Nedidelis, apie 50 kv. metrų ploto butas Zakopanėje po kapitalinio remonto tapo šviesia atvira erdve su pagrindiniu akcentu – vaizdu į Giewontą. Pertvarkos metu buvo nugriautos sienos ir pakeistas išplanavimas, tačiau šeimininkai sąmoningai išsaugojo dalį senų, jiems brangių daiktų.
Anksčiau bute buvo du maži atskiri kambariai, o interjeras priminė kelių dešimtmečių senumo sprendimus: laminuotos grindys, pušiniai baldai, o vonioje – 10-ojo dešimtmečio plytelės ir dekorai. Nors atmosfera buvo jauki, erdvė prašėsi ryškaus atnaujinimo ir daugiau šviesos.
Savininkų tikslas buvo paprastas ir praktiškas: daugiau atvirumo, natūralesnės medžiagos ir aiškiai suplanuotos vietos sukauptai kolekcijai. Projektuojant iš anksto numatyta, kur atsiras paveikslai, skulptūros, keramika ir kiti prisiminimai, kad jie neliktų dėžėse po remonto.
Didžiausias pokytis – du ankšti kambariai sujungti į bendrą dienos zoną. Svetainė, virtuvė ir valgomasis atsidūrė pietinėje pastato pusėje, o balkonas ir kalnų panorama tapo kasdienio gyvenimo dalimi, o ne tik gražiu fonu.
Atvira dienos zona ir seni daiktai
Naujoje svetainėje šalia šviesios sofos liko ir ryškus oranžinis fotelis ant medinio rėmo – jis buvo bute dar iki pertvarkos. Prie jo priderintas juodas staliukas ir raštuotas kilimas, o sienos tapo vieta šeimininkų paveikslams.
Praktiškam smulkmenų ir kolekcijos eksponavimui už sofos įrengta ilga lentyna. Taip interjero detalės ne tik puošia, bet ir padeda palaikyti tvarką – kiekvienas daiktas turi savo vietą.
Virtuvė po pertvarkos tapo svetainės dalimi, todėl pasirinkti šilto riešuto atspalvio faneruoti apatinių spintelių fasadai, balto paviršiaus stalviršis ir blizgios, nelygaus paviršiaus keraminės plytelės. Virtuvėje palikta daugiau „kvėpuojančios“ sienos, o aukštame bloke integruotas talpus šaldytuvas.
Detalės kartojamos ir kitose erdvėse – pavyzdžiui, auksinės spalvos maišytuvai parinkti taip, kad derėtų prie bendros nuotaikos, o ne atrodytų kaip atsitiktinis akcentas.
Valgomasis ir PRL laikų vitrina
Valgomojo centre pastatytas apvalus medinis stalas, kurį supa „Wishbone“ tipo kėdės. Greta atsirado vienas iš labiausiai išskirtinių buto elementų – vitrina iš PRL laikų, skirta stiklo ir keramikos kolekcijai.
Šis derinys parodo, kad skirtingų dešimtmečių baldai gali sugyventi vienoje erdvėje, jei jų vieta apgalvota. Senas baldas čia nėra „išmestas“ iš bendro stiliaus – jis tampa istorijos tęstinumo dalimi.
Vonios pokytis ir sutvarkytas koridorius
Vonioje pokyčiai buvo bene radikaliausi: išnyko baltos ir bordo spalvų „marmuriniai“ raštai, dekoratyvios juostos, masyvi vonios apdaila bei kiti anksčiau madingi, bet kalnų namams mažiau tinkantys sprendimai.
Dabar vonioje vyrauja balta ir švelni mėlyna, o lengvesnė estetika sujungta su likusia buto dalimi. Po kriaukle įrengta specialiai šiai erdvei suprojektuota spintelė – joje suderinti laikymo poreikiai ir bendras baldų stilius.
Koridoriuje atnaujintos grindys, pašviesintos sienos ir suvienodinta aplinka, tačiau palikti keli svarbūs objektai: konsolė ir didelė medinė liaudiškų motyvų bareljefinė kompozicija. Kaip ir oranžinis fotelis ar sena vitrina, šie daiktai leidžia butui išlaikyti charakterį net po didelių pokyčių.