešuose institucijų posėdžiuose, kai svarstomi gyventojams aktualūs klausimai.

    Tarybos posėdžio darbotvarkė paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, todėl gyventojai iš anksto gali susipažinti su planuojamais sprendimų projektais. Stebint posėdį tiesiogiai, paprasčiau suprasti, kaip formuojami galutiniai balsavimai ir argumentai.

    Primename, kad Tarybos posėdžių transliacijos ir įrašai dažnai tampa patogia priemone gyventojams sekti savivaldos darbą, ypač kai sprendimai susiję su vietos infrastruktūra, švietimu, socialinėmis paslaugomis ar biudžetu.

  • Klaipėdos taryba rinksis į posėdį: darbotvarkėje sprendimai ir tiesioginė transliacija gestų kalba

    Klaipėdos taryba rinksis į posėdį: darbotvarkėje sprendimai ir tiesioginė transliacija gestų kalba

    Gegužės 28 dieną 9.00 valandą Klaipėdos miesto savivaldybėje šaukiamas 36-asis miesto tarybos posėdis. Jis vyks savivaldybės posėdžių salėje Liepų gatvėje, o gyventojai posėdį galės stebėti ir nuotoliniu būdu.

    Savivaldybė skelbia, kad su posėdžio darbotvarke ir sprendimų projektų medžiaga galima susipažinti iš anksto. Praktikoje tai svarbu ne tik tarybos nariams, bet ir klaipėdiečiams, nes pateikiamuose dokumentuose atsispindi planuojami miesto valdymo sprendimai ir jų argumentai.

    Tiesioginė posėdžio transliacija numatyta ir gestų kalba. Toks sprendimas didina posėdžių prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms ir atitinka platesnę viešojo sektoriaus kryptį užtikrinti, kad aktuali informacija būtų suprantama kuo platesnei auditorijai.

    Savivaldybių tarybų posėdžiuose paprastai svarstomi klausimai, susiję su miesto biudžetu, viešųjų paslaugų organizavimu, infrastruktūros projektais, turto valdymu ir vietos teisės aktų pakeitimais. Konkreti Klaipėdos posėdžio darbotvarkė priklauso nuo pateiktų sprendimų projektų ir komitetų rekomendacijų.

    Gyventojams, kurie nori sekti sprendimų priėmimą, verta atkreipti dėmesį ne tik į galutinį balsavimą, bet ir į pateikiamus aiškinamuosius raštus bei numatomas pasekmes. Viešai skelbiama medžiaga leidžia geriau suprasti, kodėl vieni ar kiti klausimai atsiduria tarybos darbotvarkėje.

  • Ryšių reguliavimo tarnyba kviečia į nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostų skaitmeninę erdvę

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia gyventojus į nemokamą nuotolinę paskaitą. Ji vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, nuo 16 valandos, o renginio trukmė sieks apie 1,5 valandos.

    Organizatoriai pabrėžia, kad paskaita bus prieinama platesnei auditorijai, nes numatytas vertimas į lietuvių gestų kalbą. Kviečiama informacija dalintis bendruomenėse, socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje, kad daugiau žmonių galėtų sustiprinti skaitmeninius įgūdžius.

    Paskaitos tema – Lietuvos oro uostai skaitmeninėje erdvėje, o lektoriumi bus Lietuvos oro uostų skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys Lietuvos oro uostų interneto svetaines, jų turinio struktūrą bei svarbiausius informacijos paieškos principus.

    Paskaitoje bus aiškinama, kaip patogiau orientuotis puslapių architektūroje ir navigacijoje bei greitai rasti keleiviams aktualią informaciją. Tarp svarbiausių temų – skrydžių tvarkaraščių paieška, parkavimo rezervacijos galimybės ir kitos kelionei būtinos paslaugos, kurios vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę.

    Dalyvavimas nemokamas, tačiau norint prisijungti rekomenduojama iš anksto užsiregistruoti. Prisijungimas bus galimas nuotoliniu būdu, o organizatoriai pateiks kelis būdus stebėti transliaciją internetu.

  • Gestų kalba Marijampolėje: kaip savivaldybė didina prieinamumą ir ką tai reiškia gyventojams

    Marijampolės savivaldybė plečia gestų kalbos informacijos prieinamumą internete, kad klausos negalią turintys gyventojai svarbiausias žinias galėtų gauti jiems patogia forma. Tokie sprendimai tampa vis dažnesni viešajame sektoriuje, nes skaitmeninės paslaugos turi būti vienodai pasiekiamos visiems.

    Savivaldybių svetainėse gestų kalbos turinys dažniausiai pateikiamas vaizdo įrašais, kurie padeda suprasti pagrindinę informaciją apie paslaugas, kontaktus, dokumentų pateikimą ir kitus kasdienius klausimus. Tai ypač aktualu ten, kur anksčiau buvo remiamasi tik rašytiniu tekstu, ne visada patogiu žmonėms, kurių gimtoji kalba yra gestų kalba.

    Kas keičiasi gyventojams?

    Gyventojams tai reiškia paprastesnį savivaldybės paslaugų pasiekiamumą ir aiškesnę komunikaciją, kai reikia greitai rasti atsakymą ar susisiekti su administracija. Praktikoje gestų kalbos turinys prisideda prie didesnio savarankiškumo ir mažina situacijų, kai būtinas tarpininkas.

    Kartu tai padeda savivaldybei geriau atliepti prieinamumo reikalavimus ir gerinti naudotojų patirtį. Įprastai tokiose svetainėse taip pat pateikiama prieinamumo paraiška, kuri leidžia pranešti apie kliūtis ir paprašyti pritaikymų.

    Prieinamumas apima ne tik vaizdą

    Skaitmeninis prieinamumas nėra vien gestų kalbos vaizdo įrašai. Jis apima ir aiškią puslapių struktūrą, patogų naršymą klaviatūra, suprantamas formuluotes, tekstų alternatyvas bei suderinamumą su ekrano skaitytuvais.

    Ne mažiau svarbi tema yra trečiųjų šalių turinys, pavyzdžiui, vaizdo įrašų platformų įskiepiai. Jie gali turėti įtakos privatumo nustatymams ir slapukų valdymui, todėl institucijos vis dažniau atskirai informuoja, kokie slapukai naudojami ir ką reiškia jų pasirinkimas.

    Kodėl tai tampa standartu?

    Viešasis sektorius vis labiau orientuojasi į paslaugų prieinamumą kaip į kokybės kriterijų, o ne papildomą funkciją. Augant skaitmeninių paslaugų apimtims, prieinamumo sprendimai tampa būtini, kad žmonės galėtų lygiaverčiai naudotis informacija ir paslaugomis.

    Marijampolės pavyzdys rodo kryptį, kuri svarbi ne tik vienai savivaldybei. Kuo daugiau oficialios informacijos pateikiama suprantamomis, skirtingiems poreikiams pritaikytomis formomis, tuo mažiau barjerų atsiranda kasdienėse situacijose.