Mažeikių muziejus papildė rinkinius išskirtiniu dokumentu: miestui perduota 1009 metų Kvedlinburgo analų faksimilė. Būtent šiuose analuose 1009 metais užfiksuotas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, kai lotyniškai minimas Litua.
Ceremonija Mažeikių muziejuje vyko gegužės 27 dieną. Faksimilė perduota saugoti muziejui, kad ji būtų prieinama tyrėjams ir lankytojams, o pats leidinys taptų vietos istorinės atminties dalimi.
Vieną iš riboto tiražo, 150 egzempliorių, gimtajam miestui padovanojo kraštietė Giedrė Ruginytė-Čepienė, Vilniaus Rotary klubo „Litua“ įkūrėja ir pirmoji prezidentė. Mažeikiams skirtas egzempliorius pažymėtas 45 numeriu.
Dovaną priėmė Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė, kuri padėkojo už reikšmingą indėlį į miesto kultūros ir istorijos puoselėjimą. Vėliau leidinys perduotas Mažeikių muziejaus direktoriui Vaidotui Balzeriui, kuris pasirūpins jo saugojimu ir pristatymu visuomenei.
Kuo ypatinga faksimilė?
Muziejuje renginio metu apie Kvedlinburgo analų originalą ir faksimilės reikšmę pasakojo muziejininkas Vytautas Ramanauskas. Faksimilė yra itin tikslus originalaus dokumento atkūrimas, leidžiantis saugiai tyrinėti turinį nepažeidžiant autentiškų šaltinių, kurie paprastai saugomi archyvuose ar bibliotekose griežtomis sąlygomis.
Toks leidinys aktualus ne tik istorikams: jis padeda plačiau paaiškinti, kaip ankstyvieji viduramžių metraščiai formavo Europos politinės ir kultūrinės geografijos suvokimą. Kvedlinburgo analai yra vienas svarbių šaltinių, kuriame į baltų regioną pažvelgiama per to meto krikščioniškos Europos kronikų prizmę.
Litua tema Mažeikiuose
Renginyje taip pat pristatytas kraštietės, dailininkės Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės paveikslų ciklas „Paukštė Litua Kvedlinburge“. Šis ciklas yra autorės dovana Mažeikiams ir muziejui, papildanti istorinį pasakojimą menine interpretacija.
Muziejus tikisi, kad faksimilė ir ją lydintys pasakojimai skatins susidomėjimą ankstyvąja Lietuvos istorija, rašytiniais šaltiniais ir jų interpretacijomis. Tokie eksponatai dažnai tampa pagrindu edukacijoms, parodoms ir diskusijoms, kurios istoriją priartina prie šiandienos lankytojo.