CP v2

Tag: Ginkluotės gamyba

  • Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Ukraina vis dažniau akcentuoja savo ginkluotės savarankiškumą ir pristato operatyvinį-taktinį balistinį kompleksą Sapsan, dar žinomą kaip Hrim-2. Tai nėra modernizuota sovietinė sistema, o Ukrainoje kurtas kietojo kuro balistinis ginklas, paleidžiamas iš ratinės mobilios paleidimo platformos.

    Sapsan kūrimas siejamas su Pietų konstruktoriniu biuru ir gamybos baze, kuri tradiciškai dirbo su raketų ir kosmoso pramone. Ukrainos komunikacijoje pabrėžiama, kad toks sprendimas leidžia mažinti priklausomybę nuo sąjungininkų politinių apribojimų, kai kalbama apie smūgius į taikinius didesniu nuotoliu.

    Pagal viešai skelbiamus Ukrainos duomenis, Sapsan gali pasiekti apie Mach 5,2 greitį, o kovinės galvutės masė siekia maždaug 480 kilogramų. Palyginimui, JAV ATACMS dažniausiai siejamas su apie Mach 3 greičiu, o vienetinės galvutės masė nurodoma apie 227 kilogramus, priklausomai nuo varianto.

    Nuotolio tema išlieka viena svarbiausių. ATACMS, priklausomai nuo modifikacijos, paprastai įvardijamas kaip 165–300 kilometrų nuotolio ginklas. Ukrainos pusė tvirtina, kad pirmasis aprašytas Sapsan panaudojimas 2025 metų gegužę pasiekė taikinį maždaug 300 kilometrų atstumu, o Ukrainai skirta koncepcija anksčiau buvo siejama ir su 500 kilometrų riba.

    Eksportinė Hrim-2 versija, kaip teigiama, buvo sąmoningai ribojama iki maždaug 280 kilometrų, kad atitiktų Raketų technologijų kontrolės režimo nuostatas. Ši detalė svarbi, nes tarptautiniai eksporto apribojimai dažnai lemia, kokie parametrai gali būti siūlomi kitoms šalims, o vidaus poreikiams kuriami sprendimai teoriškai gali būti ambicingesni.

    Ukrainos informacinėje erdvėje Sapsan neretai pristatomas kaip atsakas ATACMS ne tik technine, bet ir politine prasme. Logika paprasta: vietinė raketa nėra susieta su atskirų partnerių leidimais, todėl sprendimus dėl taikinių gali priimti pati Ukrainos karinė vadovybė.

    Vis dėlto karinės technologijos vertinamos ne vien pagal deklaracijas. ATACMS yra dešimtmečius eksploatuotas ir realiose operacijose išbandytas ginklas su plačiai dokumentuota patikimumo bei tikslumo istorija. Tuo metu Sapsan atveju viešai aprašytų panaudojimų ir patvirtintos statistikos kol kas gerokai mažiau.

    Kitas svarbus aspektas yra oro gynyba. Didesnis greitis apsunkina perėmimą, tačiau savaime neužtikrina nepažeidžiamumo, ypač kai priešas naudoja daugiasluoksnę oro gynybą ir radiolokacinio aptikimo priemones. Praktikoje lemiami tampa ne tik greitis, bet ir trajektorija, manevravimas, elektroninės kovos priemonės bei realus raketų skaičius, kurį galima pagaminti.

    Ukrainos pareigūnai ir su gynybos sektoriumi siejami ekspertai 2024 metų vasarą viešai kalbėjo apie sėkmingus bandymus, o 2025 metų pabaigoje Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Sapsan jau naudojamas ginkluotosiose pajėgose. Kijevas taip pat skelbė, kad sistema pereina į serijinę gamybą, tačiau gamybos apimtys ir tempai viešai nedetalizuojami.

  • JAV gynybos milžinai keičia planus Europoje: šalys nori vietinės gamybos ir technologijų perdavimo

    Europos gynybos rinkoje bręsta pokytis, galintis iš esmės perbraižyti transatlantinių tiekėjų ir pirkėjų santykius. Vis daugiau valstybių nebenori vien tik pirkti pagamintos JAV ginkluotės ir kelia sąlygą: gamyba, aptarnavimas bei tiekimo grandinė turi atsirasti Europoje.

    Tokį poslinkį pastaruoju metu viešai įvardija ir patys gamintojai, o tarptautinė žiniasklaida fiksuoja vis dažnesnius atvejus, kai sutartys siejamos su investicijomis vietoje. Pagrindinis motyvas vienas: Europa, didindama gynybos biudžetus, siekia ne tik greito pajėgumų papildymo, bet ir ilgalaikės pramoninės autonomijos.

    Europa kelia naujas sąlygas

    Iki šiol įprastas modelis buvo paprastas: pirkėjas užsako sistemą, o gamintojas ją pristato, palikdamas techninę priklausomybę nuo atsarginių dalių, programinės įrangos atnaujinimų ir licencijų. Dabar vis dažniau reikalaujama, kad dalis gamybos vyktų Europoje, o vietos įmonės būtų įtrauktos į tiekimą ir priežiūrą.

    Šis reikalavimas apima ne vien darbo vietas ar mokesčius. Vyriausybės siekia užsitikrinti, kad krizės atveju būtų įmanoma greitai remontuoti techniką, gauti amunicijos ir detalių, o prireikus modernizuoti sistemas nepriklausant vien tik nuo užjūrio sprendimų.

    „Lockheed Martin“, „RTX“ ir „Anduril“ prisitaiko

    Kaip skelbia „Reuters“, tarp ryškiausių prisitaikymo pavyzdžių minimi keli didieji JAV gamintojai. „Lockheed Martin“ kalba apie pigesnės raketos sprendimus sistemai Patriot, vystomus su partneriais Europoje ir Jungtinėse Valstijose, taip pat apie bendrus projektus su Vokietijos „Rheinmetall“.

    Tuo metu „RTX“ plečia „Stinger“ raketų gamybą, o dalį surinkimo planuoja perkelti į Nyderlandus. Dar vienas signalas iš naujos kartos gynybos įmonių: bepiločių ir autonominių sistemų gamintojas „Anduril“ yra paskelbęs ketinimus pradėti sparnuotųjų raketų „Barracuda-500M“ gamybą Lenkijoje.

    Ne tik gamyba, bet ir teisės į technologijas

    Ekspertai pabrėžia, kad esminis klausimas yra ne vien gamyklos vieta. Europai vis svarbiau gauti prieigą prie technologijų, dokumentacijos ir teisių, kurios leistų pačiai atlikti aptarnavimą, remontą ir dalį modernizacijos, ypač kai kalbama apie ilgo ciklo sistemas, eksploatuojamas dešimtmečius.

    „Europai reikia ne vien pristatymo grafiko, bet ir garantijos, kad po kelerių metų nepritrūks dalių ar leidimų atlikti kritinius darbus“, – sakė gynybos pramonės analitikas, cituojamas „Reuters“.

    Šį požiūrį sustiprina ir praktiniai rizikos scenarijai: jei JAV pramonė būtų priversta prioritetą skirti savo poreikiams ar kitam regionui, Europos šalys nenori likti priklausomos nuo ribojamų tiekimų. Todėl didesnis vietos pramonės vaidmuo tampa ne politiniu šūkiu, o sutartiniu reikalavimu.

    Vis dėlto artimiausiu metu Europa visiškai neatsisakys JAV sistemų, ypač tokių kaip Patriot ar naikintuvai F-35, kuriuos pakeisti greitai sudėtinga. Tačiau kryptis aiški: nauji kontraktai vis dažniau bus siejami su investicijomis Europoje, technologijų perdavimu ir platesniu vietos tiekėjų įtraukimu.