CP v2

Tag: GetJet Group

  • 35 mln. eurų ant kortos: Vyriausybė sprendžia, ar Šiaulių oro uostas liks tarptautinis

    Susisiekimo ministerijoje tęsiamos derybos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities, į kurias įtraukti ir verslo bei Lietuvos kariuomenės atstovai. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Vilniuje siekia aiškaus valstybės sprendimo, ar oro uoste ir toliau bus užtikrinama civilinė veikla.

    Diskusijų ašis – tarptautinio statuso išsaugojimas ir ilgalaikės veiklos garantijos, be kurių verslas nenori prisiimti naujų įsipareigojimų. Šiaulių oro uostas tarptautinio oro uosto statusą gavo 1994 metais Vyriausybės sprendimu, todėl dabar laukiama tokio paties lygmens politinio patvirtinimo dėl krypties ateityje.

    Įmonių grupė „GetJet Group“ yra inicijavusi paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Toks statusas paprastai siejamas su strategine reikšme valstybei ir ne mažesnėmis nei 20 mln. eurų investicijomis, o bendrovė viešai skelbė planuojanti apie 35 mln. eurų investicijas į antrojo angaro statybas.

    Pasak savivaldybės, statybos leidimas papildomam pastatui jau gautas, o investicijos paruoštos, tačiau būtinas aiškumas dėl oro uosto teisinio režimo. Verslui svarbu žinoti, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso ir kad civilinė veikla nebus sustabdyta dėl karinių poreikių.

    „Investicijos jau yra padarytos. Pirmuoju etapu verslas jau investavo daugiau kaip 30 mln. eurų ir yra pasirengęs šiuos veiksmus kartoti. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – sakė Artūras Visockas.

    „GetJet Group“ priklausančios bendrovės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į nuo 2023 metų veikiantį lėktuvų priežiūros ir remonto angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 mln. eurų. Ten dirba apie 200 specialistų, o plėtrai numatoma dar mažiausiai 100 darbuotojų, kartu keliant kvalifikuotos darbo jėgos poreikį regione.

    Savivaldybė akcentuoja ir platesnę ekonominę grandinę: oro uosto teritorijoje įsikūrusių įmonių veikla generuoja užsakymus logistikos, remonto, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriams. Taip pat skelbiama, kad „GetJet Group“ yra įsigijusi du viešbučius darbuotojų apgyvendinimui, o dalis paslaugų perkama iš vietos verslų.

    Šiaulių oro uosto ateities klausimas tiesiogiai susijęs ir su infrastruktūra keleiviams. Šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas įrengtas kariškiams priklausančiame pastate, kurį kariuomenė siekia naudoti savo reikmėms, todėl realiu scenarijumi laikoma naujo civilinio keleivių terminalo statyba.

    Savivaldybė pabrėžia, kad civilinė ir karinė veikla gali būti derinamos, taikant dvigubos paskirties modelį. Tokia praktika paplitusi dalyje Europos oro uostų, kur greta karinių funkcijų veikia civilinės paslaugos, tačiau tam būtinos aiškios taisyklės, infrastruktūros atskyrimas ir ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

    Tikimasi, kad rugpjūčio 26 dieną numatytas Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos kariuomenės, Šiaulių miesto savivaldybės ir verslo atstovų susitikimas priartins sprendimą. Nuo jo priklausys ne tik planuojamos investicijos ir naujos darbo vietos, bet ir tai, ar Šiauliai išlaikys tarptautinio oro uosto funkcijas kartu su karine paskirtimi.

  • Šiaulių oro uosto ateitis ant stalo: terminalo terminas artėja, investuotojai laukia aiškaus sprendimo

    Šiaulių oro uosto ateitis vėl atsidūrė Vyriausybės darbotvarkėje: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas oficialiu raštu paprašė apsispręsti dėl dvigubos paskirties oro uosto veiklos tęstinumo ir sąlygų civilinei aviacijai. Po kreipimosi surengtas darbinis susitikimas, kuriame dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijų, Lietuvos kariuomenės, SĮ „Šiaulių oro uostas“ ir savivaldybės atstovai.

    Pagrindinis klausimas susijęs su civilinių keleivių aptarnavimu: šiuo metu civilinei aviacijai skirtas terminalas veikia kariuomenei priklausančiame pastate. Aptarta, kad po 2027 metų kovo mėnesio, pasibaigus galiojančioms sutartinėms sąlygoms, kariuomenė šį pastatą planuoja naudoti savo reikmėms, o tai reikštų būtinybę skubiai rasti alternatyvą civilinei veiklai.

    Ši detalė kritiška ne tik dėl patogumo keleiviams. Neturint tinkamos infrastruktūros civiliniam aptarnavimui, oro uostas rizikuotų prarasti tarptautinio oro uosto statusą, o kartu susiaurėtų galimybės plėtoti komercinius skrydžius, pritraukti naujus vežėjus ir užtikrinti sklandų jau veikiančių aviacijos verslų darbą.

    Susitikime dalyvavę UAB „Aviatic MRO“ ir „GetJet Group“ atstovai akcentavo, kad Šiauliuose jau sukurta lėktuvų priežiūros ir remonto kryptis, į kurią investuota daugiau nei 25 mln. eurų. Pasak jų, artimiausiais metais investicijos galėtų augti kelis kartus, tačiau sprendimams būtinas aiškus signalas dėl oro uosto statuso ir civilinės veiklos tęstinumo.

    Šiaulių oro uosto atvejis atspindi platesnę tendenciją regione: aviacijos infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginis turtas, kuris turi tarnauti ir valstybės saugumo poreikiams, ir ekonomikai. Dvigubos paskirties aerodromuose svarbiausia tampa aiški valdymo schema, ilgalaikės taisyklės investuotojams ir suderinti interesai tarp kariuomenės, ministerijų bei savivaldybių.

    Meras Artūras Visockas susitikime išdėstė tris esminius prašymus Vyriausybei. Pirmasis susijęs su terminalo klausimu: siūloma pratęsti dabartinio terminalo naudojimo laikotarpį bent iki 2029 metų, kad būtų laiko tvariam sprendimui, jei civilinė infrastruktūra turėtų persikelti ar būti kuriama iš naujo.

    Antrasis prašymas skirtas ilgalaikei krypčiai: siekiama Vyriausybės nutarimo, kuris aiškiai garantuotų civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste ir sumažintų riziką, kad veikla būtų ribojama be pereinamojo laikotarpio. Trečiasis klausimas susijęs su mokesčiais už infrastruktūrą ir valstybės turto naudojimą, kad savivaldybės valdoma įmonė nepatirtų neproporcingos finansinės naštos.

    „Valstybė neturi kovoti su valstybe. Savivaldybė, ministerijos ir kariuomenė turi tarpusavyje bendradarbiauti, o ne trukdyti. Jei viskas lieka, kaip anksčiau buvo nusprendusi Vyriausybė, kad čia veikia karinė ir civilinė aviacija, tada mūsų tikslas yra, kad verslas dirbtų ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą“, – sakė Artūras Visockas.

    Susitikimo dalyviai sutarė per artimiausią mėnesį surengti dar vieną posėdį, kuriame jau būtų pateikti atsakymai į esminius klausimus dėl terminalo, statuso ir finansinių sąlygų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar Šiaulių oro uostas išliks tarptautiniu aviacijos centru su civiline veikla, ar jo funkcijos ilgainiui bus susiaurintos iki uždaros karinės bazės.