Tag: Giliavandenė kasyba

  • Ramiojo vandenyno dugno metaliniuose gumuluose aptikta tūkstančiai gyvūnų – tai kelia klausimų dėl gavybos

    Ramiojo vandenyno dugno metaliniuose gumuluose aptikta tūkstančiai gyvūnų – tai kelia klausimų dėl gavybos

    Ramiojo vandenyno dugne randami polimetaliniai gumburai – tamsūs, kieti dariniai, turtingi geležies ir mangano – pasirodė slepiantys kur kas daugiau nei iki šiol manyta: jų viduje aptikta tūkstančiai organizmų.

    Tarptautinė mokslininkų komanda, apie kurios tyrimą skelbiama žurnale „Scientific Reports“, ištyrė ne tik gumburų paviršių, bet ir smulkias ertmes, plyšius bei įdubas, esančias jų viduje.

    Tyrimas atliktas Clarion-Clipperton zonoje – didžiulėje Ramiojo vandenyno dugno teritorijoje, kuri įvardijama kaip viena svarbiausių potencialių vietų giliavandenei metalų gavybai. Analizei paimti 244 gumburai iš maždaug 4–6 kilometrų gylio.

    Rezultatai rodo, kad šie lėtai augantys dariniai gali būti savotiškos mikrobendruomenių „salos“ giliavandenėje aplinkoje, o jų pramoninis šalinimas reikštų ir buveinių naikinimą.

    Ką mokslininkai rado gumburų viduje

    Atskyrus gumburus dalimis ir ištyrus mikroskopu, iš viso suskaičiuoti 4 139 gyvūnai. Vidutiniškai viename gumbe rasta apie 17 organizmų, o „tankiausiame“ mėginyje – net 245.

    Tarp aptiktų gyventojų dominavo nematodai (mikroskopinės kirmėlės) ir smulkūs vėžiagyviai. Taip pat rasta daugšerių, tardigradų ir kitų smulkių organizmų.

    Ypač gausus pasirodė vienaląstis organizmas iš Thurammina genties. Dalis gyvūnų buvo mažesni nei 1 milimetras, o jų dydis leido įsitaisyti mikroskopinėse gumburų ertmėse.

    Skirtinga bendruomenė nei aplinkiniuose nuosėdose

    Didžiausias netikėtumas paaiškėjo atlikus genetines analizes: gumburų viduje gyvenantys organizmai sudaro aiškiai atskirą bendruomenę, kuri skiriasi nuo gyvūnų, gyvenančių aplinkinėse minkštose dugno nuosėdose.

    Dar daugiau – bendruomenės gumburuose, esančiuose net už maždaug 1 000 kilometrų viena nuo kitos, buvo panašesnės tarpusavyje nei su gyvūnais gretimose dugno vietose. Tai leidžia manyti, kad metaliniai gumburai sukuria labai specifinę aplinką tam tikroms gyvybės formoms.

    Kodėl tai svarbu planuojamai giliavandenei gavybai

    Polimetaliniai gumburai turi vertingų elementų, įskaitant nikelį, kobaltą ir varį, kurie naudojami, pavyzdžiui, akumuliatoriams ir elektronikos įrenginiams. Dėl to giliavandenė kasyba pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio.

    Tačiau tyrėjai pabrėžia ir kitą pusę: gumburai formuojasi itin lėtai – per milijoną metų gali paaugti tik keliais milimetrais. Vadinasi, jų atsinaujinimas per žmogaus gyvenimo laiką praktiškai neįmanomas.

    Jeigu tokie dariniai būtų masiškai šalinami nuo dugno, kartu būtų naikinamos ir jų viduje gyvenančių organizmų buveinės. Tai galėtų reikšti negrįžtamą ištisų biologinių bendruomenių praradimą, įskaitant rūšis, kurių mokslas dar gali būti net neaprašęs.

  • Mokslininkai atvėrė gilumų „metalo bulves“: jose knibžda unikali mikroskopinė gyvybė

    Mokslininkai atvėrė gilumų „metalo bulves“: jose knibžda unikali mikroskopinė gyvybė

    Ramiojo vandenyno dugne aptinkami polimetaliniai mazgai – mokslininkų pravardžiuojamos „metalo bulvės“ – pasirodė esantys kur kas daugiau nei tik metalų telkiniai. Naujas tyrimas rodo, kad kiekvieno mazgo viduje gali slėptis savita mikroskopinės gyvybės bendruomenė, kurios kitur jūros dugne nepastebėta.

    Tokie mazgai ypač gausūs Klariono–Kliperstono zonoje, o jų sudėtyje yra nikelio, kobalto, vario, taip pat geležies ir mangano. Dėl augančio šių metalų poreikio jie laikomi potencialiu giliavandenės kasybos taikiniu.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nėra lengvai atsinaujinantis išteklius: nors mazgą nuo dugno galima paimti greitai, jam susiformuoti prireikė milijonų metų. Būtent todėl vis garsiau keliama rizika, kad komercinė kasyba gali sunaikinti ekosistemas, kurių dar nespėjome suprasti.

    Komanda įspėja, kad masinis mazgų rinkimas gali reikšti negrįžtamą, dar neaprašytos ir unikalios biologinės įvairovės praradimą. Anot jų, tai svarbu vertinant aplinkosauginius sprendimus, susijusius su giliavandene kasyba.

    Kaip buvo tiriamos „metalo bulvės“

    Polimetaliniai mazgai buvo surinkti 2019 metais ekspedicijos metu Klariono–Kliperstono zonoje, iš 4–6 kilometrų gylio. Tyrėjai nuo dugno paėmė nuosėdų mėginius kartu su juose esančiais mazgais.

    Šiame darbe iš viso ištirti 244 atskiri mazgai, ieškant gyvybės požymių jų įtrūkimuose ir porose. Mėginiai su gyventojais buvo užšaldyti ir nugabenti į laboratoriją detalesnei analizei.

    Dalis mazgų buvo paimta teritorijoje, kur Vokietijos Federalinis geomokslų ir gamtos išteklių institutas turi žvalgybos sutartį, o kita dalis – zonoje, kur analogišką sutartį yra gavusi Belgijos bendrovė „Global Sea Mineral Resources“.

    Kas gyvena mazgų viduje

    Iki šiol dauguma biologinės įvairovės vertinimų šiame regione daugiausia dėmesio skyrė organizmams, gyvenantiems nuosėdose, arba tiems, kurie prisitvirtina prie mazgų paviršiaus. Tačiau apie gyvybę mazgų viduje žinota labai mažai.

    Atvėrus mazgus paaiškėjo, kad jų ertmėse egzistuoja mažos, bet aktyvios ekosistemos. Dažniausiai aptikti apvaliosios kirmėlės ir vėžiagyviai, o tarp vienaląsčių dominavo „šarvuotos amebos“ genties Thurammina atstovai.

    Kai kuriuose mazguose užfiksuoti ir retesni gyvūnai – šeriuotosios kirmėlės, vadinamieji „purvo drakonai“, tardigrados bei kiti organizmai. Tyrėjus ypač nustebino tai, kad mazgų viduje gyvenančios bendruomenės ryškiai skyrėsi nuo šalia esančių nuosėdų bendrijų.

    Dar viena netikėta detalė – mazgai, surinkti vietose, kurias skiria maždaug 1 000 kilometrų, tarpusavyje buvo panašesni nei jų aplinkinės nuosėdos. Tai leidžia manyti, kad šis „vidinis“ mazgų pasaulis gali turėti savitą, nuo aplinkos labiau nepriklausomą ekologiją.

    Kodėl tai svarbu giliavandenei kasybai

    Tyrėjai pažymi, kad jei Tarptautinė jūros dugno institucija leistų giliavandenės kasybos bendrovėms masiškai imti mazgus, šios senos buveinės būtų sunaikintos negrįžtamai. Kadangi mazgų bendruomenės skiriasi nuo nuosėdose gyvenančių organizmų, vien nuosėdų buveinių apsauga tokios biologinės įvairovės neapsaugotų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas menkai suprantame, kokį vaidmenį šios mikroskopinės ekosistemos gali atlikti didesniuose maistinių medžiagų, anglies ir kitų procesų tinkluose. Dėl to, jų teigimu, vyksta lenktynės kuo daugiau sužinoti apie giliavandenį gyvenimą, kol sprendimai dėl kasybos nepadarė negrįžtamų pokyčių.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.

  • Eksperimentas 1 300 m gylyje parodė: giliavandenių kasimas akimirksniu sujaukia ekosistemą

    Eksperimentas 1 300 m gylyje parodė: giliavandenių kasimas akimirksniu sujaukia ekosistemą

    Giliavandenė jūra atrodo tolima, tačiau jos procesai glaudžiai susiję su tuo, kas vyksta pakrantėse ir mūsų lėkštėse. Pietų Kinijos jūroje iš gelmių kylantys maistingųjų medžiagų srautai maitina produktyvias žvejybos zonas, o bet koks dugno sujudinimas gali keisti šių medžiagų apytaką.

    Tuo pat metu pramonė vis aktyviau žvalgosi į jūros dugną dėl mineralinių išteklių, įskaitant kobaltu praturtintas uolienas ir polimetalinius darinius. Mokslininkai perspėja, kad net bandomieji darbai gali sukelti greitus pokyčius ekosistemose, kuriose atsikūrimas užtrunka ypač ilgai.

    Kas įvyko per bandymą

    2020 metais Pietų Kinijos jūroje atlikto bandymo metu maždaug 1 300 metrų gylyje buvo renkami kobaltu praturtintų uolienų mėginiai. Kaip įprasta tokiose operacijose, uolienos buvo smulkinamos ir keliamos į paviršių, o tai neišvengiamai pakėlė nuosėdų debesis.

    Įgula su pilotuojamu aparatu ėmė vandens mėginius prieš darbus ir jų metu keliuose taškuose virš dugno, įskaitant 30 ir 50 metrų aukštį. Taip siekta įvertinti, kaip keičiasi maistinių medžiagų pasiskirstymas artimiausiame vandens sluoksnyje.

    Mikrobai sureagavo greičiau, nei tikėtasi

    Tyrėjai analizavo tiek vandens mėginius, tiek nuo uolienų paviršiaus ir jų sluoksnių surinktą genetinę medžiagą, daugiausia dėmesio skirdami genams, susijusiems su maistinių medžiagų apytaka. Iš duomenų matyti, kad kasimo metu pakito mikroorganizmų vykdomų cheminių procesų pusiausvyra.

    Vandens mėginiuose, paimtuose kasimo metu, sumažėjo genų, siejamų su azoto fiksacija, gausa, o stipriausias efektas fiksuotas arčiausiai dugno. Tuo pat metu padidėjo denitrifikacijai priskiriamų genų kiekis, taip pat su anaerobiniais procesais siejami požymiai, rodantys prastesnes deguonies sąlygas.

    „Kasimo procesas reikšmingai paveikė neorganinių maistinių medžiagų pasiskirstymą iki 50 metrų virš dugno ir pakeitė jų prieinamumą, ypač azoto ir silicio junginių“, – teigė tyrėjai.

    Mokslininkai tokias permainas sieja su padidėjusiu drumstumu ir nuosėdų nusėdimu, kurie gali slopinti dalį mikroorganizmų veiklos. Kartu dugno sujudinimas gali didinti organinės medžiagos kiekį ir mažinti deguonies prieinamumą, o tai skatina kitus, mažiau palankius ekosistemai procesus.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Nors plataus masto komercinė giliavandenė kasyba dar nėra tapusi įprasta, tarptautinis reguliavimas ir žvalgybos leidimai plečiasi, o kai kurios valstybės ir bendrovės spaudžia greičiau pereiti prie gavybos. Tarptautinė jūrų dugno valdyba yra suteikusi kelias dešimtis žvalgybos sutarčių, todėl mokslinis neapibrėžtumas tampa politinių sprendimų dalimi.

    Pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai, ar tokia veikla apskritai ekonomiškai pagrįsta, jei įvertinamos techninės rizikos, kainų svyravimai, reputaciniai kaštai ir galimi apribojimai. Šiame kontekste nauji duomenys apie greitą mikrobinės aplinkos reakciją stiprina argumentus, kad prieš pradedant gavybą būtini išsamesni, ilgalaikiai ir nepriklausomai tikrinami tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad net trumpalaikis žmogaus sukeltas trikdymas gali turėti apčiuopiamą poveikį giliavandenių ekosistemų pusiausvyrai. Kadangi šiose buveinėse atkūrimo tempai dažnai yra lėti, o biologinė įvairovė vis dar menkai pažįstama, kiekvienas bandymas tampa svarbia pamoka, kiek kainuoja nežinojimas.

  • Ramiojo vandenyno dugne – beveik 12 tūkst. naujų virusų: tai zona, kur taikomasi į metalus

    Ramiojo vandenyno dugne – beveik 12 tūkst. naujų virusų: tai zona, kur taikomasi į metalus

    Clarion-Clipperton lūžių zona šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tarp Meksikos ir Havajų, laikoma viena geidžiamiausių giliavandenių išteklių teritorijų. Kai kur dugnas čia siekia apie 6 000 metrų gylį ir yra nusėtas polimetalinių konkrecijų, primenančių bulvių dydžio gumulus.

    Šiose konkrecijose gausu nikelio, kobalto ir mangano, kurie plačiai naudojami baterijų ir kitų technologijų gamyboje. Tačiau nauji tyrimai primena, kad šalia ekonominių lūkesčių egzistuoja ir mažai pažintas giliavandenis pasaulis, kurio sutrikdymo pasekmės gali būti ilgalaikės.

    Kas rasta nuosėdose?

    Kinijos mokslininkų komanda išanalizavo daugiau nei 60 iš Clarion-Clipperton zonos dugno paimtų nuosėdų mėginių. Tyrėjai identifikavo 11 742 atskirus virusus, iš kurių 11 662 neturėjo žinomų atitikmenų iki šiol prieinamose duomenų bazėse.

    Tyrimas taip pat parodė, kad tik apie 4 proc. analizuotų baltymų klasterių atitiko turimus referencinius duomenis. Tai reiškia, kad didelė dalis giliavandenės virusų įvairovės vis dar yra praktiškai nežinoma ir sunkiai palyginama su jau aprašytais organizmais.

    Kodėl virusai svarbūs ekosistemai?

    Nors virusai dažnai siejami su ligomis, giliavandenėje aplinkoje dauguma jų nėra grėsmė žmogui. Tarp aptiktų formų vyrauja bakteriofagai, tai yra virusai, užkrečiantys bakterijas ir darantys įtaką jų populiacijų dinamikai.

    Tokie virusai gali reguliuoti mikroorganizmų gausą, prisidėti prie organinės medžiagos skaidymo ir medžiagų apykaitos ciklų. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad dalis virusų gali pernešti genus, padedančius bakterijoms prisitaikyti prie metalais turtingos ir potencialiai toksiškos aplinkos.

    Ar kasyba gali pakeisti dugno gyvybę?

    Didžiausias klausimas yra tai, kaip pramoninė giliavandenė kasyba paveiktų šią trapią sistemą. Skaičiuojama, kad kasybos įranga gali sukelti nuosėdų sujudinimą ir suformuoti plačias suspenduotų dalelių debesis, galinčius pakeisti mikroorganizmų gyvenimo sąlygas.

    Tokie pokyčiai galėtų per grandininius procesus paveikti ir platesnį ekosistemos funkcionavimą, nes mikrobinės bendrijos yra vienas svarbiausių giliavandenių biogeocheminių procesų variklių. Ši rizika ypač akcentuojama dėl to, kad mokslas apie dugno biologinę įvairovę ir jos atsparumą trikdžiams vis dar yra ankstyvoje stadijoje.

    Susidomėjimą šia teritorija didina auganti metalų, reikalingų modernioms technologijoms, paklausa. Tuo pat metu Tarptautinė jūrų dugno institucija jau yra išdavusi 17 licencijų žvalgybai Clarion-Clipperton zonoje, o diskusijos dėl taisyklių ir aplinkosauginių ribojimų tampa vis aštresnės.

  • Giliavandenių kasybos zonoje rado 11 742 virusus: net 99 proc. jų mokslui buvo nežinomi

    Giliavandenių kasybos zonoje rado 11 742 virusus: net 99 proc. jų mokslui buvo nežinomi

    Ramiojo vandenyno dugne esanti Klariono ir Klipertono lūžio zona tapo ne tik giliavandenės kasybos taikiniu, bet ir vieta, kur mokslininkai aptiko stulbinamą biologinę įvairovę. Naujas tyrimas rodo, kad čia slypi milžiniška virusų įvairovė, kurios didžioji dalis iki šiol nebuvo aprašyta.

    Mokslininkai, tyrę šios teritorijos vadinamąjį viromą, nustatė 11 742 skirtingus virusus, o apie 99 proc. jų, remiantis genetiniais palyginimais, anksčiau nebuvo dokumentuoti. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, kad prieš galimus pramoninius darbus būtų nustatytas pradinis ekologinis fonas, vėliau leidžiantis vertinti poveikį aplinkai.

    Kodėl ši zona traukia kasybą?

    Klariono ir Klipertono zonoje yra didžiausia pasaulyje polimetalinių konkrecijų sankaupa. Šios dugno „gumulų“ sankaupos vertinamos dėl metalų, reikalingų elektronikai ir energetikos technologijoms, todėl teritorija jau kurį laiką yra intensyvių geologinių ir aplinkos tyrimų epicentre.

    Tarptautinė jūrų dugno institucija yra suteikusi dešimtis žvalgybos sutarčių giliavandenei kasybai, o reikšminga jų dalis tenka būtent šiam Ramiojo vandenyno regionui. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar technologinis ir ekonominis interesas neaplenks pareigos apsaugoti dar menkai pažįstamas ekosistemas.

    Kuo svarbios konkrecijos ekosistemoms?

    Polimetalinės konkrecijos giliavandenėse lygumose atlieka ne tik mineralinio ištekliaus, bet ir buveinės pagrindo vaidmenį. Ten, kur dugną dažnai sudaro smulkus dumblas, kieti paviršiai tampa atrama įvairiems organizmams ir mikrobinėms bendrijoms, todėl bet koks fizinis trikdymas gali pakeisti visą vietos gyvenimo struktūrą.

    Konkrecijos formuojasi itin lėtai, kai metalai sluoksniuojasi aplink mažą branduolį, pavyzdžiui, kriauklelės ar uolienos fragmentą. Tai reiškia, kad sunaikinti plotai natūraliai neatsikurs žmogui suvokiamu laikotarpiu, o pokyčiai gali išlikti labai ilgai.

    Ką virusai gali reikšti giliavandenių procesams?

    Tyrėjai analizavo 2023 ir 2024 metais paimtus dugno nuogulų gręžinius, iš kurių išskyrė DNR ir RNR bei atliko genetinį sekoskaitos tyrimą. Gautus duomenis jie lygino su kitų giliavandenių vietovių mėginiais ir vertino, kuo ši virusų bendrija išsiskiria.

    Rezultatai leidžia manyti, kad daugelis aptiktų virusų yra prisitaikę užkrėsti bakterijas ir archėjas, kurios dalyvauja anglies, azoto, fosforo, sieros apykaitoje ir susijusiuose metalų cikluose. Tokie mikroorganizmai formuoja biogeocheminius procesus, todėl virusai, veikdami šeimininkų medžiagų apykaitą, gali netiesiogiai keisti ir visos ekosistemos funkcijas.

    „Užkrėsdami svarbiausius funkcinius mikrobus ir turėdami papildomų medžiagų apykaitos genų, virusai gali moduliuoti šeimininko metabolizmą ir išgyvenimą infekcijos metu“, – teigiama tyrime.

    Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad dalis virusų genetinių savybių gali būti susijusi su prisitaikymu prie metalų sukeliamo streso. Vis dėlto pabrėžiama, kad giliavandenių virusų vaidmuo dar menkai išaiškintas, o daug atsakymų priklausys nuo papildomų tyrimų.

    Didžiausia rizika siejama su fiziniu dugno trikdymu: kasyba gali sukelti nuosėdų sujudinimą, jų pernešimą ir persėdimą, o eksperimentai yra parodę, kad tokio pobūdžio poveikis gali išlikti dešimtmečius. Autoriai akcentuoja, kad prieš priimant sprendimus dėl pramoninių darbų būtina gilinti žinias apie virusų, jų šeimininkų ir giliavandenių ekosistemų sąsajas.