CP v2

Tag: Ginkluotės pirkimai

  • Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos 5,4 mlrd. eurų SAFE gynybos paskolą: kas toliau?

    Europos Komisija patvirtino Vengrijos paraišką gauti 5,4 mlrd. eurų gynybos paskolą pagal programą SAFE, taip užbaigdama pirmąjį šios iniciatyvos finansavimo etapą. Programa sukurta tam, kad Europos valstybės greičiau didintų karinius pajėgumus ir užpildytų kritines spragas, išryškėjusias po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą.

    Vengrijos prašoma suma prieš tai buvo gerokai didesnė, tačiau naujoji šalies Vyriausybė ją sumažino ir pateikė atnaujintą paraišką. Pasak viešai skelbtos informacijos, sprendimas koreguoti planus sietas su siekiu iš naujo įvertinti ankstesnius įsipareigojimus ir suvaldyti galimas skaidrumo rizikas.

    Vien Komisijos sprendimo dar nepakanka, kad lėšos pasiektų Budapeštą. Toliau reikės ES valstybių narių pritarimo, o po jo bus pasirašyta paskolos sutartis tarp Briuselio ir Vengrijos atstovų.

    Kiek pinigų liko kitam etapui

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier nurodė, kad iš viso 150 mlrd. eurų SAFE finansavimo voko po pirmojo etapo dar lieka kiek daugiau nei 21 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais gali startuoti naujas paraiškų ratas, o šalys bus kviečiamos pateikti naujus planus arba prašyti papildomų paskolų.

    Valstybės, kurios pirmame etape nedalyvavo, taip pat gali prisijungti vėliau. Tarp šalių, svarstančių galimybę dalyvauti kitame etape, minima Airija.

    „Savo ambiciją dalyvauti esu labai aiškiai įvardijusi“, – sakė Airijos gynybos ministrė Helen McEntee.

    Kas yra SAFE ir kam gali būti naudojamos lėšos

    SAFE yra vienas kertinių Europos Komisijos plano ReArm Europe 2030 elementų, kuriuo siekiama paspartinti bendrus užsakymus, užtikrinti tiekimo grandines ir didinti gamybos apimtis Europoje. Praktinis tikslas – kad šalys galėtų greičiau įsigyti tai, ko trūksta, o pramonė turėtų stabilesnį užsakymų srautą ir galėtų plėsti pajėgumus.

    Finansavimas orientuotas į prioritetines sritis: amuniciją, dronų ir antidronų sistemas, oro gynybą, karinį mobilumą, elektroninę kovą ir kitas panašias pajėgumų kategorijas. Programa taip pat skatina bendrus pirkimus, gilesnį pramoninį bendradarbiavimą ir didesnį skirtingų šalių pajėgų suderinamumą.

    Pagal SAFE taisykles bent 65 proc. komponentų kaštų turi būti susiję su Europos Sąjunga, Ukraina, taip pat tam tikromis Europos ekonominės erdvės ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis. Likę 35 proc. gali būti perkami iš bet kurios trečiosios šalies, priklausomai nuo projekto ir tiekimo galimybių.

    Iš viso pirmame etape SAFE paskolų paraiškas strateginėms gynybos investicijoms pateikė 19 ES valstybių narių, bendra prašoma suma siekė 129 mlrd. eurų. Didžiausią paskolą užsitikrino Lenkija, o mažiausia paskola teko Danijai.

  • Lenkijos kariuomenės ginkluotė perkama skolon: NIK vėl įspėja dėl plano, kaip bus grąžintos paskolos

    Lenkija spartina kariuomenės modernizaciją ir ginkluotę vis dažniau perka skolintomis lėšomis, tačiau valstybė iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus grąžinami įsipareigojimai. Apie tai dar kartą perspėjo Aukščiausioji audito institucija NIK, vertinanti Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo finansavimą.

    NIK pažymi, kad per fondą finansuojama reikšminga gynybos išlaidų dalis, o kartu auga atidėtų mokėjimų sąskaita ateičiai. Skola ir jos aptarnavimo kaštai ateinančiais metais gali mažinti lėšas ne tik naujiems pirkimams, bet ir jau įsigytos technikos bei pajėgumų išlaikymui.

    Atidėta sąskaita ateities biudžetams

    Auditorių vertinimu, problema yra ne vien pirkimų tempas, o tai, kad didelė išlaidų dalis perkeliama į ateitį per skolinimąsi. Toks mechanizmas leidžia greičiau pasirašyti didelius kontraktus, tačiau vėliau neišvengiamai atsiranda poreikis rasti lėšų ir skolai grąžinti, ir palūkanoms sumokėti.

    „Realaus įsipareigojimų grąžinimo plano nebuvimas yra esminis, iki šiol neišspręstas fondo trūkumas“, – teigė NIK.

    NIK perspėja, kad skolomis finansuojami šiandienos ginkluotės pirkimai ateityje gali virsti biudžetiniu spaudimu, kai gynybai reikės pinigų naujiems projektams, personalui, infrastruktūrai ir technikos parengčiai. Kuo didesnė skola, tuo didesnė rizika, kad vis didesnė gynybos biudžeto dalis keliaus ne pajėgumams, o anksčiau prisiimtų įsipareigojimų aptarnavimui.

    Kas atsakys už grąžinimą?

    Antrasis NIK įvardijamas trukdis yra aiškaus atsakomybės modelio nebuvimas tarp Gynybos ministerijos ir Finansų ministerijos. Auditorių vertinimu, neapsisprendimas, kas ir kokiu būdu dengs fondo įsipareigojimus, yra ne tik techninis apskaitos klausimas, bet ir strateginė rizika gynybos planavimui.

    Jeigu skolos grąžinimo našta ateityje būtų perkelta į valstybės biudžetą, ji konkuruotų su kitomis viešosiomis išlaidomis. Jei įsipareigojimų aptarnavimas liktų fondo lygmenyje, tai galėtų tiesiogiai mažinti fondų galimybes finansuoti tolesnę modernizaciją.

    NIK šią riziką sieja ir su kariuomenės vystymo planavimu, pabrėždama, kad neaiškus skolos aptarnavimo modelis gali kelti grėsmę numatytų pirkimų finansavimui. Platesniame kontekste auditas primena ir sudėtingesnį viešųjų finansų foną, kai didesnis deficitas ir skolos aptarnavimo brangimas riboja valdžios manevro laisvę.

    Valiutos ir palūkanų rizikos

    Naujausioje kontrolėje, be Gynybos ministerijos ir valstybinio plėtros banko, buvo vertinama ir Finansų ministerijos rolė. NIK teigia pasigendanti strategijos, kaip būtų valdoma fondo skola ir lėšos, taip pat kaip būtų mažinamos rizikos, susijusios su valiutų kursų svyravimais ir kintamomis palūkanomis.

    Auditorių požiūriu, būtina aiškiai apibrėžti, kas atsakingas už grąžinimą, ir įvertinti, kaip skolos aptarnavimas paveiks ateities gynybos biudžetus. NIK ragina Ministrą Pirmininką skubiai koordinuoti sprendimą, kad įsipareigojimų grąžinimo schema nepakenktų tolesnei kariuomenės modernizacijai.

    Kartu išlieka ribotas viešumas: dalis duomenų apie fondo įsipareigojimų mastą nėra skelbiama, nes pažymėta riboto naudojimo žyma. Tai apsunkina platesnę diskusiją apie ilgalaikę skolos kainą ir jos įtaką gynybos finansavimui.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • Lenkija didina gynybos užsakymus vietos pramonei: šiuo metu į šalies gamintojus grįžta 40 proc.

    Vietos pramonės dalis auga

    Lenkijos gynybos ministerijos ginkluotės įsigijimų ir modernizavimo sutartys vis dažniau atitenka šalies gynybos pramonei. Šiuo metu apie 40 proc. lėšų pagal tokias sutartis lieka vietos gamintojams, kai prieš aštuonerius metus ši dalis siekė kiek daugiau nei 20 proc.

    Toks pokytis rodo kryptingą bandymą mažinti priklausomybę nuo importo, ypač karo Ukrainoje kontekste, kai Europos valstybės susiduria su amunicijos ir technikos tiekimo terminais bei ribotais gamybos pajėgumais. Lenkijos atveju didesnė vietos komponentė taip pat siejama su politiniu tikslu stiprinti nacionalinį saugumą per vietinę gamybą ir aptarnavimą.

    Dideli kontraktai ir SAFE kontekstas

    Artimiausiu metu Lenkijoje numatoma pasirašyti virtinę stambių sutarčių, susijusių su ginkluotės pirkimais ir modernizacija. Tarp minimų krypčių yra pėstininkų kovos mašinos „Borsuk“, savaeigės artilerijos sistemos „Krab“, 155 mm amunicija ir specializuoti laivai.

    Šie planai siejami ir su Europos Sąjungos iniciatyvomis, skirtomis gynybos pajėgumų stiprinimui, įskaitant finansinius instrumentus, kuriais valstybės narės gali remtis spartindamos pirkimus. Gynybos rinkoje tai dažnai reiškia papildomą spaudimą: pirkimai turi vykti greitai, bet kartu didėja reikalavimas, kad kuo didesnė vertės dalis būtų sukurta Europoje.

    Ambicija – 50 ir 50

    Nors 40 proc. vietos pramonės dalis vertinama kaip aiškus progresas, ekspertai pabrėžia, kad tai vis dar rodo reikšmingą priklausomybę nuo importuojamų sprendimų ir komponentų. Kartu tai palieka erdvės priartėti prie seniai keliamo tikslo, kad vietos ir importo dalys būtų apylygės.

    „Stabili, kiek mažesnė nei 40 proc. vietos pramonės dalis rodo priklausomybę nuo importo, bet kartu suteikia perspektyvą pasiekti 50 ir 50 santykį“, – sakė saugumo analitikas Marekas Świerczyńskis.

    Lenkijos valdžios deklaracijose pastaruoju metu skamba ir dar ambicingesni skaičiai: teigiama, kad naujuose pirkimuose vietos gynybos pramonei galėtų atitekti daugiau nei 80 proc. lėšų. Didelė dalis jų esą nukeliautų valstybinėms įmonėms, veikiančioms po Polska Grupa Zbrojeniowa skėčiu.

    Naudos tikimasi ir privačiam sektoriui, ypač įmonėms, kurios kuria bepiločių sprendimus, žvalgybos sistemas ir vadinamąją klaidžiojančią amuniciją. Tokie produktai pastaraisiais metais tapo vienais paklausiausių Europoje, nes karas parodė jų reikšmę tiek žvalgyboje, tiek tiksliam smūgiui, tiek sąnaudų ir efektyvumo santykyje.

  • Lenkija baiminasi dėl JAV ginklų prioritetų: ar Europa per SAFE siekia daugiau kontrolės krizės metu?

    Lenkijoje vis garsiau keliami klausimai, ar JAV ginklų tiekimo prioritetai krizės atveju visada sutaptų su Varšuvos lūkesčiais. Šią įtampą dar labiau paryškina Europos programos SAFE idėja: tai ne vien pinigai gynybai, o ir atsakymas, kas lemia prieigą prie ginklų bei amunicijos, kai jų reikia labiausiai.

    Diskusijos esmė paprasta: net ir būdama artima sąjungininkė, valstybė negali iki galo kontroliuoti, kada bus įvykdyti užsakymai ir kokiu greičiu atkeliaus kritiškai svarbūs pajėgumai. JAV gynybos pramonė dirba pagal didžiulius užsakymų portfelius, o pristatymo eilės, gamybos pajėgumai ir politiniai prioritetai nuolat persirikiuoja.

    Kas iš tiesų sprendžia dėl tiekimo?

    Lenkijos viešojoje erdvėje pabrėžiama, kad deklaracijos apie strateginę partnerystę ne visada reiškia pirmumą praktikoje. Kai kuriuose scenarijuose pirmenybė gali būti teikiama kitoms kryptims ir regionams, jei Vašingtonas taip nusprendžia pagal tuo metu svarbiausius interesus bei operacinius poreikius.

    „JAV gali lanksčiai keisti ginklų kontraktų vykdymo prioritetus: kas tuo metu laikomas svarbiausiu partneriu, įrangą gauna greičiau, kiti turi laukti“, – sakė gynybos politiką komentavęs apžvalgininkas.

    Toks požiūris nereiškia, kad JAV nustoja būti pagrindiniu Europos sąjungininku. Tačiau jis primena, kad priklausomybė nuo vieno tiekėjo riboja valstybių manevro laisvę, ypač kai kalbama ne tik apie pačias platformas, bet ir apie amuniciją, atsargines dalis, remonto pajėgumus bei programinės įrangos atnaujinimus.

    SAFE ir Europos siekis mažinti priklausomybę

    SAFE Lenkijoje pristatomas kaip bandymas spręsti struktūrinę problemą: gynybos finansavimas savaime negarantuoja, kad reikiama technika bus pasiekiama tada, kai jos prireiks. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama europiniams gamybos pajėgumams, bendriems pirkimams ir tiekimo grandinių atsparumui.

    Ši logika ypač aktuali valstybėms, esančioms arčiau potencialių grėsmių zonų. Joms svarbu ne tik turėti pasirašytas sutartis, bet ir aiškiai žinoti, kas nutiks, jei tuo pačiu metu įrangos prireiks keliems regionams, o gamintojai fiziškai nespės įvykdyti visų užsakymų.

    Diversifikacija: JAV, Europa ir Pietų Korėja

    Lenkija pastaraisiais metais kryptingai diversifikavo ginkluotės pirkimus, lygiagrečiai derindama įsigijimus iš JAV ir Pietų Korėjos. Tokia strategija aiškinama noru mažinti riziką, kad vieno tiekėjo sprendimai ar gamybos ribojimai sustabdytų visą modernizacijos planą.

    Vienas akcentuojamų aspektų – vietinės gamybos ir technologinio dalyvavimo svarba. Jei dalis gamybos, surinkimo ar aptarnavimo perkeliama į šalies vidų, atsiranda daugiau kontrolės: lengviau planuoti atsargas, greičiau atlikti remontą ir stabiliau užsitikrinti amunicijos tiekimą.

    Lenkijos diskusijoje dažnai lyginami skirtingi raketinės artilerijos sprendimai, pabrėžiant, kad skirtumas slypi ne vien nuotolyje ar tikslume. Ne mažiau svarbu, kas kontroliuoja amunicijos tiekimą, integraciją į valdymo sistemas ir eksporto bei naudojimo apribojimus, kurie gali išryškėti būtent krizinėmis aplinkybėmis.

    Bendra išvada, kurią formuoja ši debata, yra pragmatiška: JAV išlieka esminė Europos saugumo atrama, tačiau valstybės siekia turėti daugiau savarankiškumo gynybos pramonėje. SAFE ir panašios iniciatyvos šiame kontekste vertinamos kaip priemonė ne tik didinti biudžetus, bet ir realiai sustiprinti kontrolę bei tiekimo patikimumą.