Tag: Ginkluotės agentūra

  • Pirmoji LOTR „Kleszcz“ partija Lenkijos kariuomenei: nauji 4×4 žvalgybos transporteriai jau daliniuose

    Lenkijos Ginkluotės agentūra pranešė, kad 2026 metų spalio 21 dieną pradėtas pirmųjų lengvųjų šarvuotų žvalgybos transporterių LOTR „Kleszcz“ perdavimas Sausumos pajėgų žvalgybos padaliniams. Pasak agentūros, dar viena transporterių siunta kariuomenę turėtų pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

    Tiekimai vyksta įgyvendinant pirmąją vykdomąją sutartį, pasirašytą 2024 metų rugpjūtį, o visas pristatymų etapas numatytas iki 2028 metų. Lenkija šiais pirkiniais siekia sustiprinti taktinę žvalgybą ir duomenų perdavimą, ypač atsižvelgiant į sparčiai besikeičiančias šiuolaikinio mūšio lauko sąlygas.

    Bazinis susitarimas dėl LOTR „Kleszcz“ buvo sudarytas 2024 metų vasario 28 dieną tarp Ginkluotės agentūros ir bendrovės „AMZ Kutno“. Jame apibrėžtos sąlygos atskiroms vykdomosioms sutartims, pagal kurias iki 2035 metų planuojama kariuomenei perduoti 286 tokio tipo žvalgybos transporterius.

    Pirmoji vykdomoji sutartis pasirašyta 2024 metų rugpjūčio 14 dieną ir apima 28 transporterių tiekimą kartu su logistiniu bei mokymų paketu. Agentūra pabrėžia, kad tai nėra vien tik technikos pirkimas, nes kartu diegiamos atsarginių dalių, remonto ir įgulų rengimo grandys, kurios lemia realų technikos parengtumą.

    Kam skirti LOTR „Kleszcz“?

    LOTR „Kleszcz“ kuriamas 4×4 ratinės platformos pagrindu ir skirtas žvalgybos padaliniams, kuriems būtinas mobilumas bei įgulos apsauga. Pagrindinė paskirtis yra dinamiškai rinkti informaciją apie priešininką ir mūšio aplinką, ją apdoroti ir perduoti kaip užšifruotus žvalgybos duomenis.

    Ginkluotės agentūros teigimu, vieno automobilio įgulą sudaro penkių karių žvalgybos grupė: vadas, vairuotojas mechanikas, žvalgybos ir ryšio sistemos operatorius, ginkluotės operatorius ir iškeliamos įrangos operatorius. Toks paskirstymas rodo, kad akcentas dedamas ne tik į transportą, bet ir į jutiklius, ryšį bei duomenų integraciją.

    Transporteris turėtų užtikrinti įgulos ir įrangos pervežimą, o prireikus suteikti ugnies paramą naudojant borto ginkluotę. Taip pat numatytos užduotys kovai su lengvai šarvuota technika, žemai skrendančiais oro taikiniais ir gyvąja jėga, kas atitinka pastarųjų metų tendenciją žvalgybos platformoms suteikti didesnį savarankiškumą.

    Papildomi pirkimai tankų batalionams

    Be pirmosios sutarties, 2026 metų gegužės 29 dieną pasirašytas dar vienas susitarimas dėl 24 transporterių įsigijimo pagal SAFE instrumentą. Šie automobiliai numatyti tankų batalionams, eksploatuojantiems K2GF ir K2PL, kur žvalgybos ir ryšio grandis yra itin svarbi efektyviam tankų vienetų veikimui.

    Dar 2024 metais, pristatant pirmąjį sandorį, tuometinis Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad tokie automobiliai kariuomenėje atlieka itin praktišką funkciją.

    „Tai yra Lenkijos kariuomenės akys ir ausys“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad modernioje karyboje žvalgyba vis labiau remiasi greitu duomenų surinkimu, jų apdorojimu ir perdavimu saugiais kanalais. Tokios platformos kaip LOTR „Kleszcz“ tampa jungtimi tarp stebėjimo priemonių, ugnies paramos ir vadovavimo grandžių, todėl jų diegimas dažnai vertinamas kaip vienas svarbiausių žingsnių didinant sausumos pajėgų operacinį efektyvumą.

  • Lenkijos kariuomenė jau gavo šarvuotuosius žvalgybos transporterus Kleszcz: kita siunta dar šiemet

    Lenkijos ginkluotės agentūra pranešė pradėjusi perduoti Sausumos pajėgoms lengvuosius šarvuotuosius žvalgybos transporterius Kleszcz. Pirmieji vienetai jau pasiekė žvalgybos padalinius, o papildoma partija planuojama dar šiais metais.

    Šie pristatymai vyksta pagal vykdomąją sutartį, pasirašytą 2024 metais rugpjūtį. Joje numatyta, kad technika į dalinius bus tiekiama etapais, o visas ciklas turėtų tęstis iki 2028 metų.

    Lenkijos gynybos institucijos anksčiau yra akcentavusios, kad Kleszcz turėtų pakeisti morališkai ir techniškai pasenusius sovietinės kilmės šarvuotus žvalgybos automobilius BRDM-2. Tai vienas iš praktinių žingsnių atnaujinant žvalgybos pajėgumus ir didinant mobilumą.

    Kas numatyta sutartyse?

    2024 metais vasario pabaigoje Ginkluotės agentūra ir bendrovė „AMZ-KUTNO S.A.“ pasirašė rėminę sutartį dėl 286 Kleszcz tiekimo 2026–2035 metų laikotarpiu. Vėliau pagal ją sudarytos dvi vykdomosios sutartys, apibrėžiančios konkrečius kiekius ir terminus.

    Pirmoji, pasirašyta 2024 metais rugpjūtį, apima 28 transporterių tiekimą kartu su logistiniu ir mokymo paketu. Antroji vykdomoji sutartis, sudaryta 2026 metais gegužės pabaigoje pagal Europos Sąjungos programą SAFE, numato dar 24 transporterius.

    Pagal viešai skelbtą informaciją dalis antrosios sutarties technikos turėtų atitekti tankų batalionams, naudojantiems K2GF ir K2PL. Tai rodo, kad transporterių paskirtis nėra vien žvalgyba siaurąja prasme, bet ir platesnis informacijos rinkimo bei paramos vienetams poreikis.

    Kokias užduotis gali atlikti Kleszcz?

    Ginkluotės agentūra nurodo, kad Kleszcz skirtas vežti įgulą su asmenine ir žvalgybine įranga, taip pat suteikti ugnies paramą panaudojant bortinę ginkluotę. Transporteris pritaikytas kovai su lengvai šarvuota technika, žemai skrendančiais oro taikiniais ir priešo gyvąja jėga.

    Ne mažiau svarbi šių mašinų funkcija yra nuolatinis informacijos apie priešininką ir veikimo aplinką rinkimas, apdorojimas ir perdavimas aukštesniems vadovavimo lygmenims. Tai atitinka šiuolaikinių sausumos pajėgų tendenciją remtis realiuoju laiku gaunamais duomenimis ir greita jų sklaida.

    Pasirašant pirmąją vykdomąją sutartį 2024 metais, Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz pabrėžė šių platformų vaidmenį žvalgyboje.

    „Tai Lenkijos kariuomenės akys ir ausys“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Gynybos pirkimų pertvarka: keičiama Ginkluotės agentūra, akcentas – bandymai ir 70 proc. išlaidos

    Krašto apsaugos ministerija rengia reikšmingą gynybos įsigijimų pertvarką, kuri daugiausia paliestų Ginkluotės agentūrą. Viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka teigia, kad institucija turi keisti vaidmenį ir tapti ne vien pirkėja, bet ir technologijų vertintoja.

    Pasak jos, agentūra turėtų aktyviau testuoti sprendimus, ieškoti naujų technologijų ir vėliau rūpintis įsigytos technikos priežiūra. Tokia kryptis siejama su pasikeitusia saugumo aplinka, kai pirkimai turi būti greitesni, bet kartu labiau pagrįsti realiu naudojimu.

    Kas keistųsi Ginkluotės agentūroje

    Viceministrė pabrėžia, kad viešose diskusijose dažnai per daug dėmesio skiriama vien įsigijimo kainai. Jos vertinimu, pirkimo suma sudaro apie 30 proc. visų kaštų, o likę 70 proc. tenka išlaikymui, remontui, atsargoms, modernizavimui ir personalo parengimui.

    Todėl planuojama, kad agentūra stiprintų pajėgumus vertinti viso gyvavimo ciklo išlaidas ir rizikas. Praktikoje tai reikštų daugiau bandymų poligonuose ir realiomis sąlygomis, aiškesnius reikalavimus dėl aptarnavimo bei tiekimo grandinių, didesnį dėmesį atsarginių dalių ir serviso infrastruktūrai.

    „Dar nesame karo metu, bet jau nebe taikos metu“, – sakė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka.

    Ministerija taip pat signalizuoja, kad pokyčiams gali prireikti teisinių pataisų, todėl projektas derinamas ir instituciniu, ir politiniu lygmeniu. Akcentuojama, kad pertvarkos viziją siekiama pristatyti dar iki dabartinės Seimo kadencijos pabaigos.

    Konkurencija – kaip pramonės variklis

    Kitas akcentas – balanso tarp valstybinio ir privataus gynybos sektoriaus paieška. Viceministrė teigia neskirstanti gamintojų į „valstybinius“ ir „privačius“, o kalbanti apie bendrą nacionalinį gynybos pramonės interesą.

    Jos vertinimu, rinkai naudinga konkurencija, nes ji skatina specializacijas, spartina produktų tobulinimą ir didina atsparumą vieno tiekėjo rizikai. Toks požiūris ypač svarbus srityse, kur technologijų ciklai trumpi, pavyzdžiui, bepiločių sistemų, ryšių ar elektroninės kovos sprendimų segmentuose.

    Kodėl tai aktualu dabar

    Pastaraisiais metais Europos šalys sparčiai didina gynybos finansavimą ir ieško būdų, kaip greičiau užpildyti pajėgumų spragas, kartu neįklimpstant į brangų ir lėtą aptarnavimą ateityje. Dėl to vis dažniau akcentuojami ne vien įsigijimai, bet ir pasirengimas ilgalaikiam eksploatavimui, atsargoms, mokymams bei modernizacijai.

    KAM planuojama pertvarka signalizuoja siekį pereiti nuo „pirkimo projekto“ prie „pajėgumo projekto“, kai atsakomybė apima ir technikos veikimą, ir jos parengtį per visą tarnybos laikotarpį. Tai būtų esminis pokytis, lemiantis, kaip greitai ir patikimai kariuomenė gauna realiai veikiančias sistemas.

  • Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija traukiasi iš Otavos: „Belma“ žada milijonus priešpėstinių minų Rytų skydui

    Lenkija siekia stiprinti rytinės sienos apsaugą ir planuoja įsigyti didelius kiekius priešpėstinių minų, siejamų su gynybos projektu Rytų skydas. Ginkluotės agentūra jau pradėjo rinkos konsultacijas, kuriomis aiškinamasi, kokie gamintojai ir kokiais terminais galėtų užtikrinti tiekimą.

    Tarp konsultacijose dalyvaujančių bendrovių minima Bydgoščiuje veikianti „Belma“, deklaruojanti ilgametę patirtį gaminant minavimo sprendimus, sprogdiklius ir kitus sprogstamuosius įtaisus. Įmonė teigia, kad jos pranašumas yra parengta gamybinė bazė ir galimybė sparčiai didinti apimtis.

    „Esame vienintelis Lenkijoje gamintojas, turintis tokio masto patirtį ir kompetencijas minų gamyboje“, – sakė „Belma“ vadovas Jarosławas Zakrzewskis.

    Anot jo, gamyba gali būti plečiama nuo šimtų tūkstančių iki milijonų vienetų per metus, jei tokio masto užsakymus patvirtins Gynybos ministerija. Įmonė taip pat akcentuoja tiekimo grandinės savarankiškumą, tvirtindama, kad kritiniu metu priklausomybė nuo importuojamų komponentų gali tapti silpnąja vieta.

    Viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad dalis modernių minų koncepcijų remiasi riboto veikimo laiko principu, kai numatomas savineutralizacijos ar susinaikinimo mechanizmas. „Belma“ kaip pavyzdį nurodo programuojamus sprendimus, kurių aktyvavimo logika ir veikimo trukmė gali būti nustatoma pagal gynybos užduotis.

    „Šiandien tikslas yra laimėti laiką gynybai, o ne palikti ilgalaikę grėsmę po konflikto“, – teigė Jarosławas Zakrzewskis.

    Diskusijos dėl priešpėstinių minų Europoje atsinaujino dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir išaugusio dėmesio teritorinei gynybai. Kartu tai kelia ir reputacinių bei humanitarinių rizikų klausimą, nes tarptautinėje praktikoje pabrėžiama, kad neatsakingai naudojami minų laukai gali kelti pavojų civiliams dar ilgai po karo.

    „Belma“ tvirtina, kad šiuolaikiniai sprendimai gali būti kuriami taip, jog mažėtų atsitiktinio suveikimo rizika, pavyzdžiui, diferencijuojant suveikimą pagal poveikio slenkstį ir taikant programuojamus saugos režimus. Vis dėlto galutiniai sprendimai, kokių tipų priemonės būtų įsigyjamos ir kokie reikalavimai joms būtų keliami, priklausys nuo Lenkijos institucijų nustatytų kriterijų ir teisinio reguliavimo.

    Įmonė neatmeta, kad pajėgumai galėtų būti siūlomi ir eksportui, jei kaimyninės šalys ieškotų greitai prieinamų sprendimų. Tačiau pagrindinis tikslas, anot gamintojo, išlieka nacionalinės gynybos poreikių užtikrinimas ir pasirengimas didelio masto užsakymams.

  • Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkija pasirašė milžinišką sutartį: „BELMA“ tieks 360 000 min programai Tarcza Wschód

    Lenkijoje, Białe Błota miestelyje, Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį su Bydgoščiaus elektromechanikos gamykla „BELMA“ dėl didelio kiekio kovinių ir mokomųjų minų tiekimo kariuomenei. Šis užsakymas siejamas su nacionaline pasienio gynybos ir atgrasymo programa Tarcza Wschód, orientuota į rytinės ir šiaurinės sienos stiprinimą.

    Sutarties vertė siekia apie 790 000 000 eurų. Pagal ją 2027–2029 metais Lenkijos kariuomenei turi būti pristatyta 360 000 kovinių ir mokomųjų minų MN-123, kurios bus komplektuojamos į dešimtis tūkstančių minų kasečių.

    Numatoma, kad naujoji ginkluotė bus skirta minavimo sistemoms, kurios leidžia greitai suformuoti prieššarminius minų laukus. Tarp platformų minimi minavimo automobiliai Baobab-K, kuriami vikšriniai transporteriai minavimui bei inžinerinės minavimo sistemos Kroton.

    „Tai didelė sutartis, kad Lenkijoje galėtume jaustis saugiau“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Kaip skelbia gamintojas, minų kasetės yra skirtos nuotoliniam, užmetamuoju būdu vykdomam minavimui ir talpina po penkias prieštankines minas su papildomais elementais. Tokių kasečių konstrukcija leidžia programuoti minų savinaikos laiką, kad po nustatyto periodo jos būtų neutralizuojamos ir sumažėtų ilgalaikė rizika civilinei aplinkai.

    Mina MN-123 apibūdinama kaip prieštankinė, skirta veikti po transporto priemonės dugnu, o jos aktyvavimas vyksta naudojant nekontaktinį sprogdiklį. Nurodoma, kad yra kelios versijos, įskaitant kovinę ir mokomąją, skirtą treniruotėms.

    Baobab-K laikomas naujausiu Lenkijos užmetamojo minavimo automobiliu, galinčiu per trumpą laiką išdėstyti šimtus minų ir užtverti platų ruožą. Tokios sistemos, remiantis karinės inžinerijos praktika, yra vertinamos dėl galimybės greitai stabdyti šarvuotos technikos manevrą ir priversti priešą keisti judėjimo kryptį.

    Kartu Lenkija toliau plečia karinės inžinerijos pajėgumus, kurie pastaraisiais metais tampa viena svarbiausių rytinio NATO sparno gynybos planavimo krypčių. Šiame kontekste minavimo priemonės, kliūčių sistemos, stebėjimas ir greito reagavimo infrastruktūra siejami su tikslu didinti atgrasymą bei užtikrinti, kad potencialiam agresoriui būtų sudarytos maksimalios kliūtys dar ankstyvoje konflikto fazėje.