Lenkijos šiaurės rytuose esanti Łysa Góra, ilgai laikyta tik gynybine gyvenviete, pasirodo buvusi kur kas svarbesnė – prekybos, gamybos ir ritualų centras, susijęs su Gintaro keliu. Tai rodo naujausi kasinėjimai, atskleidę netikėtai daug metalinių dirbinių ir su gintaru susijusių radinių.
Apie šiuos atradimus mokslininkai rašo žurnale „Antiquity“, pabrėždami, kad radiniai leidžia geriau suprasti, kaip pirmoje I tūkstantmečio prieš mūsų erą pusėje šio regiono bendruomenės palaikė ryšius su tolimomis Europos vietovėmis.
Pats archeologinis objektas įrengtas ant poledyninės kopos, apsuptos pelkėtų teritorijų. Tokia vieta natūraliai saugojo nuo galimų užpuolikų, o VI–IV amžiuje prieš mūsų erą čia gyveno vakarų baltų pilkapių kultūros atstovai, išsiskyrę laidojimo papročiais ir ūkininkavimo būdu.
Ilgą laiką mokslo pasaulyje vyravo nuomonė, kad šis regionas buvo gana izoliuotas nuo Vidurio Europoje vykusių kultūrinių pokyčių. Dabar Łysos Góros duomenys verčia šį požiūrį iš esmės peržiūrėti – radiniai rodo, kad kontaktų tinklas buvo gerokai platesnis.
Nauji 2024 metų kasinėjimai
Łysa Góra buvo identifikuota dar 1957 metais, o kasinėjimai čia vyko 1971–1992 metais. Vis dėlto tik 2024 metais atnaujinti tyrimai leido naujai įvertinti visą vietovę ir jos vaidmenį.
Archeologai aptiko beveik 350 metalinių objektų – nuo papuošalų iki ginklų. Tarp radinių išsiskyrė ir daiktai, rodantys vietinę metalurgijos gamybą.
Didelį dėmesį patraukė bronzinių papuošalų fragmentai, kai kur rasti mažomis sankaupomis. Tyrėjai svarsto, kad jie galėjo būti ruošiami pakartotiniam perlydymui, o tai leistų kalbėti apie specializuotą amatinę veiklą.
Įtvirtinimai ir gintaro pėdsakai
Tyrimai atskleidė ir dviejų tipų įtvirtinimus. Vieną sistemą sudarė žemių pylimas, medinė palisada ir išorinė griovio linija.
Kita įtvirtinimų konstrukcija, aptikta šiaurinėje komplekso dalyje, buvo visiškai medinė. Kol kas neaišku, ar abu įtvirtinimų tipai egzistavo tuo pačiu metu.
Vienu svarbiausių argumentų, kad vietovė buvo įtraukta į tolimų ryšių tinklą, laikomi su gintaru susiję radiniai: aptikti gintariniai karoliai ir nebaigtas žiedas. Kartu su dirbiniais, siejamais su latenų kultūros aplinka, tai rodo kontaktus su teritorijomis į pietus nuo Karpatų.
Retas šalmas iš latenų pasaulio
Didelę sensaciją sukėlė Berru tipo šalmas – artefaktas, būdingas latenų kultūros ratui. Tokio radinio pasirodymas Mazovijos regione laikomas svarbiu technologijų ir dirbinių judėjimo tarp nutolusių bendruomenių įrodymu.
Visa radinių visuma leidžia manyti, kad Łysa Góra buvo reikšmingas taškas mainų tinkle, siejamame su Gintaro keliu. Ji galėjo būti ne vien tranzito vieta, bet ir centras, kuriame gintaras bei metalas buvo apdirbami, o vietos žmonės palaikė ryšius su atvykėliais iš kitų Europos regionų.