Tag: Gibraltaras

  • 6 mažai žinomos Britanijos kolonijos ir teritorijos: nuo Maltos iki Jonijos salų

    Britų imperija kadaise buvo didžiausia istorijoje – jos valdos driekėsi per visus žemynus. Tačiau greta plačiai žinomų kolonijų egzistavo ir mažiau girdėtos teritorijos, kurių istorijos neretai stebina posūkiais.

    Šiame pasakojime – šešios buvusios arba su Britanija siejamos kolonijos ir teritorijos, apie kurias dažnas prisimena retai: Malta, Britų Hondūras (dabartinis Belizas), Gibraltaras, Kalėdų sala, Britų Gviana (dabartinė Gajana) ir Jonijos salos.

    Kai kurios jų buvo strategiškai svarbios jūrų keliams ir karinėms bazėms, kitos – vertinamos dėl gamtos išteklių ar ekonominės naudos. Dalis teritorijų keliavo iš rankų į rankas, buvo puolamos, blokuojamos ar tapo ilgų politinių ginčų objektu.

    Nors šios vietos yra skirtinguose pasaulio regionuose, jų istorijose kartojasi keli motyvai: imperijų konkurencija, vietos gyventojų siekis apsispręsti ir ekonomikos pokyčiai po vergovės panaikinimo ar pasikeitusios pasaulinės tvarkos.

    Malta: nuo karinio mazgo iki nepriklausomybės

    Viduržemio jūroje esanti Malta per šimtmečius priklausė įvairioms valstybėms ir valdžioms, o XIX amžiuje tapo Britanijos kolonija. Geografinė padėtis pavertė ją patogia baze britų laivynui regione.

    Atidarius Sueco kanalą, Maltos reikšmė dar išaugo – ji tapo svarbia atrama imperijos veiksmams Viduržemio jūroje. Pirmojo pasaulinio karo metu sala veikė ir kaip sužeistų sąjungininkų gydymo centras.

    Antrojo pasaulinio karo metais Malta patyrė itin intensyvius bombardavimus – Italija ir Vokietija vykdė oro puolimą, o sala tapo viena labiausiai bombarduotų vietų pagal gyventojų skaičių.

    Po karo, silpstant Britanijos imperijai, Malta taip pat siekė savarankiškumo ir 1964 metų rugsėjo 21 dieną tapo nepriklausoma.

    Britų Hondūras (Belizas): mediena, vergovė ir kelias į valstybę

    Dabartinis Belizas, anksčiau vadintas Britų Hondūru, ilgą laiką buvo ginčijama teritorija: ją formaliai buvo pareiškusi Ispanija, tačiau reali kontrolė buvo menka. XVII amžiuje čia ėmė kurtis britų naujakuriai, o vietovė daugiausia buvo naudojama medienos ruošai.

    1798 metais mūšyje prie Šv. Jurgio Kyso britų naujakuriai sustabdė bandymus įtvirtinti tiesioginę ispanų kontrolę. Vis dėlto oficialia Britanijos kolonija teritorija tapo tik 1862 metais.

    Kolonijos ekonomika rėmėsi žaliavų eksportu, ypač mediena, ir buvo glaudžiai susijusi su pavergtų afrikiečių darbu. 1834 metais Britanijai panaikinus vergovę, darbo sistema kolonijoje turėjo persitvarkyti.

    XX amžiuje stiprėjant nacionaliniams judėjimams, 1964 metais Britų Hondūras tapo savivaldus, 1973 metais pervadintas į Belizą, o 1981 metais paskelbė visišką nepriklausomybę. Dabartinė sostinė Belmopanas buvo įkurta 1970 metais, reaguojant į 1961 metais uragano nuniokotos ankstesnės sostinės problemas.

    Gibraltaras: „Uola“, referendumai ir ilgas ginčas su Ispanija

    Gibraltaras – nedidelis pusiasalis pietų Ispanijoje, šalia sąsiaurio, jungiančio Atlantą ir Viduržemio jūrą. Dėl tokios vietos jis tapo strategiškai svarbus, o per istoriją ne kartą keitė šeimininkus.

    Britanija Gibraltarą užėmė 1704 metais per Ispanijos įpėdinystės karą, o 1713 metais Utrechto sutartimi Ispanija teritoriją perleido Britanijai. Nuo tada Gibraltaras britams tapo svarbia jūrų baze.

    Ispanija įvairiais laikotarpiais bandė susigrąžinti Gibraltarą: teritorija buvo apgulta ne kartą, o ilgiausias spaudimo laikotarpis XX amžiuje virto pasienio blokada, trukusia nuo 1969 iki 1985 metų.

    1967 metais Gibraltare surengtame referendume gyventojai didžiule persvara pasirinko likti su Britanija. 2002 metais vyko dar vienas referendumas dėl siūlymo dalintis suverenitetu su Ispanija – ir jis taip pat buvo ryžtingai atmestas.

    Kalėdų sala: fosfatai, karas ir perėjimas Australijai

    Kalėdų salą Indijos vandenyne 1643 metais pastebėjo Britų Rytų Indijos kompanijos kapitonas Williamas Mynorsas, tačiau sala ilgai liko negyvenama. Situacija pasikeitė XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo nustatyti fosfatų telkiniai.

    1888 metais britai salą aneksavo, o netrukus prasidėjo fosfatų gavyba. Darbui buvo atgabenti samdomi darbininkai, pirmiausia iš Kinijos, vėliau – ir iš kitų regionų, įskaitant Malaiziją.

    Antrojo pasaulinio karo metu, Japonijai plečiant kontrolę regione, saloje kilo sukilimas: dalis Indijos karių nužudė britų karininkus. Vėliau Japonijai užėmus salą, sukilėliai, kaip ir kiti, buvo verčiami dirbti.

    Po karo sala iš Singapūro kolonijos administravimo buvo perduota Australijai – tai įvyko 1958 metais. Šiandien Kalėdų sala žinoma ir dėl nacionalinio parko bei raudonųjų krabų migracijos.

    Britų Gviana (Gajana): cukrus, įvairovė ir nepriklausomybė Šaltojo karo fone

    Šiaurės Pietų Amerikoje esanti Gajana susiformavo iš teritorijų, kurios ilgą laiką buvo olandų valdomos, o vėliau perėjo Britanijai. 1831 metais britai sujungė savo valdas regione į Britų Gvianą – modernios Gajanos pirmtakę.

    Ekonomikos pagrindas buvo cukraus plantacijos, kuriose iš pradžių dirbo pavergti afrikiečiai. Panaikinus vergovę, plantacijose imta remtis samdomu darbu, daug darbuotojų atvykdavo iš Indijos, taip pat iš kitų regionų.

    XX amžiaus viduryje kolonijoje stiprėjo nepriklausomybės siekiai, tačiau įvairiatautė visuomenė ir politinė įtampa apsunkino procesą. Britanija ir JAV nerimavo dėl galimo komunistų įtakos išaugimo, todėl nepriklausomybė buvo atidėta.

    Galiausiai Britanija pasitraukė 1966 metų gegužės 26 dieną, o Gajana tapo nepriklausoma. Vėlesniais dešimtmečiais šalis ilgai išliko priklausoma nuo tradicinių ūkio šakų, o 2015 metais regione aptikti reikšmingi naftos telkiniai, o gavyba pradėta 2019 metais.

    Jonijos salos: britų protektoratas ir perdavimas Graikijai

    Jonijos salos driekiasi į vakarus nuo Graikijos, netoli Italijos. Per amžius jos priklausė skirtingoms valstybėms, o ilgą laiką buvo Venecijos Respublikos įtakoje, kas padėjo daliai salų išvengti Osmanų valdžios likimo, ištikusio žemyninei Graikijai.

    Napoleonui suardžius Venecijos Respubliką, salos atiteko Prancūzijai, vėliau jas užėmė Rusijos ir Osmanų pajėgos, sukūrusios Septinsulinę respubliką. 1807 metais prancūzai sugrįžo, tačiau netrukus britai pradėjo salų užėmimą.

    1815 metais, po Vienos kongreso, Britanija perėmė kontrolę ir įsteigė Jonijos salų Jungtines Valstijas – formaliai savarankišką darinį su konstitucija ir parlamentu, bet realiai pavaldų britų aukštajam komisarui.

    Graikijai 1830 metais iškovojus nepriklausomybę, salose augo noras susivienyti su „motinine“ valstybe. Po dešimtmečių įtampos Britanija sutiko su taikiu perdavimu, ir 1864 metais Jonijos salos buvo prijungtos prie Graikijos.

  • „Revolut“ gavo Gibraltaro kriptoturto licenciją: nauja įmonė stiprins plėtrą už JK ir EEE ribų

    „Revolut“ gavo Gibraltaro kriptoturto licenciją: nauja įmonė stiprins plėtrą už JK ir EEE ribų

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Gibraltaro finansų priežiūros institucijos Gibraltar Financial Services Commission suteikiamą paskirstytųjų registrų technologijos tiekėjo licenciją. Ji bus naudojama naujai įsteigtai įmonei Revolut Global Digital Assets Limited, kuri koordinuos tarptautines kriptoturto paslaugas.

    Pasak bendrovės, naujasis subjektas papildys jau veikiančią struktūrą: Jungtinėje Karalystėje kriptoturto paslaugos teikiamos per Revolut Ltd, o Europos ekonominėje erdvėje – per Revolut Digital Assets Europe Ltd. Pastaroji veikia pagal Europos Sąjungos MiCA reglamentą, kuris nustato vienodas taisykles kriptoturto paslaugų teikėjams.

    „DLT leidimo gavimas iš GFSC rodo mūsų įsipareigojimą dirbti pagal aukščiausius reguliacinės atitikties standartus“, – sakė „Revolut“ kriptoturto ir naujų iniciatyvų vadovas Emilis Urmašinas.

    Gibraltaras kriptoturto įmonėms dažnai pasirenkamas dėl aiškiai apibrėžtos licencijavimo sistemos ir tarptautiniams verslams patogios jurisdikcijos. Rinka pastaraisiais metais vis labiau juda link griežtesnės priežiūros, todėl licencijos ir aiškios veiklos taisyklės tampa konkurenciniu pranašumu plečiantis į naujus regionus.

    „Revolut“ nurodo turinti daugiau nei 80 milijonų mažmeninių klientų visame pasaulyje ir daugiau nei 16 milijonų kriptoturto paslaugų naudotojų. Bendrovė aktyviai plečia finansinių paslaugų geografiją ir siekia stiprinti reguliuojamą veiklą skirtingose jurisdikcijose.

    Kol kas bendrovė neatskleidė, kokiose konkrečiose rinkose veiks Gibraltare licencijuota įmonė ir kada prasidės paslaugų diegimas. „Revolut“ teigia, kad tikslinių regionų ir paleidimo terminų detalės bus pateiktos vėliau.

  • Akmenės stalo tenisininkų išvyka į Gibraltarą: turnyrai, treniruotės ir netikėtos patirtys

    Akmenės stalo tenisininkų išvyka į Gibraltarą: turnyrai, treniruotės ir netikėtos patirtys

    Akmenės krašto stalo tenisininkų delegacija balandžio 28 dieną–gegužės 3 dieną viešėjo Gibraltare, kur šiuo metu gyvena ir žaidžia kraštietis Fiodor Veresčiaka. Kartu vyko Akmenės rajono sporto centro auklėtiniai ir jų mokytojas Lorenas Vismantas.

    Kelionė prasidėjo skrydžiu į Malagą Ispanijoje, o toliau komanda vyko mikroautobusais iki Gibraltaro sienos. Ją sportininkai kirto pėsčiomis, patikrinus asmens dokumentus, ir taip pasiekė vieną iš labiausiai išskirtinių Europos vietų.

    Ne tik varžybos, bet ir Gibraltaras

    Per keturias dienas akmeniškiai spėjo aplankyti Gibraltaro uolą ir jos apžvalgos vietas, kuriose sutinkamos garsiosios beždžionės. Taip pat susipažino su istoriniu palikimu, įskaitant tunelius ir urvus, kurie Gibraltare tapę svarbia turizmo bei kultūrinio pažinimo dalimi.

    Delegacija lankėsi botanikos sode, pietiniame Europos taške stebėjo priešais esančią Afrikos pakrantę, laisvu metu ilsėjosi paplūdimyje ir vaikščiojo senamiesčio gatvėmis. Kelionės organizatoriai pabrėžė, kad tokios išvykos leidžia derinti sportą su pažintine patirtimi ir komandos sutelktumu.

    Treniruotės ir tarptautiniai turnyrai

    Pagrindinis vizito tikslas buvo stalo teniso turnyrai, kuriuos organizavo Gibraltaro stalo teniso asociacija. Pirmąją viešnagės dieną Akmenės sportininkai buvo pakviesti į bendrą treniruotę, kur susipažino su vietos žaidėjais, klubo veikla ir sporto baze.

    Antrąją dieną vyko asmeninis turnyras, kuriame žaidė Gibraltaro, Akmenės krašto ir Ispanijos stalo tenisininkai. Organizatoriai akcentavo, kad varžybose dalyvavo tiek moksleiviai, tiek suaugusieji, o aikštelėse netrūko atkaklių dvikovų ir sportinio azarto.

    Ketvirtąją dieną surengtos komandinės varžybos: tarpusavyje varžėsi po penkias Akmenės ir Gibraltaro komandas. Taip pat vyko merginų dvejetų kovos, kuriose dėl prizinių vietų rungėsi kelių šalių poros.

    Šilta priėmimo kultūra ir tęstinumas

    Po varžybų delegacija buvo pakviesta į šventinę vakarienę, kur sportininkai bendravo su šeimininkais, dalijosi įspūdžiais ir ragavo vietinės virtuvės patiekalus. Akmeniškiai pabrėžė, kad tokie susitikimai dažnai tampa pamatu tolimesniam bendradarbiavimui ir sportininkų motyvacijai.

    „Buvome labai šiltai priimti, o ši kelionė suteikė daug patirties ir įkvėpimo siekti dar aukštesnių tikslų“, – sakė Akmenės rajono stalo teniso klubo „Mažoji raketė“ prezidentė Loreta Avelienė.

    Delegacija dėkojo Gibraltaro stalo teniso asociacijos prezidentui Jamie Ghio, Fiodorui Veresčiakai, partneriams ir prisidėjusioms organizacijoms už galimybę dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Atsisveikindami akmeniškiai pakvietė Gibraltaro stalo tenisininkus atvykti į Lietuvą.

  • Gibraltaras dešimtmečiais leidžia nevalytas nuotekas į Viduržemio jūrą: pakrantėse daugėja plastiko

    Gibraltaras, Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, dešimtmečius į Viduržemio jūrą išleidžia nevalytas nuotekas iš maždaug 40 000 gyventojų ir vietos verslų. Pagrindinis išleidimo taškas siejamas su Europa Point pusiasalio pietuose, kur nuotekos patenka tiesiai į jūrą.

    Vietos valdžia tvirtina, kad taršos poveikį mažina didelis natūralus vandens išsklaidymas, todėl neva išmetimų įtaka greitai susilpnėja. Tačiau aplinkosaugininkai atkerta, kad reali situacija pakrantėje rodo ką kita, ypač ten, kur srovės ir vėjai taršą sugrąžina į krantą.

    Vienas dažniausiai minimų taršos ženklų yra drėgnos servetėlės ir plastiko atliekos, įsipainiojusios į dumblius ir besikaupiančios ant uolų. Aplinkosaugos iniciatyvos „Nautilus Project“ atstovai atkreipia dėmesį, kad teritorijos, kurios turėtų būti palankios laukinei gamtai, periodiškai virsta šiukšlių sankaupomis.

    Nevalytos nuotekos jūroje gali skatinti intensyvų dumblių suvešėjimą, o kai kuriais atvejais ir toksiškus žydėjimus, mažinančius deguonies kiekį vandenyje. Tai didina riziką žuvims ir kitiems jūrų organizmams, o kartu prastina pakrančių ekosistemų būklę.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad nuotekos į aplinką atneša ne tik organines medžiagas, bet ir mikroplastiką bei įvairius chemikalus. Tokie teršalai gali paveikti žuvų ir jūrų žinduolių sveikatą, o per maisto grandinę ilgainiui pasiekti ir žmogų.

    Rizikos siejamos ir su visuomenės sveikata, nes nevalytose nuotekose gali būti ligų sukėlėjų, o taip pat antibiotikams atsparumo genų, kurie apsunkina infekcijų gydymą. Todėl taršos kontrolė, ypač turistinėse pakrantėse, laikoma ne tik aplinkosaugos, bet ir saugumo klausimu.

    Gibraltaro nuotekų sistema turi ir specifiką: joje naudojamas jūros vanduo, o geriamasis vanduo gaminamas gėlinant. Valdžia aiškina, kad didesnis sūrumas istoriškai apsunkino įprastų nuotekų valymo sprendimų diegimą, nors šiuolaikinės technologijos tokias kliūtis vis dažniau leidžia įveikti.

    Tema tarptautiniu mastu nėra nauja. 2017 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas buvo pripažinęs, kad Jungtinė Karalystė pažeidė ES reikalavimus, nes Gibraltaras neužtikrino tinkamo nuotekų valymo, tačiau po „Brexit“ Europos Komisijos svertai šioje byloje susilpnėjo.

    Pastangos pastatyti valymo įrenginius anksčiau ne kartą strigo. Skelbta, kad 2018 metais numatyti projektai sustojo, o finansavimo ir rangovų pokyčiai atidėjo realius darbus, todėl problema išliko praktiškai nepakitusi.

    Vis dėlto 2025 metais Gibraltaras sudarė 25 metų trukmės sutartį su bendrove „Eco Waters“ dėl nuotekų valymo įrenginių statybos Europa Point rajone. Pranešama, kad pradėti parengiamieji veiksmai, o planavimo paraiška pateikta 2026 metų kovo mėnesį, tačiau iki pilno sprendimo gali prireikti dar kelerių metų.

    Anksčiau su vyriausybe bendradarbiavusi „Northumbrian Water“ yra akcentavusi, kad dalyvavo kaip strateginis partneris, bet nebuvo atsakinga už nuotekų tvarkymo valdymą ar jų valymą. Tuo pat metu vietos politinė opozicija ne kartą kritikavo infrastruktūros būklę, teigdama, kad kai kuriose turistinėse vietose juntamas nuotekų kvapas ir matomi taršos pėdsakai.

    Gibraltaro valdžia tvirtina, kad lygiagrečiai vykdo kanalizacijos tinklo modernizavimą, įskaitant pagrindinių magistralių atnaujinimą ir vidaus vamzdynų remontą. Taip pat kartojama, kad paplūdimiuose vandens kokybė reguliariai tiriama ir esą atitinka maudymuisi keliamus reikalavimus.

    Aplinkosaugos organizacijos savo ruožtu pabrėžia, kad vien tik monitoringas problemos neišspręs, jei nuotekos ir toliau bus leidžiamos nevalytos. Jos ragina užtikrinti, kad statybų planai nevirstų dar vienu atidėliojimu, o realūs pajėgumai būtų įdiegti kuo greičiau.