CP v2

Tag: Giorgia Meloni

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.

  • Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Tajanio frazė apie ilgas sukneles uždegė audrą Italijoje: įsitraukė senatorės, profsąjungos ir memai

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani atsidūrė kritikos centre po viešos kalbos, kurioje, kalbėdamas apie gyvenimo partnerės pasirinkimą, siejo moters patikimumą su aprangos detalėmis, įskaitant suknelės ilgį. Nors politikas vėliau atsiprašė, ginčas persimetė į parlamentą ir socialinius tinklus, o jo žodžiai tapo memų tema ir už Italijos ribų.

    Pasak pranešimų Italijos žiniasklaidoje, Tajani renginyje sakė patartų rinktis rimtas moteris, dėvinčias ilgesnes sukneles, jas apibūdindamas kaip patikimesnes ir labiau atitinkančias tradicinį šeimos vaidmenį. Tokia formuluotė sulaukė priekaištų dėl stereotipų ir moterų vertinimo pagal išvaizdą, o kritikai pabrėžė, kad viešiems pareigūnams keliami aukštesni pagarbos standartai.

    „Tai laisvės aktas pasakyti, kad esame laisvos rengtis taip, kaip norime“, – sakė Italijos parlamento narė Raffaella Paita.

    Tajani, viešėdamas Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, teigė apgailestaujantis, jei jo žodžiai įžeidė, ir aiškino, kad dalis pasisakymo esą buvo suprasta ne taip, kaip ketinta. Vis dėlto opozicija pareiškė, kad atsiprašymo nepakanka, o pati žinutė atspindi giliai įsišaknijusius požiūrio šablonus.

    Protestas Senate ir platesnė reakcija

    Įtampa persikėlė į Romą, kur kelių opozicinių partijų senatorės susirinko į posėdžius dėvėdamos sijonus kaip simbolinį atsaką ministro pasisakymui. Akcijos dalyvės pabrėžė, kad moterų laisvė apima ir teisę nesulaukti vertinimų dėl drabužių, o sprendimai dėl aprangos negali tapti moralės matu.

    Kritiką išsakė ir Italijos profsąjungos bei Katalikų Bažnyčios atstovai. Profsąjungų pareiškimuose akcentuota, kad toks moterų skirstymas į „patikimas“ ir „nepatikimas“ pagal išvaizdą palaiko pasenusią socialinę hierarchiją, o institucijos turėtų mažinti stereotipus ir nelygybę, o ne ją gilinti.

    Socialinių tinklų banga ir valdžios gynyba

    Greta politinių pareiškimų didelį vaidmenį suvaidino socialiniai tinklai: ministro citatos buvo masiškai cituojamos, perdirbamos ir paverstos memais. Kai kurie opozicijos atstovai viešai skelbė nuotraukas, o dalis jų dalinosi ir DI sugeneruotais vaizdais, siekdami pabrėžti mintį, kad žmogaus vertė nėra matuojama drabužio ilgiu.

    Ministrą gynė dalis valdančiosios daugumos, o ministrė pirmininkė Giorgia Meloni viešai ragino ginčo neperpūsti, tai vadindama nepatogia, bet ne esmine fraze. Kiti vyriausybės nariai argumentavo, kad Tajani neva nenurodinėjo moterims, kaip rengtis, o kalbėjo apie asmeninę nuomonę ir šeimos vertybes, tačiau kritikai atsakė, kad pareigūnų „asmeninės“ nuostatos viešoje erdvėje veikia kaip signalas visuomenei.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kaip greitai šiuolaikinėje politikoje vienas pasisakymas gali virsti platesne diskusija apie lyčių lygybę, viešąją etiką ir politinės komunikacijos atsakomybę. Italijoje, kur kultūrinės ir vertybinės diskusijos dėl moterų teisių ir vaidmens visuomenėje nuolat grįžta į darbotvarkę, ginčas dėl ministro žodžių tapo dar vienu lakmuso popierėliu politiniam klimatui įvertinti.

  • Meloni siūlo drausti burką ir nikabą mokyklose bei riboti užsieniečių mokinių dalį klasėse

    Meloni siūlo drausti burką ir nikabą mokyklose bei riboti užsieniečių mokinių dalį klasėse

    Italijos premjerė Giorgia Meloni paskelbė, kad Vyriausybė artimiausiu metu svarstys švietimui skirtą įstatymo projektą. Juo siūloma uždrausti pamokose dėvėti veidą visiškai dengiančius apdarus, tokius kaip burka ir nikabas, bei nustatyti didžiausią užsienio mokinių dalį kiekvienoje klasėje.

    Pasak premjerės, tikslas yra geresnė integracija ir sklandesnis mokymas, kai dalis vaikų nemoka italų kalbos. Kartu numatoma, kad tėvams, kurių vaikai susiduria su rimtomis integracijos problemomis, būtų taikomas reikalavimas mokytis italų kalbos.

    Kas tiksliai būtų draudžiama?

    Meloni minėjo burką ir nikabą, tačiau realus reguliavimas priklausys nuo to, kaip draudimas bus suformuluotas įstatyme. Burka paprastai apibūdinama kaip visą kūną dengianti apranga su akių tinkleliu, o nikabas dengia veidą palikdamas tik akių plyšį.

    Viešose diskusijose dažnai minimas ir hidžabas, tačiau jis neuždengia veido. Dėl to tikėtina, kad draudimo ašis būtų veido atpažįstamumas mokykloje, o ne bet koks religinis galvos apdangalas.

    Kontekstas Europoje: draudimai jau taikomi

    Veido dengimo ribojimai Europoje nėra naujiena: kai kurios valstybės taiko plačius draudimus viešose erdvėse, kitos renkasi dalinius apribojimus konkrečiose vietose. Prancūzija ir Belgija jau seniai yra įtvirtinusios draudimą viešose erdvėse, o Nyderlandai taiko dalinį draudimą, apimantį ir mokyklas.

    Austrijoje galioja veido dengimo ribojimai viešumoje, o nuo 2026 metų rugsėjo mėnesio numatytas papildomas reguliavimas mokyklose, nukreiptas į tam tikrus apdarus pagal jų aprašymą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, nacionalinio draudimo nėra, tačiau kai kurios žemės riboja veidą dengiančius apdarus mokyklose ar viešajame sektoriuje.

    Užsienio mokinių kvotos: jautriausia projekto dalis

    Didžiausių diskusijų gali sulaukti siūlymas nustatyti limitą, kiek užsienio mokinių gali mokytis vienoje klasėje. Jei toks reguliavimas būtų priimtas įstatymu, Italija galėtų tapti viena pirmųjų Europos valstybių, įtvirtinusių kvotą nacionaliniu lygmeniu.

    Italijoje iki šiol buvo taikoma ministerijos rekomendacinė nuostata dėl maždaug 30 proc. ne italų mokinių ribos, tačiau praktikoje ji ne visur veikė dėl demografijos ir infrastruktūros, ypač didmiesčių pakraščiuose. Meloni komanda dabar siekia šią nuostatą perkelti į įstatymą, kad ji taptų privaloma.

    Kitose šalyse dažniau naudojami netiesioginiai instrumentai. Prancūzijoje, kur kvotos pagal kilmę laikomos prieštaraujančiomis konstituciniams principams, taikomas mokyklų priskyrimo zonų perbraižymas ir klasių dydžio mažinimas didelės migracijos teritorijose, o Danijoje leidžiama taikyti ribas pagal apibrėžtas socialines ar kilmės kategorijas bei skatinti mišrias klases.

    Politinis atsakas ir teisinės rizikos

    Premjerės pareiškimai sulaukė palaikymo dalyje valdančiosios daugumos, tačiau opozicija ir kai kurie teisės ekspertai kelia klausimą, ar kvotos ir privalomi reikalavimai šeimoms neprieštarautų konstituciniams principams. Kritikai pabrėžia, kad švietimas turi likti prieinamas visiems, o integracija mokykloje dažnai laikoma viena svarbiausių priemonių mažinant socialinę atskirtį.

    „Jeigu priemonė būtų tokia griežta, kad nepilnamečiai ir jų šeimos būtų priversti keltis į kitas teritorijas, tai galėtų būti per daug ir konfliktuoti su integracijos tikslu“, – sakė konstitucinės teisės profesorius Salvatore Curreri.

    Šalia šių diskusijų, Meloni oponentai argumentuoja, kad problema turėtų būti sprendžiama investicijomis į kalbos mokymą, papildomus mokytojų etatus ir pagalbą mokiniams, o ne draudimais. Vis dėlto vyriausybė signalizuoja, kad projektas yra platesnio požiūrio į integraciją dalis ir bus siekiama greito politinio sprendimo.

    Galutinis projekto poveikis priklausys nuo tikslių formuluočių, išimčių ir įgyvendinimo mechanizmų: ar draudimas bus taikomas tik pamokų metu, kaip bus sprendžiami tapatybės patikrinimo atvejai, ir ar kvota bus skaičiuojama pagal pilietybę, gimimo vietą ar kitus kriterijus. Šie aspektai greičiausiai taps svarbiausi, kai įstatymo projektas pasieks viešas diskusijas ir parlamentinį svarstymą.

  • Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka prieš naftotiekį

    Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.

    Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.

    Kas labiausiai neramina Europą?

    Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.

    Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.

    Prancūzijos ir Italijos sprendimai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.

    „Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.

    „Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Vokietija ir Ispanija didina spaudimą

    Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.

    „Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.

    Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę

    Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.

    Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.

  • Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Meloni išpopuliarino migrantų grąžinimus ES, bet dabar valstybės siunčia žmones atgal į Italiją

    Italijai grįžta Dublino taisyklė

    Italijos premjerė Giorgia Meloni pastaraisiais metais aktyviai rėmė griežtesnę neteisėtos migracijos kontrolę ir spartesnius migrantų grąžinimus. Tačiau dabar ši kryptis atsisuka prieš Romą: vis daugiau ES valstybių prašo Italijos perimti prieglobsčio prašytojus, kurie į Bendriją pirmiausia pateko per jos teritoriją.

    Pranešama, kad prie tokių valstybių prisijungė ir Airija, o anksčiau panašius prašymus kėlė Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Švedija, Suomija bei Šveicarija. Šie prašymai remiasi principu, jog už prieglobsčio procedūrą pirmiausia atsakinga ta ES valstybė, kurioje žmogus pirmą kartą įregistruojamas.

    Naujasis Migracijos paktas

    Situaciją pakeitė tai, kad 2026 metais įsigaliojo ES Migracijos ir prieglobsčio paktas, iš esmės atnaujinęs prieglobsčio ir sienų valdymo sistemą. Jis išlaiko vadinamąjį pirmojo atvykimo principą, kuris ilgą laiką buvo kritikuojamas pietinėse ir Viduržemio jūros valstybėse, nes būtent jos dažniausiai tampa pirmaisiais atvykimo taškais.

    Vienas svarbiausių pokyčių yra supaprastinta migrantų grąžinimo tarp valstybių procedūra, kai vietoje ilgesnių derinimų taikomas greitesnis pranešimo mechanizmas. Tai reiškia, kad valstybėms lengviau pradėti grąžinimo procesą, o atsakingai šaliai sunkiau vilkinti sprendimą.

    Italija dar 2022 metais buvo pristabdžiusi dalies tokių perkėlimų priėmimą, argumentuodama vietų ir pajėgumų stygiumi. Europos Komisija tokį žingsnį siejo su prievolių nevykdymu, o ES teismų praktika ne kartą pabrėžė, kad taisyklių sustabdymas vienašališkai nesukuria išimčių iš bendrų įsipareigojimų.

    Solidarumas skaičiais neįtikina

    Naujajame pakte numatytas ir privalomas solidarumo mechanizmas, tačiau realūs perkėlimų mastai išlieka riboti. Numatyti skaičiai, kiek žmonių per metus būtų perkelta iš didesnį spaudimą patiriančių šalių, dažnai vertinami kaip per maži, kad reikšmingai sumažintų naštą pietinėms valstybėms.

    Ši disproporcija ypač ryški, kai lyginami perkėlimo planai su realiais atvykimo srautais. Italija ir kitos pirmojo atvykimo šalys pabrėžia, kad vien procedūrų supaprastinimas problemos neišsprendžia, jei solidarumo priemonės neatitinka faktinio migracijos masto ir vietos infrastruktūros galimybių.

    Grąžinimai į trečiąsias šalis stringa

    ES lygmeniu taip pat stumiama grąžinimų politika, kuri turėtų padidinti atmetus prieglobsčio prašymą grįžtančių žmonių skaičių. Tačiau praktikoje grąžinimai dažnai stringa dėl sudėtingų teisinių procedūrų, dokumentų trūkumo ir būtinybės turėti veikiančius susitarimus su kilmės ar trečiosiomis šalimis.

    Kita idėja, vis dažniau aptarinėjama Europoje, yra vadinamieji grąžinimo centrai už ES ribų, kai migrantai būtų siunčiami į trečiąją šalį, su kuria nebūtinai turi ryšį. Vis dėlto tokie projektai susiduria su teisinėmis kliūtimis, politiniu pasipriešinimu ir praktiniais klausimais, todėl artimiausiu metu greito efekto tikėtis sunku.

    Italija buvo viena iš valstybių, bandžiusių tokią kryptį įgyvendinti, tačiau iniciatyvas stabdė teismų sprendimai ir ginčai dėl atitikties teisei. Kol grąžinimo centrai tebėra labiau planai nei realybė, kitoms ES šalims paprasčiau remtis Dublino logika ir grąžinti žmones į pirmojo atvykimo valstybę.

    Politinis spaudimas prieš rinkimus

    Migracija išlieka viena jautriausių temų daugelyje Europos sostinių, ypač artėjant rinkimams įvairiose šalyse. Griežtesnės priemonės ir pažadai didinti grąžinimų skaičių tampa kampanijų ašimi tiek centro, tiek dešiniųjų politinėms jėgoms, o tai didina spaudimą kuo greičiau rodyti rezultatus.

    Italijai tai reiškia papildomą riziką: jei šalis bus priversta priimti daugiau perkeliamų prieglobsčio prašytojų, didės įtampa vidaus politikoje ir santykiuose su partneriais, ypač tomis valstybėmis, kurios aktyviausiai siekia grąžinimų pagal pirmojo atvykimo principą.

    Tokioje situacijoje Meloni vyriausybei tenka spręsti dilemą: kaip išlaikyti griežtos linijos retoriką ir kartu suvaldyti grįžtančių bylų ir žmonių srautą. ES migracijos politika, kurią Italija rėmė tikėdamasi didesnės kontrolės, dabar tampa realiu testu pačiai Romai.

  • ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    Europos Sąjungoje auga įtampa dėl Italijos sprendimo, susijusio su SAFE gynybos finansavimo programa. Roma dar nepatvirtino, kokią dalį iki 14,9 mlrd. eurų lengvatinių paskolų iš tiesų ketina panaudoti, o Briuselis ir dalis valstybių narių ragina nedelsti.

    SAFE programa sukurta tam, kad Europos šalys greičiau užkamšytų kritines gynybos pajėgumų spragas ir paspartintų bendrus pirkimus. Šios lėšos taip pat siejamos su platesniu ES tikslu didinti atsparumą ir prisidėti prie Ukrainos rėmimo, kai dalis nacionalinių biudžetų susiduria su ribomis.

    Laikas spaudžia dėl perskirstymo

    Europos Komisija ir ES sostinės pabrėžia teisinį terminų spaudimą: nepanaudotos SAFE lėšos turi būti perskirstytos per nustatytą laiką. Kuo ilgiau Italija neapsisprendžia, tuo mažiau erdvės lieka kitoms šalims suplanuoti papildomus prašymus ir parengti savo pirkimų planus.

    Pagal šiuo metu aptariamą scenarijų, jei Italija patvirtintų mažesnę sumą, jai tektų pateikti atnaujintą operacinį planą, kuriame detalizuojama, kam konkrečiai bus skiriami pinigai. Tada Europos Komisija turėtų inicijuoti naują kvietimą likusioms lėšoms, o tai yra papildomas administracinis procesas su griežtais terminais.

    Situaciją aštrina ir tai, kad dalis šalių, ypač rytiniame ES flange, jau yra signalizavusios norą gauti daugiau lengvatinių paskolų nei joms buvo skirta. Tarp minimų valstybių dažniau įvardijamos Lenkija ir Lietuva, kurios, pasak derybų eigą stebinčių pareigūnų, norėtų didesnio finansavimo apimties.

    Italijos signalai keičiasi

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešai pateikė nevienareikšmių žinučių: iš pradžių leista suprasti, kad būtų imama visa suma, vėliau akcentuota, jog 14,9 mlrd. eurų laikoma maksimaliu rezervu. Toks komunikacijos svyravimas sustiprino partnerių abejones, ar Roma iš tiesų artimiausiu metu užbaigs sprendimą.

    „SAFE: rezervavome 14,9 mlrd. eurų. Kiek realiai panaudosime, spręsime metų pabaigoje. Tikėtina, kad suma bus mažesnė“, – sakė Antonio Tajani.

    „Neturime laiko delsti. Tai aiški Europos Komisijos pozicija dėl SAFE ir jo įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas gynybos klausimais Thomas Regnier.

    Vidaus politika ir energetika stabdo sprendimą

    Italijos delsimas aiškinamas keliais vidaus veiksniais, iš kurių vienas jautriausių yra energetikos kainų šuoliai ir fiskalinės erdvės trūkumas. Esant brangiai energijai ir didesnei priklausomybei nuo iškastinio kuro, vyriausybė susiduria su spaudimu subalansuoti gynybos didinimą ir gyventojų išlaidų naštą.

    Prie sprendimo vilkinimo prisideda ir politinis fonas: artėjant rinkimams stiprėja diskusijos dėl gynybos išlaidų tempo, o valdančiajai koalicijai tenka reaguoti į dešinėje pusėje atsirandančią konkurenciją. Tai reiškia, kad net jei Gynybos ministerija turi aiškesnę kryptį, galutinis sprendimas dėl bendros sumos tampa politinių kompromisų dalimi.

    Jeigu Italija galiausiai patvirtintų mažesnę nei 14,9 mlrd. eurų sumą, kitos šalys tikisi, kad nepanaudotos lėšos būtų greitai pasiūlytos naujam paskirstymui. Briuselis tuo metu siekia išvengti situacijos, kai dėl vienos valstybės neapsisprendimo būtų prarastas laikas ir dalis finansavimo galimybių liktų nepanaudota.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje šią savaitę renkasi Europos, Afrikos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų lyderiai, atvykę pareikšti užuojautos Kataro emyrui šeichui Tamimui bin Hamadui Al Thani. Šalis tęsia keturių dienų nacionalinį gedulą po buvusio valdovo šeicho Hamado bin Khalifos Al Thani mirties.

    Šeichas Hamadas mirė sekmadienį, būdamas 74 metų. Į Dohoje vykstančius atsisveikinimo susitikimus atvykę aukšto rango svečiai pabrėžia jo vaidmenį formuojant šiuolaikinį Katarą ir jo tarptautinę įtaką.

    Tarp pirmųjų Europos vadovų į Katarą atvyko Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji su šeichu Tamimu susitiko Lusailio rūmuose, kur asmeniškai perdavė užuojautą karališkajai šeimai.

    Užuojautos vizitą surengė ir Šveicarijos viceprezidentas Ignazio Cassis. Į Dohą taip pat atvyko Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas, šeichą Hamadą įvardijęs kaip lyderį, kurio sprendimai iš esmės pakeitė valstybės kryptį.

    Užuojautos iš skirtingų regionų

    Pagerbti buvusio emyro atvyko ir regiono vadovai, tarp jų Egipto prezidentas Abdel Fattahas el-Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa, Libano prezidentas Josephas Aounas bei ministras pirmininkas Nawafas Salamas. Užuojautą perdavė ir Maroko ministras pirmininkas Azizas Akhannouchas.

    Vizitą į Dohą surengė ir Ruandos prezidentas Paulas Kagame, pabrėždamas, kad Kataras per pastaruosius dešimtmečius tapo valstybe, kurią tarptautinė bendruomenė vertina kaip svarbią derybų ir tarpininkavimo platformą.

    „Jo palikimas tarnauti savo žmonėms ir stiprinti tautų draugystę bei bendradarbiavimą išliks dar ilgai“, – sakė Paulas Kagame.

    Šeichas Hamadas dažnai vadinamas šiuolaikinio Kataro architektu. Jo valdymo laikotarpiu valstybė sparčiai augino ekonominę galią, plėtė diplomatinius ryšius ir investavo į tarptautinį matomumą, ypač energetikos bei sporto srityse.

    Per jo valdymą Kataras sustiprino suskystintų gamtinių dujų sektorių, kuris iki šiol yra vienas pagrindinių šalies biudžeto ramščių. Tuo pat metu šalis nuosekliai siekė didesnio svorio tarptautinėje politikoje, siūlydama tarpininkavimo kanalus ir stiprindama ryšius su įvairiais regionais.

    Pagerbti atvyko ir FIFA vadovas

    Į Lusailio rūmus atvyko ir FIFA prezidentas Gianni Infantino. Jis yra vienas ryškiausių tarptautinio sporto bendruomenės atstovų, siejamų su Kataro pastangomis tapti pasaulinio sporto centru.

    „Tai buvo žmogus, padėjęs suformuoti Katarą kaip stiprią valstybę, o drąsa jam reiškė gebėjimą priimti pokyčius ir judėti pirmyn“, – sakė Gianni Infantino.

    Šeichas Hamadas valdė Katarą nuo 1995 iki 2013 metų, kai savanoriškai perdavė valdžią sūnui šeichui Tamimui. Toks sklandus valdžios perdavimas Persijos įlankos regione laikomas išskirtiniu precedentu, leidusiu išlaikyti politinį stabilumą ir aiškią valstybės raidos kryptį.

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italijos vyriausybė siekia, kad tarptautinis elektrinio potencialo matavimo vienetas voltas būtų pervadintas į volta. Taip Roma nori pabrėžti italų mokslininko Alessandro Voltos indėlį ir, jos teigimu, „grąžinti“ pavardės formą, kuri angliškoje vartosenoje esą buvo supaprastinta.

    Alessandro Volta laikomas vienu moderniosios elektros mokslo pradininkų: jis sukūrė vadinamąją voltinę koloną, laikomą ankstyvuoju elektrinės baterijos prototipu, taip pat prisidėjo prie svarbių atradimų chemijoje ir fizikoje. Būtent jo garbei pavadintas voltas, tačiau itališkoje pavardės formoje yra galūnė a.

    Kas ir kaip stumia pokytį

    Diplomatinės pastangos pastarosiomis dienomis suintensyvėjo, kai Italijos skaitmeninimo srities viceministras Alessio Butti Paryžiuje aptarė iniciatyvą su Tarptautinio svarsčių ir matų biuro vadove Annette Koo. Ši organizacija atsakinga už tarptautinį matavimo vienetų sistemos koordinavimą ir priežiūrą.

    Italijos pusė pabrėžia, kad pasiūlymas nėra vien kalbinis. Roma jį pristato kaip platesnės politikos dalį, kuria siekiama ryškinti šalies mokslinį palikimą ir Italijos vaidmenį didžiosiose tarptautinėse technologijų iniciatyvose.

    „Šis pasiūlymas gerokai peržengia lingvistinį klausimą ir reiškia norą istoriškai deramai įvertinti vieną iš moderniojo mokslo tėvų, kurio darbas iš esmės pakeitė žmonijos santykį su elektra ir technologine pažanga“, – sakė Alessio Butti.

    Kodėl klausimas gali tapti tarptautinis

    Italija argumentuoja, kad daugelis asmenvardžių pagrindu pavadintų vienetų paprastai išlaiko pilną pavardės formą, todėl, jų manymu, galima svarstyti ir volta. Vis dėlto tarptautinėje praktikoje vienetų pavadinimai yra standartizuoti, o bet koks pakeitimas turėtų plačių pasekmių nuo vadovėlių iki techninių reglamentų.

    Pagal Italijos planą, pokytis pirmiausia turėtų būti įgyvendintas šalies viduje, o vėliau inicijuojamas tarptautinis svarstymas. Galutinis sprendimas, jei iniciatyva pasiektų darbotvarkę, būtų priimamas balsuojant Tarptautinio svarsčių ir matų biuro generalinėje konferencijoje.

    Ką tai reikštų praktikoje

    Net jei politinis pritarimas būtų pasiektas, realus perėjimas prie naujos formos tikėtina užtruktų. Matavimo vienetai yra įtvirtinti mokymo programose, pramonės standartuose, teisės aktuose ir techninėje dokumentacijoje, todėl vien pavadinimo korekcija reikalautų suderintų veiksmų tarp valstybių, institucijų ir verslo.

    Kita vertus, pati diskusija atskleidžia ir platesnę tendenciją, kai valstybės vis aktyviau sieja technologijų politiką su kultūriniu ir istoriniu naratyvu. Italijos atveju tai – bandymas per tarptautinį standartą išryškinti nacionalinį mokslinį pasakojimą, tačiau ar tam pritars tarptautinė bendruomenė, kol kas neaišku.