CP v2

Tag: Gimnazistai

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.

  • Alytaus ekonomikos ir verslo akademija mini 10 metų: jubiliejinę laidą baigė 100 gimnazistų

    Gegužės 25 dieną Alytaus ekonomikos ir verslo akademija surengė 10-ųjų jubiliejinių metų baigimo pažymėjimų įteikimo šventę. Šiemet programą baigė 100 Alytaus gimnazistų, o tai tapo ryškiu sukakties akcentu ir vienu didžiausių pasiekimų per visą akademijos veiklos laikotarpį.

    Baigimo pažymėjimai įteikti 78 Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, 14 Putinų gimnazijos, 4 Šv. Benedikto gimnazijos ir 4 Jotvingių gimnazijos mokiniams. Nuo spalio iki gegužės jie dalyvavo akademijos veiklose, kurios orientuotos į ekonomikos, verslumo, vadybos ir lyderystės pagrindus.

    Kaip vyksta akademijos mokymai

    Užsiėmimai vyko du kartus per mėnesį šeštadieniais, iš viso surengta 16 paskaitų. Toks formatas leidžia gimnazistams derinti mokyklos krūvį su papildomu ugdymu, o temas pateikti nuosekliai ir praktiškai.

    Akademijos organizatoriai taip pat primena, kad rugpjūčio mėnesį numatyta keturių dienų mokomoji vasaros stovykla „EVA2026“. Ji šiais metais vyks Vilkaviškyje, o dalyviai bus atrinkti iš keturių akademijų – Alytaus, Panevėžio, Marijampolės ir Vilkaviškio.

    Šventėje – savivaldybės ir universiteto atstovai

    Šventėje dalyvavo ir akademijos bendruomenę sveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis, vicemerės Kristina Daugelevičienė ir Lina Gaidžiūnaitė. Taip pat renginyje apsilankė Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanė prof. dr. Danguolė Jankauskienė.

    Renginyje dalyvavo Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Labukas bei Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danutė Dragūnienė. Sveikinimuose kartota mintis, kad nuoseklus verslumo ugdymas mokykloje padeda jauniems žmonėms anksčiau atrasti kryptį, stiprina finansinį raštingumą ir skatina iniciatyvumą.

    Modelis, gimęs Alytuje, išsiplėtė į kitus miestus

    Alytaus ekonomikos ir verslo akademija savo veiklą pradėjo 2016 metais. Iniciatyvos sumanytojas ir Mykolo Romerio universiteto alumnas Povilas Labukas siekė, kad gimnazistus pasiektų universitetinio lygmens turinys dar mokykloje.

    Per laiką Alytuje gimusi praktika prigijo ir kituose miestuose: dabar akademijos veikia ir Panevėžyje, Marijampolėje bei Vilkaviškyje. Šie metai rekordai ne tik Alytuje, bet ir bendrai – visose keturiose akademijose programą baigė 236 mokiniai.

    Akademijos steigėjai yra Alytaus miesto savivaldybė, Mykolo Romerio universitetas ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija. Bazinė akademijos mokykla Alytuje yra Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija, kur vyksta gyvi užsiėmimai, koordinuojamas darbas ir užtikrinamas organizacinis tęstinumas.

    Organizatoriai pabrėžia, kad savivaldybės finansavimas ir universiteto partnerystė leidžia išlaikyti programos kokybę ir pritraukti kompetentingus lektorius. Taip pat išskiriamas koordinatorės, ekonomikos ir verslumo mokytojos ekspertės Jolitos Noruvienės vaidmuo, užtikrinant kasdienį akademijos veiklos sklandumą ir bendrą koordinavimą.

    Jubiliejinė – dešimtoji – laida akademijai tampa ne vien simboline sukaktimi, bet ir ženklu, kad Alytuje veikiantis savivaldos, mokyklos ir universiteto bendradarbiavimo modelis išlieka patrauklus mokiniams. Organizatorių teigimu, pagrindinis tikslas nesikeičia: suteikti gimnazistams daugiau praktinių žinių ir pasitikėjimo, priimant sprendimus dėl studijų ar ateities profesinio kelio.

    Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos informacija

  • Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija baigė mokslo metus: diplomai įteikti 71 gimnazistui

    Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija (PEVA) užbaigė dar vienus mokslo metus ir įteikė diplomus septintajai gimnazistų laidai. Ceremonija surengta Panevėžio miesto savivaldybėje, kur aptarti akademijos metų rezultatai ir pasveikinti programą baigę moksleiviai.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad ankstyvas domėjimasis ekonomika ir verslu padeda jauniems žmonėms tvirčiau planuoti ateitį. Pasak jos, akademijoje mokiniai ne tik plečia žinias, bet ir mokosi geriau pažinti save, stiprina iniciatyvumą bei atsakomybę.

    „Jauni žmonės, kurie domisi ekonomika, verslu ir ieško atsakymų į klausimus apie savo ateitį, kuria stiprų pagrindą rytojui. Panevėžio ekonomikos ir verslo akademija suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir mokytis pažinti save – atrasti savo stiprybes, drąsiau priimti sprendimus, suprasti atsakomybės ir iniciatyvos vertę“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Šiais mokslo metais PEVA baigė 71 gimnazistas iš skirtingų Panevėžio ugdymo įstaigų. Daugiausia dalyvių buvo iš Juozo Balčikonio gimnazijos ir Panevėžio 5-osios gimnazijos, taip pat prisijungė mokiniai iš Juozo Miltinio, Vytauto Žemkalnio, „Minties“ gimnazijų bei Panevėžio mokymo centro.

    Akademija įkurta Panevėžio miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva, o veiklas koordinuoja Panevėžio 5-oji gimnazija. Pagrindinis PEVA tikslas – sudaryti sąlygas kryptingai ugdyti verslumo, ekonominio mąstymo ir finansinio raštingumo kompetencijas, kurios vis dažniau įvardijamos kaip būtinos šiuolaikinei karjerai.

    16 užsiėmimų nuo spalio iki pavasario

    Šių metų akademijos veiklos startavo spalio 25 dieną ir tęsėsi iki gegužės vidurio. Per šį laikotarpį surengta 16 užsiėmimų, kuriuose mokiniai gilino ekonomikos, finansų ir verslo organizavimo žinias, o teoriją siejo su praktiniais pavyzdžiais.

    Programoje dėmesys skirtas rinkos pažinimui, finansų valdymui, verslumo pagrindams, karjeros planavimui ir komandiniam darbui. Užsiėmimus vedė dėstytojai, įvairių sričių specialistai bei praktikai, todėl mokiniai galėjo geriau suprasti, kaip realybėje veikia įmonės, rinkos ir finansiniai sprendimai.

    Ryšys su universitetu ir karjeros kryptimis

    Vienas svarbiausių akademijos partnerių – Mykolo Romerio universitetas, su kuriuo bendradarbiaujant gimnazistams sudaromos galimybės susipažinti su studijų aplinka. Tai padeda mokiniams geriau orientuotis studijų kryptyse ir šiuolaikinėse ekonomikos bei vadybos tendencijose.

    PEVA organizatoriai pabrėžia, kad tokios programos ypač naudingos, kai jauni žmonės vis anksčiau ieško atsakymų apie profesijos pasirinkimą, finansinį savarankiškumą ir galimybes kurti savo verslą. Akademijos formatas leidžia moksleiviams kryptingai išbandyti skirtingas temas ir įgyti įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti tiek studijose, tiek darbo rinkoje.

  • Alytaus profesinis rengimas keičia karjeros pasirinkimą: mokiniai profesiją išbando dar mokykloje

    Alytaus profesinio rengimo centras jau antrus metus kviečia bendrojo ugdymo mokyklų mokinius išbandyti profesinio mokymo modulius dar besimokant gimnazijoje. Šiais mokslo metais programose dalyvauja 93 mokiniai, o praėjusiais metais modulius sėkmingai baigė 54 jaunuoliai.

    Prie iniciatyvos jungiasi ne tik Alytaus miesto mokiniai. Į užsiėmimus atvyksta ir Alytaus rajono Butrimonių bei Šalčininkų rajono gimnazistai, todėl programa tampa platesnio regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu.

    Kaip veikia moduliai?

    Mokiniai renkasi praktiką orientuotus modulius, kuriuose daug dėmesio skiriama realiems įgūdžiams ir darbui su įranga. Tarp pasirinkimų yra plaukų puoselėjimo procedūros, TR1 kategorijos traktorių vairavimas, specialiųjų užsakymų vykdymas bei transporto priemonių diagnostika moderniomis diagnostinėmis sistemomis.

    Užsiėmimai paprastai vyksta kartą per savaitę po pamokų ir trunka apie 2–3 valandas, todėl juos lengviau suderinti su mokykliniu krūviu. Modulių apimtis siekia 5–10 kreditų, tai atitinka maždaug 110–220 valandų, o mokymasis gali trukti nuo 1 iki 2 metų.

    Baigę modulį mokiniai laiko kompetencijų egzaminą ir gauna pažymėjimą, patvirtinantį konkrečias įgytas kompetencijas. Toks formatas leidžia ne tik pasitikrinti, ar profesija tinka, bet ir turėti apčiuopiamą rezultatą, kuris gali praversti stojant ar ieškant pirmo darbo.

    Kodėl tai svarbu mokiniams?

    Karjeros specialistai pabrėžia, kad modulius dažniausiai renkasi motyvuoti ir smalsūs mokiniai, norintys praktiškai pasitikrinti savo pasirinkimus. Tokia patirtis padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio mokymosi ir realių darbinių situacijų, su kuriomis jaunuoliai susiduria jau studijų metu ar pirmoje darbovietėje.

    „Programavimu besidomintis mokinys gali išbandyti save pasirinkdamas mobiliųjų robotų montavimo ir programavimo modulį ir suprasti, ar ši kryptis jam iš tiesų artima“, – sakė Alytaus profesinio rengimo centro karjeros specialistė Edita Smaidžiūnienė.

    Centro atstovai taip pat pastebi, kad dalis mokinių, baigusių modulius, vėliau nusprendžia tęsti mokslus profesinio rengimo centre. Tai rodo, kad ankstyvas profesijų išbandymas gali tapti tikslesnio karjeros sprendimo pagrindu, ypač kai jaunuoliai dar tik svarsto, ką rinksis po mokyklos.

    Patirtys iš užsiėmimų

    Praktiniuose kabinetuose mokiniai susiduria su užduotimis, kurios reikalauja susikaupimo ir komandinio darbo. Vieni mokosi elektros grandinių logikos ir schemų, kiti gilina klientų aptarnavimo, etiketo ar maisto ir gėrimų pateikimo pagrindus, o treti išbando grožio srities įgūdžius.

    „Išmokau, kaip reikia serviruoti stalus, aptarnauti klientus, gaminti kokteilius. Įgijau daug žinių ir man čia labai patiko“, – sakė Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinė Gabija Vaitulevičiūtė.

    Mokiniai pabrėžia, kad tokie moduliai leidžia įgyti žinių, kurios praverčia ne tik ateities planams, bet ir kasdienybėje, o kai kuriais atvejais atveria kelią pirmajam darbui. Alytaus profesinio rengimo centro vykdomas modelis tampa aiškiu pavyzdžiu, kaip profesinis mokymas gali būti integruojamas į mokyklos etapą ir padėti jaunimui apsispręsti anksčiau.

    Komunikacijos skyriaus informacija