Tag: Giorgia Meloni

  • HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    HSBC: visoms G7 šalims teks „tapti itališkomis“ – tik taip stabilizuos skolas

    Italija, dar 1992 metais laikyta Europos finansų „pavyzdžiu, kaip nereikia“, šiandien netikėtai minima kaip galimas kelrodis kitoms turtingiausioms pasaulio ekonomikoms. Banko „HSBC“ vyriausioji ekonomistė Janet Henry teigia, kad visoms G7 narėms gali tekti sekti Italijos pavyzdžiu ir siekti vadinamojo pirminio biudžeto pertekliaus, jei jos nori stabilizuoti augančią skolą.

    Apie tai praneša „Euronews“: ekonomistės argumentas remiasi paprasta aritmetika – kai valstybės skolos palūkanų norma ilgą laiką viršija ekonomikos augimo tempą, skola didėja, nebent biudžetas (neįskaičiuojant palūkanų) tampa perteklinis.

    Italija tokią pamoką, kaip primenama tekste, išmoko „skaudžiai“. Po 1992 metų krizės šalis daugiau nei tris dešimtmečius dažnai rinkdavo daugiau pajamų, nei išleisdavo, dar neskaičiuodama palūkanų mokėjimų – tai ir vadinama pirminiu pertekliumi.

    Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, nuo 1992 metų Italija pirminį perteklių turėjo 28 iš 34 metų. Dabar „HSBC“ perspėja, kad panašaus pobūdžio ilgalaikio „diržų veržimo“ gali prireikti ir kitoms G7 valstybėms, nes skolinimosi kaina išlieka aukšta.

    Kas yra pirminis perteklius ir kodėl jis svarbus

    Pirminis biudžeto balansas parodo, ar valstybė surenka daugiau pajamų nei išleidžia kasdienėms reikmėms – dar iki skolos aptarnavimo išlaidų. Kai palūkanos didelės, būtent šis rodiklis tampa vienu pagrindinių svertų, leidžiančių bent pristabdyti skolos augimą, vertinant ją kaip dalį nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

    Janet Henry savo pastaboje „Turning Italian?“ pabrėžia, kad Italija nėra „pavyzdinė mokinė“ – jos skola išlieka didelė. Tačiau skirtumas, pasak jos, tas, kad Roma daug metų iš eilės laikėsi pirminio pertekliaus krypties, kai dalis kitų šalių tokio prisitaikymo net nepradėjo.

    Ekonomistė taip pat atkreipia dėmesį, kad lengvų išeičių mažėja: valdžios sektoriui ne taip paprasta drastiškai mažinti išlaidas, o produktyvumo šuolis dėl dirbtinio intelekto nebūtinai automatiškai reiškia didesnes mokesčių pajamas.

    TVF skaičiai: Italija išsiskiria iš G7

    Naujausi TVF „Fiscal Monitor“ skaičiai rodo, kad Italija šiemet turėtų pasiekti maždaug 1 proc. BVP pirminį perteklių, o 2027 metais – apie 1,2 proc. BVP. Pagal šią prognozę ji yra vienintelė G7 ekonomika, kuriai numatomas pirminis perteklius.

    Tuo metu Prancūzijai prognozuojamas 2,9 proc. BVP pirminis deficitas, Vokietijai – 3,4 proc., JAV – 4,9 proc., Kanadai – 2,6 proc. BVP. Japonijai ir Jungtinei Karalystei numatomas maždaug 1,2 proc. BVP pirminis deficitas.

    Tekste taip pat minimas vertinimas, skelbtas TVF žurnale „Finance & Development“: ekonomisto Zsolto Darvaso skaičiavimu, Prancūzijai ir JAV skolos stabilizavimui reikėtų apie 1,3 proc. BVP pirminio pertekliaus, o JK – 1,8 proc. BVP.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad pati Italija lieka viena labiausiai įsiskolinusių: TVF prognozuoja, jog Italijos valdžios sektoriaus skola šiemet sieks 137,9 proc. BVP, o Prancūzijos – 118,5 proc. BVP.

    Rinkų signalas: Italija skolinasi pigiau nei Prancūzija

    Vienas ryškiausių straipsnyje minimų pokyčių – obligacijų rinkų požiūris. Pirmadienį, 10 metų Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,43 proc., o Prancūzijos analogiškų obligacijų – 4,93 proc.

    Tai reiškia, kad Italija dešimtmečiui skolinasi maždaug puse procentinio punkto pigiau nei Prancūzija. Tekste nurodoma, kad skirtumas buvo išaugęs iki 50 bazinių punktų – didžiausio Italijos pranašumo prieš Prancūziją bent nuo 1999 metų.

    Taip pat pažymima, kad metų pradžioje vaizdas buvo priešingas: 2025 metų pradžioje Italija skolinosi brangiau nei Prancūzija, o kreivės susikirto 2025 metų rugsėjį ir nuo to laiko atotrūkis Italijos naudai didėjo.

    Italija, kaip rašoma, tuo pat metu skolinasi pigiau ir už Jungtinę Karalystę (10 metų pajamingumas – 5,35 proc.), ir už JAV (5,12 proc.).

    Meloni 2027 metų biudžetas ir artėjantys rinkimai

    Italijos situaciją, pasak teksto, gali pakeisti vidaus politika. Giorgios Meloni vyriausybė spalio 28 dieną patvirtino 2027 metų biudžetą – maždaug 26 mlrd. eurų paketą, kuris svarstomas Parlamente.

    Didelė dalis priemonių numato mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, tik 2027 metams siūloma 33 proc. pajamų mokesčio tarifo ribą išplėsti iki 55 000 eurų pajamų (nuo 50 000 eurų), taip pat numatyti atskiras lengvatas daliai jaunų darbuotojų ir kai kuriems darbo užmokesčio padidėjimams.

    Savivaldžiai dirbantiems asmenims siūloma leisti likti fiksuoto tarifo režime iki 100 000 eurų apyvartos (nuo 85 000 eurų). Taip pat numatomos priemonės dėl automobilio mokesčio (vienam apdraustam automobiliui iki 80 kW) ir 100 eurų per mėnesį neapmokestinama išmoka mamoms, auginančioms du ar daugiau vaikų, jeigu pajamos neviršija 40 000 eurų.

    Dalį paketo planuojama finansuoti didinant pelno mokesčio tarifą bankams ir draudikams dviem metams, taip pat didinant kai kuriuos kitus mokesčius, tarp jų – finansinių sandorių mokestį iki 0,8 proc.

    Italijos Valstybės audito institucija (Court of Auditors) lapkričio 9 dieną įspėjo, kad nemaža dalis lengvatų baigiasi 2027 metų pabaigoje, o apie 70 proc. finansavimo nepasikartos, todėl našta gali tekti kitam Parlamentui.

    Biudžetas svarstomas Italijai artėjant prie visuotinių rinkimų, numatytų iki 2027 metų rudens, nors Romoje kalbama ir apie galimą balsavimą pavasarį. Straipsnyje minimos apklausos rodo labai nedidelę persvarą centro kairei – skirtumas telpa paklaidos ribose.

  • Italijoje ir Prancūzijoje – melagingi pranešimai apie bombas mokyklose, Macronas kol kas neskuba kaltinti užsienio

    Italijoje ir Prancūzijoje – melagingi pranešimai apie bombas mokyklose, Macronas kol kas neskuba kaltinti užsienio

    Italijos mokyklas jau antrą dieną iš eilės pasiekė elektroniniu paštu siunčiami pranešimai apie tariamas bombas – dalis įstaigų evakavo mokinius ir darbuotojus, kitur vykdyti patikrinimai.

    Kaip praneša „Euronews“, laiškai buvo pasirašyti „Mikhail Andropov“ vardu – taip pat kaip ir ankstesnėje pranešimų bangoje, kuri trečiadienį pasiekė 6 300 Italijos mokyklų.

    Reaguodama į situaciją, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienio rytą Romoje, Palazzo Chigi, sukvietė vyriausybės atstovus ir opozicijos lyderius aptarti susidariusios padėties.

    Skelbiama, kad susitikime G. Meloni ragino politines jėgas vienytis, taip pat žadėjo, jog užsienio reikalų, gynybos ir vidaus reikalų ministrai skubiai informuos parlamentą.

    Italija rengia bendrą reagavimo protokolą

    Vyriausybė pranešė, kad tą pačią dieną turėtų posėdžiauti Tarpministerinis Respublikos saugumo komitetas (CISR), kuris sieks suderinti bendrą veiksmų tvarką, kaip elgtis gavus panašius grasinimus.

    Pagal siūlomą protokolą mokyklos neturėtų būti evakuojamos vien dėl masinio elektroninio laiško, jei nėra kitų požymių, kad grėsmė reali. Vis dėlto prefektai, atstovaujantys centrinei valdžiai provincijose, galėtų nurodyti evakuaciją, jei būtų konkrečių ir apčiuopiamų rizikos signalų.

    Centro kairės Demokratų partijos (PD) lyderė Elly Schlein po susitikimo teigė, kad diskusija reikalinga, tačiau sprendimai turi būti svarstomi parlamente ir žvalgybą prižiūrinčiame parlamento komitete „Copasir“.

    Ji pabrėžė, jog opozicija pasirengusi bendradarbiauti dėl grėsmių, kurios gali kelti paniką ir destabilizuoti šalį, tačiau esą nesutiks suteikti vyriausybei „tuščio čekio“ sprendimams, jei nebus pateikta konkrečių pasiūlymų.

    Pranešimai pasiekė ir Prancūziją

    Ketvirtadienį apie evakuacijas dėl bombų grasinimų pranešta ir Prancūzijoje. Prancūzijos švietimo ministerija leidiniui „Le Parisien“ patvirtino, kad tądien buvo du tokie atvejai, tačiau masinio reiškinio esą nefiksuojama.

    Marsele Don Bosco vidurinė mokykla buvo evakuota apie 9 valandą ryto, o netrukus po vidurdienio, vietos žiniasklaidos duomenimis, mokykloje dirbo policija ir išminuotojai su sprogmenų paieškai parengtu šunimi.

    Morez miestelyje Juros kalnuose evakuota Victor-Bérard mokykla, gavusi, administracijos teigimu, „nerimą keliantį“ laišką. Taip pat evakuota netoliese esanti pagrindinė mokykla, iškviestos išminuotojų komandos.

    Šiaurės Prancūzijos Laono mieste dėl gauto pranešimo apie bombą evakuotas ir vietos technologijų universitetinis institutas.

    Macronas: dar per anksti kalbėti apie kaltininkus

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Dubline, Europos lyderių susitikimo metu, sakė, kad šiuo metu trūksta duomenų, jog būtų galima priskirti atsakomybę dėl per Europą nusiritusios melagingų bombų grasinimų bangos.

    Pasak jo, kol kas nepakanka elementų teigti, ar už šių skambučių ir žinučių galėtų stovėti „užsienio valstybės“.

  • Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančioji koalicija suskilo dėl pagalbos Ukrainai, Meloni dalyvauja derybose Abu Dabyje

    Italijos valdančiojoje koalicijoje kilo nesutarimų dėl naujausio – tryliktojo – pagalbos Ukrainai paketo, kuris dar nėra patvirtintas galutiniam įsigaliojimui. Ginčas įsiliepsnojo tuo metu, kai premjerė Giorgia Meloni įsitraukė į Ukrainos ateities aptarimą taikos derybų formate Abu Dabyje.

    Kaip praneša „Euronews“, 2026 metų lapkričio 10 dieną gynybos ministras Guido Crosetto paketą pristato Copasir – Italijos parlamento nacionalinio saugumo komitetui. Tačiau procedūrai būtinas Lygos atstovo, ekonomikos ministro Giancarlo Giorgetti parašas kol kas užlaikomas.

    Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani ir pats G. Crosetto mėgina konfliktą švelninti, aiškindami, kad G. Giorgetti pirmadienį buvo Briuselyje, Ecofin posėdyje. Tajani pabrėžė ir tai, kad dokumentas yra įslaptintas, todėl jį reikia pasirašyti asmeniškai – elektroninis pasirašymas šiuo atveju negalimas.

    Situacija jautri, nes be ekonomikos ministro parašo dekretas negalėtų būti paskelbtas, o tai reikštų, kad pagalba – tiek karinė, tiek civilinė – negalėtų būti išsiųsta Ukrainai. Tai didina įtampą koalicijoje ir kelia riziką platesniam politiniam konfliktui.

    Kas kursto ginčą koalicijoje

    Nesutarimų fone – ilgametės vicepremjero ir infrastruktūros ministro Matteo Salvini abejonės dėl karinės paramos Kyjivui. Tuo tarpu G. Meloni laikosi nuoseklios pozicijos, kad parama Ukrainai turi būti tęsiama „tiek, kiek reikės“.

    Įtampą dar labiau pakurstė ir Lygos senatorius Claudio Borghi, viešai teigęs, kad tryliktasis paketas yra „dekretas, kurio nėra“, kol jo nepasirašo visi būtini ministrai. Tokia retorika, kaip pažymima, gali išprovokuoti rimtesnę kovą valdančiojoje daugumoje.

    G. Crosetto viešai sakė esantis įsitikinęs, jog G. Giorgetti dokumentą pasirašys, kai tik grįš iš Briuselio. Gynybos ministras taip pat akcentavo, kad Europai svarbu išlaikyti bendrą poziciją Ukrainos klausimu.

    Ką galėtų apimti tryliktasis pagalbos paketas

    Nors paketo turinys, kaip ir ankstesnių, yra įslaptintas, tekste minimos galimos kryptys. Tarp jų – parama Ukrainos civiliams, pavyzdžiui, generatoriai, tačiau taip pat gali būti numatytos ir oro gynybos priemonės.

    Minima, kad anksčiau Italija jau buvo perdavusi prancūzų ir italų bendros gamybos „Samp-T“ oro gynybos bateriją, todėl šįkart galėtų būti siunčiamos „Aster“ raketos, kuriomis ši sistema ginkluojama. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai – tik tikėtinos priemonės, nes detalių oficialiai neatskleidžiama.

    Baigiantis terminui – papildomas spaudimas Vyriausybei

    Politinius sprendimus apsunkina ir tai, kad vadinamasis „rėminis“ dekretas, pagal kurį veikia ši pagalbos teikimo schema, baigs galioti metų pabaigoje. Šis mechanizmas buvo įvestas Mario Draghi Vyriausybės 2022 metais ir nuo tada jau kelis kartus pratęstas.

    Pagal šią tvarką po „rėminio“ dekreto priėmimo ministrų kabinete vėliau rengiamas atskiras tarpministerinis sprendimas, kurį turi patvirtinti gynybos, užsienio reikalų bei ekonomikos ir finansų ministerijos. Toks modelis per ketverius metus leido išsiųsti dvylika karinės pagalbos paketų, kuriems pakakdavo informuoti Copasir.

    Tekste nurodoma, kad paskutinis pagalbos paketas Kyjivui buvo išsiųstas 2025 metų pabaigoje, o praėjusių metų pabaigoje priimtas naujas „rėminis“ dekretas numatė siuntas visiems 2026 metams. Dėl to dabartinis ginčas koalicijoje gali turėti įtakos ne tik pagalbos Ukrainai sprendimams, bet ir bendrai Italijos politinei darbotvarkei, įskaitant vykstančią biudžeto sesiją.

  • Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Kibernetinės atakos nusitaikė į Italijos užsienio reikalų ministrą ir Brennerio tunelio rangovus

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pranešė tapęs programišių taikiniu – jo teigimu, atakos siejamos su Italijos parama Ukrainai.

    Politikas socialiniuose tinkluose rašė, kad kelias dienas vadinamajame „dark web“ buvo platinami jo asmeniniai duomenys. Pasak jo, taip mėginama gauti daugiau informacijos ir didinti spaudimą, grasinimai esą palietė ir šeimą.

    A. Tajani tvirtino, kad tokie veiksmai yra politiškai motyvuoti: aiški Italijos pozicija dėl Ukrainos, jo vertinimu, „nusikalstamoms organizacijoms“ tampa pretekstu atakoms ir bauginimui.

    Situacija sutapo su dar vienu rezonansiniu incidentu – kibernetinę ataką patyrė ir įmonė, atsakinga už statomą Brennerio bazinį tunelį, kuris turėtų sujungti Insbruką Austrijoje ir Fortezzą Italijoje.

    Ataka prieš Brennerio bazinio tunelio projektą

    Už projekto įgyvendinimą atsakinga bendrovė BBT SE patvirtino, kad kibernetinis incidentas įvyko spalio 17 dieną. Įmonė nurodė, jog nedelsiant įjungė kibernetinio saugumo protokolus ir izoliuojo paveiktas sistemas.

    Taip pat buvo pasitelkti išoriniai kibernetinio saugumo specialistai, kurie atliko reikalingą skaitmeninę ekspertizę (forensinę analizę). Bendrovė teigia siekusi kuo greičiau suvaldyti situaciją ir įvertinti padarytą žalą.

    Pranešama, kad atakos metu buvo pasiekti ir pagrobti nevieši duomenys – jie esą nutekinti per prieigą prie įmonės interneto ryšiu sujungto tinklo.

    Tirolo laikraštis „Tiroler Tageszeitung“, pirmasis paskelbęs apie incidentą, rašė, kad pirminiai tyrimo duomenys nurodo į prorusišką programišių grupuotę, žinomą „Everest“ vardu.

    Meloni sureagavo: duomenų pardavimas kelia didelį nerimą

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienį viešai išreiškė paramą A. Tajani. Jos teigimu, konfidencialios informacijos apie valstybės pareigūnus pardavimas yra itin neraminantis reiškinys.

    G. Meloni pabrėžė, kad tokie incidentai turi būti sprendžiami „maksimaliu ryžtu“, nes jie gali virsti ne tik reputacine, bet ir saugumo grėsme.

    Kibernetinių atakų prieš politikus ir didelius infrastruktūros projektus sutapimas rodo, jog taikiniais vis dažniau tampa ne tik valstybinės institucijos, bet ir strategiškai svarbios įmonės bei jų valdomi duomenys.

  • Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos premjerė Meloni kritikuoja ES nesuderintus Ukrainos taikos derybų formatus

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sukritikavo, jos teigimu, nesuderintą Europos Sąjungos požiūrį į Ukrainos taikos derybas su Rusija. Politikė pareiškė, kad keli lygiagrečiai formatai ir iniciatyvos silpnina Europos patikimumą.

    Kaip praneša „Euronews“, apie tai G. Meloni rašo laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa. Premjerė tvirtina, kad pastaruoju metu Europos lyderiai pradėjo ne vieną iniciatyvą neturėdami bendros krypties ar aiškaus mandato.

    Laiškas pasirodė tuo metu, kai Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai – vadinamoji E3 grupė – Briuselyje susitinka su JAV ir Ukrainos atstovais aptarti karo pabaigos scenarijų. Italijos premjerė pabrėžė, kad iniciatyvų gausa nepadeda nei partneriams, nei tiems, kuriuos reikia įtikinti stabdyti agresiją.

    Anot G. Meloni, veikimas „netvarkingai“, kai iniciatyvos „vejasi ir dubliuoja viena kitą“, galiausiai verčia Europą atrodyti mažiau patikimą. Ji taip pat užsiminė apie augantį spaudimą Italijos vidaus politikoje, kur opozicija kaltina jos vyriausybę tarptautiniu nereikšmingumu, o dalis politinių jėgų ragina nutraukti karinę pagalbą Ukrainai.

    Įvardijo skirtingų iniciatyvų pavyzdžius

    Laiške premjerė pateikė kelis pavyzdžius, kurie, jos vertinimu, atspindi bendros koordinacijos trūkumą. Tarp jų – neformalus susitikimas Majamyje, kuriame dalyvavo kai kurių Europos valstybių nacionalinio saugumo patarėjai, Ukrainos atstovai, taip pat NATO ir ES institucijų atstovai.

    G. Meloni taip pat kritiškai įvertino situaciją, kai, jos manymu, paraleliai vykdomos skirtingos diplomatinės linijos, pavyzdžiui, Suomijos ir Norvegijos lyderių pokalbis telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

    Per daug derybinių grupių – viena iš problemų

    Italijos vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį ir į „dauginamas“ derybines grupes. Ji paminėjo E3, „Norinčiųjų koaliciją“, kuri apima 37 ES ir ne ES valstybes, taip pat „Berlyno formatą“, kuriame dalyvauja Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir NATO, G7 bei ES atstovai.

    Premjerės teigimu, tokia fragmentacija apsunkina galimybę Europai kalbėti vienu balsu, o tai yra itin svarbu, kai sprendžiama dėl Ukrainos ateities ir karo užbaigimo sąlygų.

    Siūlo klausimą kelti Europos Vadovų Taryboje

    G. Meloni paprašė šį klausimą aptarti neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime Dubline, kuris turėtų vykti kitą savaitę. Pagrindinis tikslas – apsispręsti, kaip Europos Sąjunga turėtų būti atstovaujama taikos derybose.

    Premjerė pabrėžė, kad Europa Ukrainos klausimu turi kalbėti vienu balsu, o šio poreikio, jos žodžiais, „nebegalima atidėlioti“.

    Tuo pat metu numatoma, kad svarbus Ukrainos ir Rusijos derybininkų pokalbių etapas, tarpininkaujant JAV pareigūnams, vyks Abu Dabyje lapkričio 10 ir 11 dienomis. Skelbiama, jog derybose planuojama aptarti saugumo susitarimus ir deeskalacijos priemones.

  • Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Rama: Italijos ir Albanijos susitarimas dėl migrantų perkėlimo gali tęstis ir po 2028-ųjų

    Italijos ir Albanijos susitarimas dėl nereguliarių migrantų perkėlimo gali būti pratęstas ir po 2028 metų, jei to pageidaus Roma, pareiškė Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama. Jo teigimu, partnerystė gali tęstis tiek, kiek bus laikoma reikalinga.

    Apie tai E. Rama kalbėjo antradienį „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime, bandydamas išsklaidyti abejones, kas nutiks, kai dabartinis susitarimo laikotarpis baigsis. Pagal šią schemą Italija gali perkelti nereguliarius migrantus į Albaniją iki jų deportavimo į kilmės šalis.

    Susitarimas, pasirašytas 2023 metais, numato pradinį penkerių metų terminą ir automatinį pratęsimą dar penkeriems metams, jei nė viena šalis nepasitraukia. Vis dėlto jo ateitis gali komplikuotis dėl Albanijos siekio įstoti į Europos Sąjungą – tokiu atveju centrai nebeveiktų už ES ribų.

    E. Rama teigė, kad susitarimas išliks galioti tol, kol Italijos premjerė Giorgia Meloni bus valdžioje. Jis taip pat pajuokavo, kad tai galėtų reikšti ir 2030, 2040 ar net 2050 metus.

    Kaip veikia susitarimas

    Pagal sutartį Italija dalį migracijos valdymo perkelia už ES ribų – nereguliarūs migrantai iš Italijos gali būti pervežami į Albaniją, kur laikomi iki išsiuntimo į kilmės valstybes. Kritikai Italijoje susitarimą vadina prieštaringu, kalbama ir apie galimus fundamentalių teisių pažeidimus bei dideles išlaidas.

    Albanijoje įsteigti du Italijos finansuojami centrai yra Šengjine ir Gjadėre. Žiniasklaidos pranešimais, šiuo metu juose laikoma mažiau nei 100 nereguliarių migrantų, nes Italijos vyriausybė oficialių skaičių neviešina.

    Europos Parlamento Daphne Caruana Galizia žurnalistikos premija apdovanotas tyrimas skelbė, kad per pirmuosius dvejus veiklos metus Italija galėjo išleisti maždaug 1 mln. eurų vienam laikytam asmeniui. Tai dar labiau sustiprino diskusijas dėl tokio modelio kainos.

    Centrai keitė paskirtį po teismų sprendimų

    Iš pradžių šios patalpos buvo numatytos prieglobsčio prašytojams, išgelbėtiems jūroje, kol Italijos institucijos nagrinėja jų prašymus. Tačiau po pasikartojančių teisinių kliūčių G. Meloni vyriausybė 2025 metų kovą centrų paskirtį pakeitė.

    Nuo tada juose laikomi nereguliarūs migrantai, kurie jau buvo Italijoje, – prieš jų deportavimą į kilmės šalis. Šis pokytis tapo vienu iš argumentų, kodėl susitarimas Italijoje sulaukė dar daugiau kritikos.

    Modelis gali tapti precedentu Europoje

    E. Rama mėgino sumažinti susitarimo reikšmę, sakydamas, kad tai nėra toks „milžiniškas dalykas“, kuris turėtų užgožti kitus Europos rūpesčius. Vis dėlto platesniame ES kontekste tokie sprendimai tampa vis aktualesni.

    Straipsnyje primenama, kad neseniai patvirtinti ES teisės aktai leidžia valstybėms narėms steigti grąžinimo centrus už Bendrijos ribų. Skelbiama, jog penkios šalys jau ieško panašių susitarimų su ne ES partneriais.

    Kalbėdamas apie migraciją apskritai, Albanijos premjeras pabrėžė, kad tai – didelis civilizacinis iššūkis Europai, o vien sienų griežtinimas problemos neišspręs. Pasak jo, šis klausimas „niekur nedings“ vien dėl to, kad bus sustiprinta sienų kontrolė.

  • Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į didžiųjų Italijos miestų gatves protestuoti dėl pragyvenimo kainų augimo, vyriausybės politikos ir karo Artimuosiuose Rytuose. Daugumoje vietų eitynės vyko taikiai, tačiau vakare kai kur fiksuota įtampos ir pavienių susirėmimų.

    Didžiausi neramumai užfiksuoti Turine, Florencijoje, Bolonijoje ir Romoje, kur protestuotojai kelis kartus bandė pasiekti centrines miesto zonas. Po ankstesnio savaitgalio incidentų valdžia buvo sustiprinusi saugumo priemones, o kai kur patruliavo ir kariškiai.

    Įtampa prie Koliziejaus

    Romoje nedidelė protestuotojų grupė atsiskyrė nuo pagrindinės eisenos ir patraukė Koliziejaus link. Pranešama, kad daliai jų pavyko patekti į Flavijaus amfiteatrą, kur jie skandavo šūkius ir laikė plakatus, o vėliau buvo palydėti lauk.

    Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip jaunas demonstrantas stojo prieš policijos vandens patrankos automobilį. Transporto priemonė kurį laiką judėjo pirmyn, o pareigūnai galiausiai jį patraukė į šalį.

    Bolonijoje panaudotos specialios priemonės

    Florencijoje protestuotojams bandant pereiti Santa Trìnita tiltą, policija išlaikė užtvarą ir, kilus stumdymuisi, panaudojo lazdas. Bolonijoje, kai minia mėgino tęsti žygį į kelias pagrindines gatves, į pareigūnus buvo mėtomi buteliai ir kiti daiktai.

    Policija atsakė vandens patranka ir ašarinėmis dujomis, o vienas asmuo buvo išvežtas į ligoninę po kontakto su pareigūnais. Milane situacija buvo ramesnė, nors fiksuota žodinių konfliktų tarp protestuotojų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų.

    Sulaikymai ir Meloni pozicija

    Italijos viešojo saugumo institucijos nurodė, kad dienos pabaigoje visoje šalyje buvo sulaikyti 9 asmenys, o 87 žmonės perduoti pranešimams. Dar 371 asmuo pristatytas patikrinimams į policijos nuovadas, tarp jų buvo 110 nepilnamečių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad stiprintos pajėgos miestuose buvo atsakas į ankstesnius išpuolius ir vandalizmo atvejus, ypač Milane, kur papildomai dislokuota apie 500 karių. Pareigūnai tikino, kad tikslas buvo užtikrinti viešąją tvarką ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienio vakarą viešai padėkojo saugumo pajėgoms už darbą valdant demonstracijas. Ji akcentavo, kad teisė protestuoti turi būti užtikrinta, tačiau taip pat turi būti garantuotas žmonių saugumas miestuose.

    „Teisė demonstruoti visada turi būti garantuota, kaip ir piliečių teisė saugiai gyventi savo miestuose“, – sakė Giorgia Meloni.

    „Saugumas turi būti užtikrintas visiems: ir norintiems taikiai protestuoti, ir dirbantiems, ir tiems, kurie nori gyventi be baimės“, – pridūrė ji.

    Analitikai pažymi, kad pragyvenimo kaštų tema Italijoje išlieka itin jautri: energetikos kainų šokai, palūkanų normų poveikis paskoloms ir lėtesnis realiųjų pajamų augimas didina socialinę įtampą. Tokios protestų bangos dažnai suaktyvėja prieš svarbius biudžetinius sprendimus ir rudenį, kai namų ūkiams išauga išlaidos šildymui.

  • Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Protestai visoje šalyje

    Italijoje šeštadienį sustiprintos saugumo priemonės ir į didžiuosius miestus pasiųsti papildomi kariai, šalį apėmus naujai protestų bangai. Demonstracijos planuojamos Milane, Romoje, Turine, Neapolyje ir kituose miestuose, o pareigūnai neatmeta naujų susirėmimų rizikos.

    Protestuotojai skelbia, kad į gatves juos varo brangstantis pragyvenimas, žemi atlyginimai, didėjančios gynybos išlaidos ir valdžios sprendimai. Vidaus reikalų tarnybos tvirtina, kad kai kuriose vietose galimi ir spontaniški susibūrimai, todėl pajėgos mobilizuojamos iš anksto.

    Milanui skirtas ypatingas dėmesys

    Milanas paskelbtas viena jautriausių vietų po spalio 17 ir 18 dienomis kilusių riaušių, kai buvo fiksuotas vandalizmas, plėšimai ir susirėmimai su policija miesto centre. Premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė nurodė Milaną papildomai sustiprinti 500 karių.

    Be karių, įdiegtos papildomos priemonės: pasitelkiami dronai, tikrinamos geležinkelio stotys, budės greito reagavimo grupės. Tikslas, anot pareigūnų, yra užkirsti kelią smurto eskalacijai ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Daugiau nei 150 kratų

    Policija pranešė šeštadienio rytą Milane, Moncoje ir dar maždaug 20 miestų atlikusi daugiau nei 150 kratų, susijusių su praėjusio savaitgalio neramumais. Tyrėjai siekia identifikuoti asmenis, įtariamus organizavus ar kurstius smurtą, tarp jų minimi ir studentai bei nepilnamečiai.

    Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai užsiminė, kad ankstesni neramumai galėjo būti koordinuoti, o teisėsauga tikrina internetinių grupių žinutes. Protestus siejama mobilizacija paskelbė keičianti susitikimo vietas ir jas skelbsianti tik prieš pat eitynes, dėl to saugumo planavimas komplikuojasi.

    Skirtingos protestų temos

    Romoje rengiama nacionalinė demonstracija su šūkiu, raginančiu Italiją nesivelti į karą, ir kritikuojamas gynybos biudžeto didinimas. Turine studentų ir aktyvistų grupės kviečia protestuoti prieš perginklavimą, degalų brangimą ir bendrą pragyvenimo kainų šuolį, taip pat kelia būsto, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo klausimus.

    Neapolyje telkiamasi prieš ekonominius sunkumus ir kainų augimą, o netoli miesto, Castel Volturno vietovėje, laukiama tūkstantinės eisenos prieš planus steigti migrantų sulaikymo ir grąžinimo centrą. Prie protesto, kaip skelbiama, jungiasi religinės organizacijos, labdaros atstovai, migrantų bendruomenės ir žemės ūkio darbuotojai.

    Vyriausybė spaudžiama griežtinti atsaką

    Nauja protestų banga vyksta praėjus savaitei po neramumų Milane ir Turine, po kurių valdžia pranešė apie griežtesnes viešosios tvarkos užtikrinimo priemones. Policijos duomenimis, ankstesniuose susirėmimuose dalyvavo apie 2 000 jaunų žmonių, buvo sulaikyti 45 asmenys, iš jų 34 nepilnamečiai.

    Giorgia Meloni pasmerkė smurtą ir žadėjo griežtesnį atsaką išpuoliams prieš pareigūnus bei verslus. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusijos apie nelygybę, socialinę atskirtį ir ribą tarp teisėto protesto bei riaušių.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad į vieną dieną suplanuoti protestai gali suburti studentų judėjimus, profesines sąjungas ir radikalesnes grupes, o tai didina provokacijų tikimybę. Panašios demonstracijos šiuo metu fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, kur žmonės taip pat reikalauja sprendimų dėl pragyvenimo kainų ir viešųjų paslaugų.

  • Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietija ir Italija siūlo ES avarinį stabdį: valstybės galėtų sustabdyti per daug slegiančius įstatymus

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Belgijos ministras pirmininkas Bartas de Weveras ragina suteikti ES sostinėms daugiau galios stabdyti naujus Briuselio teisės aktus. Laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui António Costa jie siūlo vadinamąjį avarinį stabdį, jei nauji reikalavimai, valstybių vertinimu, tampa per didele našta valdžiai ir verslui.

    Politikų argumentas aiškus: ES konkurencingumas silpsta, o biurokratinės procedūros ir reguliavimo kaina ypač smarkiai smogia smulkiajam ir vidutiniam verslui. Laiške pabrėžiama, kad tikslas turėtų būti užkirsti kelią nereikalingoms reguliavimo išlaidoms, kurios ilgainiui gali lemti gamybos pajėgumų mažėjimą ir investicijų traukimąsi iš Europos.

    Kas yra avarinis stabdis?

    Avarinio stabdžio idėja reikštų mechanizmą, leidžiantį valstybėms narėms įsikišti ir laikinai sustabdyti naujų ES teisės aktų priėmimą ar taikymą, jei šie, jų nuomone, neproporcingai apsunkina ekonomiką. Tokia priemonė būtų skirta ne vien pavienėms išimtims, o sisteminiam filtro principui, kai politinis signalas iš sostinių galėtų pristabdyti procesą Briuselyje.

    Šis siūlymas siejamas su platesne kryptimi supaprastinti reguliavimą ir mažinti administracinę naštą, apie kurią pastaraisiais metais vis dažniau kalba tiek pramonė, tiek politikai. Praktikoje tai reikštų daugiau politinio svorio nacionaliniam vertinimui, kad teisėkūros tempas nepralenktų valstybių gebėjimo įgyvendinti pokyčius.

    Supaprastinimas, leidimai ir laikinas pristabdymas

    Be avarinio stabdžio, lyderiai ragina ženkliai pagreitinti planavimo ir leidimų išdavimo procedūras. Jų vertinimu, ilgi derinimai stabdo investicinius projektus, didina kaštus ir mažina ES patrauklumą pramonei, ypač sektoriams, kuriems svarbus greitas pajėgumų plėtimas.

    Laiške taip pat keliama idėja tam tikrose reguliavimo srityse numatyti galimybę laikinai sustabdyti reikalavimų taikymą konkrečiam laikotarpiui, taikant prioriteto taisyklę. Tai būtų politinis bandymas suteikti ekonomikai daugiau kvėpavimo, kai įmonės susiduria su kelių reformų našta vienu metu.

    Kontekstas prieš ES lyderių susitikimą

    Raginimas pasirodė prieš artėjantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje, kuriame lyderiai ketina aptarti ilgalaikį ES biudžetą, energijos kainas ir paramą Ukrainai. Konkurencingumo klausimas tapo vienu iš centrinių ES darbotvarkėje, ypač matant pramonės aktyvumo svyravimus ir investicijų konkurenciją su kitais regionais.

    Toliau lieka atviras esminis klausimas, kaip toks avarinis stabdis derėtų su įprasta ES teisėkūros tvarka ir institucijų pusiausvyra. Vis dėlto pats siūlymas rodo didėjantį spaudimą Komisijai ieškoti greitesnių ir verslui paprastesnių sprendimų, kad bendrosios rinkos taisyklės padėtų augti, o ne taptų papildomu barjeru.

  • Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Italijoje baigėsi akcizų nuolaida: degalai brangsta, o Roma laukia ES sprendimų

    Spalio 7 dieną Italijos vairuotojai degalinėse sulaukė nemalonios staigmenos: Vyriausybė nepratęsė degalų akcizo lengvatos, todėl kainos iš karto ėmė kilti. Iki tol ši priemonė dalinai amortizavo dyzelino ir benzino brangimą, tačiau jos galiojimas baigėsi vidurnaktį.

    Italijos valdžia anksčiau buvo užsiminusi apie galimą mokesčių grąžinimo modelį, kuris esą neturėtų didinti biudžeto išlaidų. Vis dėlto naujas sprendimas kol kas nepatvirtintas, o rinkoje vyrauja neapibrėžtumas dėl to, kokių kompensavimo priemonių gali sulaukti gyventojai ir verslas.

    „Eni“ lubos prarado poveikį

    Iki priemonės pabaigos akcizo nuolaidos vertė buvo smarkiai sumažėjusi ir siekė apie 0,061 euro už litrą. Tuo pat metu degalų kainas laikinai bandė riboti „Eni“, tačiau bendrovė pripažino, kad nebeatnaujinta akcizo lengvata praktiškai panaikino tokios iniciatyvos efektą.

    „Eni“ yra strategiškai svarbi energetikos grupė, kurios dalį akcijų valdo Italijos valstybė, todėl jos veiksmai rinkoje dažnai tampa politinių diskusijų objektu. Visgi kainų formavimą lemia ne tik mažmeninės maržos, bet ir naftos biržos, perdirbimo bei logistikos kaštai ir mokesčiai.

    ES laukia spalio viršūnių susitikimo

    Dėl priemonių degalų ir energijos kainų šokui suvaldyti dėmesys krypsta į spalio 15 ir 16 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pastarosiomis dienomis viešai svarstė bendrų pirkimų idėją, kuri turėtų sumažinti kainų spaudimą ir riboti sektorių infliaciją.

    Taip pat aptariamas didesnis lankstumas kai kurioms klimato reguliavimo nuostatoms, ypač susijusioms su tiekėjų pareiga deklaruoti su gamyba siejamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Skelbiama, kad įpareigojimų taikymas tam tikrais atvejais galėtų būti atidėtas iki 2028 metų.

    Italijos spaudimas dėl ETS ir ETS2

    Italijos premjerė Giorgia Meloni ragina Europos institucijas pateikti aiškias politines gaires, kaip mažinti energijos kainas ir saugoti pramonės konkurencingumą. Tarp Romos akcentuojamų krypčių yra siūlymai švelninti su ETS sistema susijusius kaštus ir atidėti ETS2 taikymą, kuris turėtų apimti papildomus sektorius.

    ETS yra Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kurioje nustatoma bendra emisijų riba, o įmonės taršos leidimus gali pirkti ar parduoti pagal poreikį. Praktikoje tai reiškia, kad anglies dioksido kaina tampa reikšmingu veiksniu elektros ir dalies pramonės produkcijos savikainoje.

    Europos šalys juda skirtingai

    Kol ES mastu ieškoma bendro sprendimo, valstybės narės imasi skirtingų, ne visuomet suderintų priemonių. Prancūzija pratęsė paramą gyventojams, kurie dėl darbo priversti važinėti ilgesnius atstumus, o bendra priemonių paketo kaina šalies biudžetui siekia apie 450 milijonų eurų.

    Vokietijoje nuo spalio 1 dienos įvesta laikina akcizo mažinimo priemonė, kuri sumažino mokestinę dedamąją maždaug 0,17 euro už litrą ir galios iki metų pabaigos. Ispanija degalų nuolaidą pratęsė, tačiau numatė, kad ji palaipsniui mažės iki gruodžio pabaigos.

    Belgijoje jau dešimtmečius veikia mechanizmas, leidžiantis taikyti maksimalias kainų lubas, tačiau net ir esant šiam režimui dyzelino kaina pasiekė istorines aukštumas. Jungtinėje Karalystėje galioja laikinas akcizo sumažinimas, tačiau kainų rekordai rodo, kad mokesčių korekcijos ne visada pajėgia atsverti pasaulinių rinkų svyravimus.