CP v2

Tag: Giancarlo Giorgetti

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Italija žada artėti prie 1 proc. augimo: kodėl 2027 biudžete pinigų vis tiek gali pritrūkti

    Augimas gali viršyti planą

    Italijos ekonomika 2026 metais gali augti sparčiau, nei numatyta oficialiuose valdžios planavimo dokumentuose, ir priartėti prie 1 proc. bendrojo vidaus produkto augimo. Tokią kryptį, kalbėdamas Teha Cernobbio forume, įvardijo ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Pasak jo, kol kas matomas apie 0,8 proc. tempas, o palankiai besiklostant rodikliams augimas galėtų priartėti prie 1 proc. Tai dar nėra nauja oficiali prognozė, tačiau signalas svarbus, nes sutampa su 2027 metų biudžeto rengimo pradžia.

    Didėja pajamos, bet laisvės mažai

    Ministerijos duomenys rodo ir kitą palankią tendenciją: 2026 metų sausio–liepos mėnesiais Italijos biudžeto mokesčių pajamos siekė 346,1 mlrd. eurų. Tai yra 9,4 mlrd. eurų daugiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, arba 2,8 proc. augimas.

    Tiesioginiai mokesčiai sudarė 200,7 mlrd. eurų ir augo 3,2 proc., o netiesioginiai siekė 145,5 mlrd. eurų ir didėjo 2,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos pakilo iki 138,5 mlrd. eurų, pridėtinės vertės mokesčio – iki 100,3 mlrd. eurų.

    Tuo pačiu laikotarpiu akcizai energijos produktams mažėjo iki 12,7 mlrd. eurų, tai yra 8,5 proc. kritimas. Tai siejama su laikinais sprendimais amortizuoti energijos kainų šuolių poveikį, dėl kurių dalis pajamų trumpuoju laikotarpiu nepasiekia biudžeto.

    Kodėl Italija atsilieka ES?

    LUISS universiteto profesorius ekonomistas Pietro Reichlin pabrėžia, kad beveik 1 proc. augimas yra realistiškas, tačiau dar nereiškia lūžio. Jo vertinimu, bendras euro zonos atsigavimas juntamas plačiau, o Italija pagal tempą vis dar išlieka tarp ES autsaiderių.

    Ekonomistas kaip ilgalaikę problemą įvardija žemą produktyvumą, kuris, anot jo, Italiją stabdo nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Net jei darbo rinka demonstruoja atsparumą, daugiau dirbančių žmonių savaime negarantuoja didesnės pridėtinės vertės, atlyginimų augimo ir spartesnio gerovės kilimo.

    Reichlin taip pat atkreipia dėmesį į demografiją: visuomenės senėjimas ir mažėjantis gimstamumas didina spaudimą pensijų sistemai ir sveikatos apsaugai. Dėl to viešosios išlaidos natūraliai auga net ir tuo atveju, kai ekonomika demonstruoja teigiamą dinamiką.

    Ką tai reikš 2027 metų biudžetui?

    Nors didesnės mokesčių pajamos kuria optimistišką foną, jos automatiškai netampa laisvais pinigais naujoms išlaidoms. Biudžeto planavime svarbiausia atskirti, kuri pajamų dalis yra struktūrinė ir tvari, o kuri priklauso nuo laikino ciklo, infliacijos ar vienkartinių veiksnių.

    Reichlin įspėja, kad 2027 metų biudžetas greičiausiai bus itin atsargus, nes fiskalinė erdvė išlieka ribota. Net ir gerėjant pajamoms, teks balansuoti tarp deficito kontrolės, infliacijos poveikio suvaldymo ir augančių socialinių įsipareigojimų.

    Jis teigia, kad mokesčių naštos mažinimas darbui ir verslui galėtų duoti teigiamą impulsą, tačiau tuomet būtina aiškiai nurodyti, kuo bus kompensuotas pajamų netekimas. Be sprendimų produktyvumui ir demografiniam spaudimui, didesnis augimas gali likti per silpnas platesniems pokyčiams finansuoti.