CP v2

Tag: Ginkluotė

  • Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Ar atpažintum šiuos karo laivus? 10 klausimų viktorina apie jūrų galybę, kuri nustebins

    Jūrų mūšiai, technologijų lenktynės ir įspūdingi plieno gigantai iki šiol žavi ne tik istorikus, bet ir technikos entuziastus. Karo laivai per šimtmetį pasikeitė neatpažįstamai, o jų paskirtis išsiplėtė nuo patrankų dvikovų iki sudėtingų oro gynybos ir žvalgybos operacijų.

    Dar XX amžiaus pradžioje jėgą dažnai simbolizavo dydis, šarvai ir artilerijos kalibras, o tokie laivai kaip dreadnought tipo mūšio laivai tapo valstybių ambicijų matu. Vėliau jūrų karo taisykles perrašė lėktuvnešiai, nes oro galia pradėjo lemti, kas kontroliuoja didžiules vandenyno erdves.

    Kaip pasikeitė jūrų ginkluotė

    Šiandien svarbiausia ne vien ugnies galia, o sensoriai, ryšiai ir raketų sistemos, leidžiančios taikinius pasiekti dideliais atstumais. Modernūs naikintojai ir fregatos dažnai veikia kaip daugiafunkciai gynybos centrai, galintys dengti laivų grupę nuo oro grėsmių, povandeninių laivų ir sparnuotųjų raketų.

    Kartu stiprėja vadinamasis mažo pastebimumo principas, kai korpuso formos ir dangos mažina atspindžius radarams. Dėl to dalis šiuolaikinių platformų sunkiau aptinkamos, o jų išlikimas mūšyje vis labiau priklauso nuo elektroninės kovos priemonių ir tinklinio veikimo su kitais pajėgumais.

    Pasitikrink: ar atpažinsi legendas?

    Šioje viktorinoje kviečiame pasitikrinti, kaip gerai orientuojatės jūrų galybės evoliucijoje. Jūsų laukia 10 klausimų apie laivus, kurie tapo savo laikmečio simboliais, ir apie tai, kas skiria mitus nuo faktų.

    Jei atpažįstate skirtingų klasių laivus, suprantate, kodėl vienu metu dominavo mūšio laivai, o kitu lėktuvnešiai, ir žinote, ką šiandien reiškia raketinis ginkluotės skydas, šie klausimai turėtų būti kaip tik jums. O jeigu ne, tai puiki proga greitai ir įdomiai užpildyti spragas.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • JAV karinis jūrų laivynas rizikuoja „Tomahawk“ trūkumu: pensijon išeina povandeniniai „Ohio“

    Kas kelia nerimą Pentagonui?

    JAV karinis jūrų laivynas artėja prie situacijos, kai gali smarkiai sumažėti galimybės paleisti sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, nes tarnybą baigia keturi „Ohio“ klasės valdomųjų raketų povandeniniai laivai (SSGN). Šie laivai dešimtmečius buvo vienas svarbiausių JAV smūginės galios įrankių, ypač vykdant tolimus tikslius smūgius.

    Pagrindinis iššūkis susijęs ne vien su pačių raketų atsargomis, bet ir su paleidimo pajėgumais: pasitraukus „Ohio“ SSGN ir daliai senesnių laivų, vienu metu gali dingti reikšminga dalis laivyno vertikalių paleidimo sistemų. Tai ribotų, kiek „Tomahawk“ galima paruošti ir panaudoti per trumpą laiką.

    „Artėjantis „Ohio“ SSGN pasitraukimas reiškia, kad laivynas neteks didelės dalies savo „Tomahawk“ paleidimo pajėgumų, o greitai to kompensuoti nepavyks“, – teigiama viešai aptariamose analizėse.

    „Ohio“ SSGN vaidmuo ir skaičiai

    „Ohio“ klasės SSGN yra išskirtiniai tuo, kad vienas toks povandeninis laivas gali gabenti iki 154 „Tomahawk“ raketų, todėl praktiškai prilygsta keliems mažesniems platformų vienetams. JAV karinis jūrų laivynas šiuo metu eksploatuoja keturis tokius laivus, tačiau jų amžius ir priežiūros kaina tampa vis didesne našta.

    Pasitraukus šiems povandeniniams laivams, kartu su dalies senesnių paviršinių laivų nurašymu, bendra laivyno smūginė „salvė“ gali sumažėti reikšmingai. Dėl to planuotojai baiminasi laikotarpio, kai poreikiai išliks aukšti, o turimos paleidimo platformos bus ribotos.

    Kodėl „Virginia“ dar neleidžia atsikvėpti

    Pentagonas spragą tikėjosi uždaryti naujesniais „Virginia“ klasės povandeniniais laivais, ypač Block V versija su papildomu raketų moduliu. Skaičiuojama, kad toks laivas gali gabenti apie 40 „Tomahawk“, tačiau net ir tai reiškia, kad norint prilygti vienam „Ohio“ SSGN, reikėtų kelių „Virginia“ vienetų.

    Problema ta, kad naujų laivų statyba užtrunka, o pramoniniai pajėgumai riboti, todėl greitas perėjimas gali neįvykti taip sklandžiai, kaip norėtų strategai. Dėl to aptariama, kad laikinas pajėgumų sumažėjimas gali tęstis iki 2030-ųjų, o povandeninių smūgių galimybės trumpuoju laikotarpiu gali pastebimai kristi.

    „Tai ne vien technikos atnaujinimas, o realus pajėgumų tarpas, kuris gali turėti įtakos planuojant atgrasymą ir operacijas“, – pabrėžia gynybos apžvalgininkai.

    Ką gali pakeisti sprendimai dėl eksploatacijos pratęsimo

    Atsižvelgiant į rizikas, JAV karinio jūrų laivyno vadovybė svarsto pragmatišką scenarijų: dalį „Ohio“ SSGN palikti tarnyboje ilgiau, nei planuota anksčiau. Viešai aptariama, kad tokie laivai kaip USS Ohio ir USS Michigan galėtų būti eksploatuojami ilgiau, kol į rikiuotę ateis pakankamas skaičius naujų platformų.

    Vis dėlto toks sprendimas reiškia papildomas remonto ir priežiūros išlaidas bei techninę riziką, nes senesnėms platformoms sudėtingiau užtikrinti aukštą parengtį. Kita vertus, tai galėtų sumažinti tikimybę, kad laivynas trumpuoju laikotarpiu atsidurs situacijoje, kai smūginių raketų panaudojimo planus ribos ne strategija, o fizinis paleidimo pajėgumų trūkumas.

  • JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė pradeda naują bandymų etapą, kuriame bus vertinami ginkluoti keturkojai robotai, galintys veikti sudėtingoje aplinkoje ir padėti padaliniams kovinėse užduotyse. Australijos bendrovė „Skyborne Technologies“ atrinkta kaip tiekėja, o projektas numatytas tyrimams, vystymui ir praktiniams lauko bandymams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Skyborne Technologies“ gavo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį, kurios vertė siekia apie 6 000 000 eurų. Sutartis apima ginkluotų bepiločių antžeminių sistemų testus, vertinimą ir techninį palaikymą, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam naudojimui prieš pradedant bandymus realiomis sąlygomis.

    Bandymams numatytas paketas apima 14 keturkojų robotinių platformų ir 28 modulinius ginkluotės komplektus. Šios sistemos bus vertinamos JAV specialiųjų operacijų pajėgų struktūrose, taip pat kartu su vienu užsienio partneriu, siekiant patikrinti, kaip sprendimas veikia skirtingose taktinėse situacijose.

    Kas tai per sistema ir ką ji gali

    „Skyborne Technologies“ kuriamas sprendimas įvardijamas kaip operatoriaus valdomas tiesioginio veiksmo keturkojis robotas CODiAQ. Tai antžeminis robotas, skirtas nuotoliniam užduočių vykdymui, kai operatoriui svarbu išlaikyti atstumą, o robotui patikima judėti, orientuotis ir išlaikyti stabilumą įvairiame reljefe.

    Skelbiama, kad platforma gali būti komplektuojama su skirtingais moduliais, įskaitant 40 milimetrų kalibro granatsvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Taip pat minimos funkcijos, susijusios su taikinių aptikimu realiuoju laiku, veikimu dieną ir naktį bei balistinių skaičiavimų atlikimu.

    Didelė dalis šio tipo sistemų vertės siejama su programine įranga, kuri padeda operatoriui greičiau suvokti situaciją ir tiksliau valdyti misiją. CODiAQ aprašyme akcentuojama, kad taikinių nustatymui ir taikymui naudojami sprendimai su dirbtinis intelektas elementais, tačiau pabrėžiama, kad robotas iš esmės išlieka valdomas ir prižiūrimas žmogaus.

    Kodėl kariuomenės domisi robo-šunimis

    Keturkojai robotai pastaraisiais metais vis dažniau bandomi kaip logistinės, žvalgybos ir apsaugos priemonės, nes jie gali judėti ten, kur ratinės ar vikšrinės platformos stringa. Laiptais, griuvėsiais ar miško paklote judantis robotas gali perimti dalį rizikingų užduočių ir sumažinti karių buvimo pavojingiausiose vietose poreikį.

    Vis dėlto ginkluotų antžeminių robotų tema kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, atsakomybės bei panaudojimo taisyklių. Dėl to bandymai paprastai apima ne tik techninius parametrus, bet ir procedūras, ryšio patikimumą, operatoriaus darbo krūvį bei tai, kaip sistema elgiasi ryšio sutrikimų ar klaidingo taikinio atpažinimo atvejais.

    Kur bus tikrinamas patikimumas

    „Skyborne Technologies“ teigimu, keturkojė platforma sukurta greitam parengimui ir turėtų būti paruošiama darbui per kelias minutes. Taip pat nurodoma, kad ji pritaikyta sudėtingam reljefui, įskaitant miesto aplinką, laiptus ir zonas su griuvėsiais.

    Techniniuose aprašymuose minimas IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui lygis, kuris svarbus realioms lauko sąlygoms. Tokie parametrai praktiškai tikrinami bandymuose, nes kariuomenei svarbu ne reklaminės specifikacijos, o stabilus veikimas esant purvui, drėgmei, smūgiams ir temperatūrų svyravimams.

    Artimiausi bandymai turėtų parodyti, ar tokio tipo ginkluotos platformos gali tapti įprasta specialiųjų padalinių įranga, ar liks nišiniu sprendimu konkrečioms situacijoms. Rezultatai taip pat bus svarbūs platesnėms diskusijoms apie žmogaus kontrolę, DI naudojimo ribas ir saugaus diegimo standartus.