CP v2

Tag: Giorgia Meloni

  • ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    Europos Sąjungoje auga įtampa dėl Italijos sprendimo, susijusio su SAFE gynybos finansavimo programa. Roma dar nepatvirtino, kokią dalį iki 14,9 mlrd. eurų lengvatinių paskolų iš tiesų ketina panaudoti, o Briuselis ir dalis valstybių narių ragina nedelsti.

    SAFE programa sukurta tam, kad Europos šalys greičiau užkamšytų kritines gynybos pajėgumų spragas ir paspartintų bendrus pirkimus. Šios lėšos taip pat siejamos su platesniu ES tikslu didinti atsparumą ir prisidėti prie Ukrainos rėmimo, kai dalis nacionalinių biudžetų susiduria su ribomis.

    Laikas spaudžia dėl perskirstymo

    Europos Komisija ir ES sostinės pabrėžia teisinį terminų spaudimą: nepanaudotos SAFE lėšos turi būti perskirstytos per nustatytą laiką. Kuo ilgiau Italija neapsisprendžia, tuo mažiau erdvės lieka kitoms šalims suplanuoti papildomus prašymus ir parengti savo pirkimų planus.

    Pagal šiuo metu aptariamą scenarijų, jei Italija patvirtintų mažesnę sumą, jai tektų pateikti atnaujintą operacinį planą, kuriame detalizuojama, kam konkrečiai bus skiriami pinigai. Tada Europos Komisija turėtų inicijuoti naują kvietimą likusioms lėšoms, o tai yra papildomas administracinis procesas su griežtais terminais.

    Situaciją aštrina ir tai, kad dalis šalių, ypač rytiniame ES flange, jau yra signalizavusios norą gauti daugiau lengvatinių paskolų nei joms buvo skirta. Tarp minimų valstybių dažniau įvardijamos Lenkija ir Lietuva, kurios, pasak derybų eigą stebinčių pareigūnų, norėtų didesnio finansavimo apimties.

    Italijos signalai keičiasi

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešai pateikė nevienareikšmių žinučių: iš pradžių leista suprasti, kad būtų imama visa suma, vėliau akcentuota, jog 14,9 mlrd. eurų laikoma maksimaliu rezervu. Toks komunikacijos svyravimas sustiprino partnerių abejones, ar Roma iš tiesų artimiausiu metu užbaigs sprendimą.

    „SAFE: rezervavome 14,9 mlrd. eurų. Kiek realiai panaudosime, spręsime metų pabaigoje. Tikėtina, kad suma bus mažesnė“, – sakė Antonio Tajani.

    „Neturime laiko delsti. Tai aiški Europos Komisijos pozicija dėl SAFE ir jo įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas gynybos klausimais Thomas Regnier.

    Vidaus politika ir energetika stabdo sprendimą

    Italijos delsimas aiškinamas keliais vidaus veiksniais, iš kurių vienas jautriausių yra energetikos kainų šuoliai ir fiskalinės erdvės trūkumas. Esant brangiai energijai ir didesnei priklausomybei nuo iškastinio kuro, vyriausybė susiduria su spaudimu subalansuoti gynybos didinimą ir gyventojų išlaidų naštą.

    Prie sprendimo vilkinimo prisideda ir politinis fonas: artėjant rinkimams stiprėja diskusijos dėl gynybos išlaidų tempo, o valdančiajai koalicijai tenka reaguoti į dešinėje pusėje atsirandančią konkurenciją. Tai reiškia, kad net jei Gynybos ministerija turi aiškesnę kryptį, galutinis sprendimas dėl bendros sumos tampa politinių kompromisų dalimi.

    Jeigu Italija galiausiai patvirtintų mažesnę nei 14,9 mlrd. eurų sumą, kitos šalys tikisi, kad nepanaudotos lėšos būtų greitai pasiūlytos naujam paskirstymui. Briuselis tuo metu siekia išvengti situacijos, kai dėl vienos valstybės neapsisprendimo būtų prarastas laikas ir dalis finansavimo galimybių liktų nepanaudota.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje renkasi pasaulio lyderiai: Kataras atsisveikina su buvusiu emyru šeichu Hamadu

    Dohoje šią savaitę renkasi Europos, Afrikos, Centrinės Azijos ir Artimųjų Rytų lyderiai, atvykę pareikšti užuojautos Kataro emyrui šeichui Tamimui bin Hamadui Al Thani. Šalis tęsia keturių dienų nacionalinį gedulą po buvusio valdovo šeicho Hamado bin Khalifos Al Thani mirties.

    Šeichas Hamadas mirė sekmadienį, būdamas 74 metų. Į Dohoje vykstančius atsisveikinimo susitikimus atvykę aukšto rango svečiai pabrėžia jo vaidmenį formuojant šiuolaikinį Katarą ir jo tarptautinę įtaką.

    Tarp pirmųjų Europos vadovų į Katarą atvyko Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji su šeichu Tamimu susitiko Lusailio rūmuose, kur asmeniškai perdavė užuojautą karališkajai šeimai.

    Užuojautos vizitą surengė ir Šveicarijos viceprezidentas Ignazio Cassis. Į Dohą taip pat atvyko Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas, šeichą Hamadą įvardijęs kaip lyderį, kurio sprendimai iš esmės pakeitė valstybės kryptį.

    Užuojautos iš skirtingų regionų

    Pagerbti buvusio emyro atvyko ir regiono vadovai, tarp jų Egipto prezidentas Abdel Fattahas el-Sisi, Sirijos prezidentas Ahmedas al-Sharaa, Libano prezidentas Josephas Aounas bei ministras pirmininkas Nawafas Salamas. Užuojautą perdavė ir Maroko ministras pirmininkas Azizas Akhannouchas.

    Vizitą į Dohą surengė ir Ruandos prezidentas Paulas Kagame, pabrėždamas, kad Kataras per pastaruosius dešimtmečius tapo valstybe, kurią tarptautinė bendruomenė vertina kaip svarbią derybų ir tarpininkavimo platformą.

    „Jo palikimas tarnauti savo žmonėms ir stiprinti tautų draugystę bei bendradarbiavimą išliks dar ilgai“, – sakė Paulas Kagame.

    Šeichas Hamadas dažnai vadinamas šiuolaikinio Kataro architektu. Jo valdymo laikotarpiu valstybė sparčiai augino ekonominę galią, plėtė diplomatinius ryšius ir investavo į tarptautinį matomumą, ypač energetikos bei sporto srityse.

    Per jo valdymą Kataras sustiprino suskystintų gamtinių dujų sektorių, kuris iki šiol yra vienas pagrindinių šalies biudžeto ramščių. Tuo pat metu šalis nuosekliai siekė didesnio svorio tarptautinėje politikoje, siūlydama tarpininkavimo kanalus ir stiprindama ryšius su įvairiais regionais.

    Pagerbti atvyko ir FIFA vadovas

    Į Lusailio rūmus atvyko ir FIFA prezidentas Gianni Infantino. Jis yra vienas ryškiausių tarptautinio sporto bendruomenės atstovų, siejamų su Kataro pastangomis tapti pasaulinio sporto centru.

    „Tai buvo žmogus, padėjęs suformuoti Katarą kaip stiprią valstybę, o drąsa jam reiškė gebėjimą priimti pokyčius ir judėti pirmyn“, – sakė Gianni Infantino.

    Šeichas Hamadas valdė Katarą nuo 1995 iki 2013 metų, kai savanoriškai perdavė valdžią sūnui šeichui Tamimui. Toks sklandus valdžios perdavimas Persijos įlankos regione laikomas išskirtiniu precedentu, leidusiu išlaikyti politinį stabilumą ir aiškią valstybės raidos kryptį.

  • Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Europos Komisija nutraukia 2 mln. eurų paramą Venecijos bienalei dėl Rusijos paviljono

    Sprendimas dėl paramos

    Europos Komisija patvirtino galutinį sprendimą atšaukti 2 000 000 eurų dotaciją, kuri buvo numatyta Venecijos bienalei 2025–2028 metų laikotarpiui. Finansavimas buvo siejamas su Europos Sąjungos kultūros rėmimo prioritetais ir įsipareigojimais demokratinėms vertybėms.

    Komisijos vertinimu, Venecijos bienalės pateikti argumentai dėl Rusijos paviljono atnaujinimo buvo nepakankami, todėl nuspręsta inicijuotą paramos nutraukimo procedūrą užbaigti. Sprendimas pateiktas kaip rekomendacija Europos švietimo ir kultūros vykdomajai agentūrai, kuri administruoja dalį ES kultūros programų.

    Kodėl Rusijos paviljonas tapo problema?

    Procedūra buvo pradėta po to, kai bienalės fondo prezidentas Pietrangelo Buttafuoco viešai patvirtino, kad Rusijos paviljonas bus atvertas šių metų bienalėje. Paviljonas buvo uždarytas 2022 ir 2024 metais, kai po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europoje įsigaliojo sankcijos ir sugriežtėjo institucijų požiūris į oficialų Rusijos dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose.

    Europos Komisija bienalei buvo nurodžiusi per 30 dienų persvarstyti sprendimą arba pateikti paaiškinimus, galinčius sustabdyti dotacijos atšaukimą. Vėliau ES paprašė papildomų formalių patikslinimų apie realų Rusijos dalyvavimo pobūdį, tačiau bienalė pasirinko tęsti paviljono atvėrimą.

    Reakcijos ir politinis spaudimas

    Nors Rusijos paviljonas, kaip skelbta, veikė ribotai ir negalėjo pilna apimtimi organizuoti viešų renginių, sprendimas dėl jo atidarymo sukėlė aštrių reakcijų. Kritikai teigė, kad toks žingsnis silpnina bendrą Europos atsaką į Rusijos agresiją ir kelia klausimų dėl vertybinio nuoseklumo.

    „Kultūra Europoje, nes ji finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, turi skatinti ir saugoti demokratines vertybes, o šiandien Rusijoje jos nėra gerbiamos“, – sakė Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Tuo metu Italijos politinėje erdvėje pasigirdo priešinga pozicija: Matteo Salvini vadovaujama partija Lyga sukritikavo Komisijos sprendimą ir pareiškė sieksianti, kad Giorgios Meloni Vyriausybė kompensuotų prarastą finansavimą. Tai rodo, kad kultūros finansavimo klausimas šiuo atveju tapo platesnio politinio ginčo dalimi.

  • Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italija siūlo pervadinti voltą į volta: kodėl Roma nori grąžinti Alessandro Voltos pavardę

    Italijos vyriausybė siekia, kad tarptautinis elektrinio potencialo matavimo vienetas voltas būtų pervadintas į volta. Taip Roma nori pabrėžti italų mokslininko Alessandro Voltos indėlį ir, jos teigimu, „grąžinti“ pavardės formą, kuri angliškoje vartosenoje esą buvo supaprastinta.

    Alessandro Volta laikomas vienu moderniosios elektros mokslo pradininkų: jis sukūrė vadinamąją voltinę koloną, laikomą ankstyvuoju elektrinės baterijos prototipu, taip pat prisidėjo prie svarbių atradimų chemijoje ir fizikoje. Būtent jo garbei pavadintas voltas, tačiau itališkoje pavardės formoje yra galūnė a.

    Kas ir kaip stumia pokytį

    Diplomatinės pastangos pastarosiomis dienomis suintensyvėjo, kai Italijos skaitmeninimo srities viceministras Alessio Butti Paryžiuje aptarė iniciatyvą su Tarptautinio svarsčių ir matų biuro vadove Annette Koo. Ši organizacija atsakinga už tarptautinį matavimo vienetų sistemos koordinavimą ir priežiūrą.

    Italijos pusė pabrėžia, kad pasiūlymas nėra vien kalbinis. Roma jį pristato kaip platesnės politikos dalį, kuria siekiama ryškinti šalies mokslinį palikimą ir Italijos vaidmenį didžiosiose tarptautinėse technologijų iniciatyvose.

    „Šis pasiūlymas gerokai peržengia lingvistinį klausimą ir reiškia norą istoriškai deramai įvertinti vieną iš moderniojo mokslo tėvų, kurio darbas iš esmės pakeitė žmonijos santykį su elektra ir technologine pažanga“, – sakė Alessio Butti.

    Kodėl klausimas gali tapti tarptautinis

    Italija argumentuoja, kad daugelis asmenvardžių pagrindu pavadintų vienetų paprastai išlaiko pilną pavardės formą, todėl, jų manymu, galima svarstyti ir volta. Vis dėlto tarptautinėje praktikoje vienetų pavadinimai yra standartizuoti, o bet koks pakeitimas turėtų plačių pasekmių nuo vadovėlių iki techninių reglamentų.

    Pagal Italijos planą, pokytis pirmiausia turėtų būti įgyvendintas šalies viduje, o vėliau inicijuojamas tarptautinis svarstymas. Galutinis sprendimas, jei iniciatyva pasiektų darbotvarkę, būtų priimamas balsuojant Tarptautinio svarsčių ir matų biuro generalinėje konferencijoje.

    Ką tai reikštų praktikoje

    Net jei politinis pritarimas būtų pasiektas, realus perėjimas prie naujos formos tikėtina užtruktų. Matavimo vienetai yra įtvirtinti mokymo programose, pramonės standartuose, teisės aktuose ir techninėje dokumentacijoje, todėl vien pavadinimo korekcija reikalautų suderintų veiksmų tarp valstybių, institucijų ir verslo.

    Kita vertus, pati diskusija atskleidžia ir platesnę tendenciją, kai valstybės vis aktyviau sieja technologijų politiką su kultūriniu ir istoriniu naratyvu. Italijos atveju tai – bandymas per tarptautinį standartą išryškinti nacionalinį mokslinį pasakojimą, tačiau ar tam pritars tarptautinė bendruomenė, kol kas neaišku.

  • Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Meloni užsienio politikos posūkis: ar Italija tolsta nuo Izraelio ir JAV, o artėja prie ES linijos?

    Įtampos ženklai Romoje

    Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė pastaraisiais mėnesiais siunčia signalų, kurie Vašingtone ir Jeruzalėje skaitomi kaip atsargus, bet apčiuopiamas tono pasikeitimas. Roma tradiciškai laikoma artima JAV ir Izraelio partnere, tačiau vieši pareiškimai ir kai kurie sprendimai verčia klausti, ar prasideda naujas etapas.

    Diskusijos suintensyvėjo po kelių epizodų, kai Italijos pozicija ne visai sutapo su politikų, laikomų Meloni ideologiškai artimais, kryptimi. Tai ypač išryškėjo vertinant karą Artimuosiuose Rytuose ir augančią politinę įtampą transatlantiniuose santykiuose.

    Sankcijų tema ir konfliktas su Netanyahu kabinetu

    Vienu ryškiausių lūžio taškų tapo Europoje atsinaujinusios kalbos apie sankcijas Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamarui Ben-Gvirui. Itališkoje politinėje darbotvarkėje tai pristatoma kaip reakcija į viešumoje aptarinėtą vaizdo įrašą, kuriame ministras, kritikų teigimu, žemino sulaikytus aktyvistus.

    Šis epizodas įsiliejo į platesnį kontekstą: dalis Europos sostinių vis garsiau reikalauja griežtesnio spaudimo Izraelio Vyriausybei dėl karo veiksmų regione, o Italijai tenka balansavimo užduotis. Roma vienu metu siekia išlaikyti saugumo partnerystę ir neatsidurti priešingoje ES daugumos pusėje, kai Briuselyje auga raginimai griežtinti politiką.

    Trintis su Trumpu ir Hormūzo klausimas

    Įtampa juntama ir santykiuose su Donaldu Trumpu, kuris, anot viešų pasisakymų, kritiškai reagavo į Meloni laikyseną Vatikano atžvilgiu. Italijos premjerė Trumpo pareiškimus apie popiežių Leoną XIV yra pavadinusi nepriimtinais, taip rizikuodama prarasti dalį politinės „chemijos“, kuri anksčiau buvo matoma dešinės lyderių susitikimuose.

    Dar reikšmingesniu signalu laikomas Romos nenoras sekti Trumpo raginimais dėl karinio atsako prieš Iraną, kai buvo keliama Hormūzo sąsiaurio saugumo tema. Italijai, kaip ir kitoms ES valstybėms, šis maršrutas svarbus dėl energijos ir prekybos srautų, tačiau Roma akivaizdžiai vengia veiksmų, kurie galėtų įtraukti į eskalaciją.

    Italijos vidaus politikoje – dvi stovyklos

    Viešoje diskusijoje išryškėjo skirtingi požiūriai, atspindintys Italijos vidaus politikos įtampą. Parlamento narys Arturo Scotto teigė, kad Meloni ilgą laiką siekė veikti kaip patikima sąjungininkė, tačiau tai neapsaugojo nuo griežtesnio Trumpo tono.

    „Kai elgiesi kaip padavėjas, šeimininkas galiausiai ir elgiasi su tavimi kaip su padavėju. Taip nutiko Giorgiai Meloni: kai ji pabandė bent šiek tiek atsitraukti nuo Donaldo Trumpo, jis priminė, kas čia vadovauja“, – sakė Arturo Scotto.

    Tuo metu Lygos senatorius Claudio Borghi skeptiškai vertino ekonominių sankcijų idėją ir pabrėžė prekybinę logiką. Jo teigimu, jei Italija turi prekybos perteklių su Izraeliu, griežtos priemonės gali smogti pačiai Italijos ekonomikai, o ne tik politiniams adresatams.

    „Ekonominės sankcijos dažnai atsisuka atgal. Problema ta, kad Italija su Izraeliu turi prekybos perteklių, tad iš esmės baustume patys save“, – sakė Claudio Borghi.

    Kas toliau: kosmetika ar strategija?

    Kol kas sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar tai ilgalaikės strategijos pradžia, ar tik taktiniai manevrai, skirti išvengti konfliktų ES viduje ir suvaldyti visuomenės nuotaikas. Italijos užsienio politika tradiciškai remiasi pragmatizmu: saugumo garantijos iš JAV, ekonominiai interesai Viduržemio jūros regione ir būtinybė derinti pozicijas su Briuseliu.

    Vis dėlto keli sutapę signalai leidžia kalbėti apie atsargesnį, labiau europietišką balansavimą. Jei įtampa Artimuosiuose Rytuose augs, o transatlantinėje politikoje stiprės neapibrėžtumas, Romai gali tekti dar aiškiau apsibrėžti, kuriame aljanse ir kuriomis temomis ji renkasi lyderystę, o kur – kompromisą.

  • Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Italijos premjerė Giorgia Meloni kelia tikslą atgaivinti branduolinę energetiką šalyje, kur ši tema nuo Černobylio katastrofos ilgus dešimtmečius buvo politiškai nuodinga. Vyriausybė argumentuoja, kad didesnis energetinis saugumas ir aukštos elektros kainos keičia visuomenės nuotaikas, tačiau kelias iki realių projektų bus ilgas.

    Meloni Italijos Senate pareiškė, kad vasarą planuojama patvirtinti teisinį pagrindą, kuris atvertų galimybę grįžti prie branduolinės elektros gamybos. Tai būtų ryškiausias probranduolinis posūkis per daug metų, bet jis kol kas reikštų ne elektrinių statybų startą, o taisyklių ir institucinių procedūrų parengimą.

    Kas iš tiesų siūloma?

    Italijos planas daugiausia siejamas su mažais modulinių reaktorių projektais, dažnai vadinamais SMR. Šie įrenginiai kuriami kaip mažesnės galios reaktoriai, kurie teoriškai galėtų būti greičiau įgyvendinami ir lengviau pritaikomi pramonės poreikiams, tačiau pasaulyje jie dar tik ankstyvos diegimo stadijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad net priėmus įstatymus, iki konkrečių sprendimų dėl vietų, technologijų ir rangovų gali praeiti ne vieni metai. Praktikoje tai reikštų, kad dabartinės politinės kadencijos metu greičiausiai būtų kuriamas rėmas, o ne matomi statybų rezultatai.

    Italijos branduolinė istorija ir referendumų rizika

    Italija nuo branduolinės energetikos pasitraukė po 1987 metais įvykusio referendumo, kurį stipriai paveikė Černobylio avarija. Antrasis bandymas grįžti prie branduolinės energetikos žlugo po 2011 metais įvykusios Fukušimos katastrofos, kai dar vienas referendumas sustabdė ankstesnės valdžios planus.

    Politologai ir energetikos analitikai atkreipia dėmesį, kad Italijoje referendumuose klausimai neretai virsta balsavimu už ar prieš tuo metu valdžioje esančią vyriausybę. Todėl bet kokia nauja kampanija gali tapti ne techniniu ginču apie energetikos miksą, o platesniu politiniu pasitikėjimo testu.

    „Šis įstatymas dar negrąžina branduolinės energetikos į Italiją, jis tik nustato taisykles, kaip ją būtų galima sugrąžinti“, – sakė branduolinės energetikos komentatorius Luca Romano.

    Ką rodo nuomonės pokytis ir kodėl jis trapus?

    Naujesnės apklausos rodo, kad italų požiūris į branduolinę energetiką nebėra vienareikšmiškai neigiamas, o parama kai kuriais atvejais artėja prie pusės visuomenės. Nuotaikas pakeitė Rusijos karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų šuoliai ir pramonės konkurencingumo klausimas.

    Vis dėlto Italija išlieka tarp skeptiškesnių Europos valstybių, o parama dažnai apibūdinama kaip paviršinė ir lengvai politizuojama. Ypač jautri tema būtų konkrečių vietų parinkimas, nes vietos bendruomenių pasipriešinimas ir teisminiai ginčai Italijoje dažnai užtempia strateginius infrastruktūros projektus.

    Analitikai taip pat primena vadinamąjį Italijos paradoksą: šalis pati branduolinės energijos negamina, tačiau dalį elektros importuoja, o reikšminga importo dalis Europoje siejama su branduoliniais pajėgumais, ypač Prancūzijoje. Vyriausybė teigia, kad vietinė gamyba mažintų priklausomybę ir didintų atsparumą kainų svyravimams, tačiau kritikai ginčija realius terminus ir kaštus.

    Net optimistiškiausi politiniai pažadai dėl veikiančių reaktorių per šį dešimtmetį ekspertų vertinami atsargiai. Branduolinės programos atnaujinimas nuo beveik nulio reiškia reguliavimo institucijų stiprinimą, tiekimo grandinių kūrimą, specialistų rengimą ir ilgas leidimų procedūras, todėl reali gamyba dažnai siejama su 12–15 metų laikotarpiu.

    Europos mastu branduolinė energetika pastaraisiais metais grįžta į politinę darbotvarkę: kai kurios valstybės pratęsia elektrinių darbą, kitos svarsto naujus projektus ar peržiūri senus draudimus. Tačiau Italijos atveju sprendimą lems ne vien ekonominė logika, bet ir tai, ar vyriausybei pavyks išvengti senų baimių sugrįžimo ir užtikrinti stabilumą ilgesniam nei vienos kadencijos laikotarpiui.

  • Lenkijos pirmoji ponia Italijoje pavogė šou: nespalvotas įvaizdis prikaustė žvilgsnius

    Lenkijos pirmoji ponia Italijoje pavogė šou: nespalvotas įvaizdis prikaustė žvilgsnius

    Italijoje vykusio oficialaus vizito metu Lenkijos pirmoji ponia Marta Nawrocka atsidūrė dėmesio centre dėl ryškaus, tačiau santūraus nespalvoto įvaizdžio. Ji pasirinko diplomatinėms progoms būdingą klasiką, kurią paįvairino moderniu siluetu.

    Pagrindiniu akcentu tapo balta švarkinė moderniu kirpimu, išryškinanti liemenį ir turinti asimetriškai krintantį apačios siluetą. Toks sprendimas suteikė aprangai lengvumo ir šiuolaikiškumo, išlaikant oficialiam protokolui tinkamą toną.

    Prie švarko ji derino siauresnio kirpimo juodas kelnes iki kulkšnies ir klasikinius aukštakulnius. Šis pasirinkimas išsiskyrė tuo, kad pirmoji ponia dažniau renkasi tradiciškesnius kostiumėlius su tiesiomis ar platesnėmis kelnėmis, o šį kartą pabrėžė grakštesnę liniją.

    Stiliaus įspūdį sustiprino minimalūs aksesuarai: juoda rankinė ir klasikiniai bateliai neužgožė pagrindinio aprangos elemento. Toks derinys mados ekspertų dažnai vertinamas kaip saugiausias sprendimas aukšto lygio susitikimuose, kai svarbu balansas tarp reprezentacijos ir asmeninio stiliaus.

    Tuo pat metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pasirinko šviesų, laisvesnio kirpimo kostiumą, atitinkantį pastarųjų sezonų tendencijas. Didesnio dydžio švarkai ir plačios kelnės pastaraisiais metais įsitvirtino kaip modernios elegancijos simbolis, pabrėžiantis komfortą ir pasitikėjimą.

    Vis dėlto stilistikoje dažnai pabrėžiama, kad oversize siluetas ne visada palankiausiai veikia proporcijas, ypač žemesnio ūgio figūrai. Tokiais atvejais labiau struktūruotas, aiškiau liemenį žymintis kostiumas gali vizualiai ilginti siluetą, nors pasirinktas variantas ir išlaikė oficialiai progai tinkamą įspūdį.

    Marta Nawrocka ir Giorgia Meloni pademonstravo dvi skirtingas formalaus įvaizdžio kryptis: modernizuotą klasiką ir ryškiai tendencingą laisvą siluetą. Tokie sprendimai vis dažniau tampa ne tik estetikos, bet ir subtilios komunikacijos dalimi, kai politika, protokolas ir mada susitinka vienoje erdvėje.

  • Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Meloni ragina EK dėl išimties energijai: Italija prašo lankstesnių ES taisyklių dėl deficito

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen prašydama laikinai sušvelninti ES biudžeto drausmės taisykles, kad su energijos krize susijusios išlaidos nebūtų įskaičiuojamos į deficitą. Roma argumentuoja, kad dėl karo Irane išaugusios energijos kainos ir tiekimo rizikos kelia išskirtinį ekonominį šoką.

    Prašymas susijęs su Stabilumo ir augimo paktu, kuris numato, kad valstybių narių biudžeto deficitas neturėtų viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Italijos pozicija tokia, kad neeilinės investicijos ir priemonės energijos saugumui užtikrinti turėtų būti traktuojamos panašiai kaip gynybos išlaidos, kurioms tam tikrais atvejais taikomos išimtys.

    Energijos krizė ir biudžetų spaudimas

    Laiške Komisijai Italijos vadovė pabrėžė, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos Hormūzo sąsiauryje prisideda prie jau anksčiau Europą paveikusių sukrėtimų, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą. Dėl to, pasak Romos, energijos kainų šuoliai skirtingose šalyse gali turėti nevienodai didelį poveikį šeimų ir verslo sąnaudoms.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos pasiūlos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame regione paprastai greitai persiduoda į naftos ir dujų kainas, o Europai tai reiškia didesnį spaudimą pramonei, transportui ir namų ūkių išlaidoms.

    Ką konkrečiai siūlo Italija

    Italija siūlo laikinai išplėsti nacionalinės apsaugos sąlygos taikymą, kad jis apimtų ne tik gynybos, bet ir ekstremalias energijos priemones. Tokia logika remiasi argumentu, kad energijos saugumas tapo strateginiu prioritetu, o išlaidos jam užtikrinti turėtų būti vertinamos kaip investicijos į visos Europos atsparumą.

    G. Meloni taip pat leido suprasti, kad be lankstesnio požiūrio į energijos išlaidas Romai būtų politiškai sunkiau pagrįsti dalyvavimą bendrose ES finansavimo iniciatyvose, skirtose gynybai. Tai atspindi platesnę įtampą tarp poreikio sparčiai investuoti į saugumą ir energiją bei pareigos laikytis fiskalinės drausmės.

    Italijos prašymas pateiktas jautriu momentu: pagal naujausius patvirtintus duomenis šalies biudžeto deficitas viršijo ES taisyklėse numatytą ribą. Tai didina tikimybę, kad Italijos vyriausybei gali tekti riboti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų, ypač artėjant politiškai sudėtingam laikotarpiui.

    Briuselio atsakas: pirmiausia panaudokite turimas lėšas

    Europos Komisija kol kas laikosi atsargesnės pozicijos ir signalizuoja, kad nenori plėsti išimčių, kurios galėtų silpninti bendrą fiskalinės drausmės sistemą. Komisijos atstovai pabrėžia, kad valstybės narės jau turi įvairių priemonių krizės poveikiui mažinti, įskaitant lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir finansavimą energijos investicijoms.

    Komisija taip pat atkreipė dėmesį, kad reikšminga dalis jau numatytų ES lėšų energijos projektams vis dar nėra panaudota. Briuselio argumentas toks, kad prieš prašant naujų išimčių ar taisyklių pakeitimų, šalys turėtų maksimaliai išnaudoti esamus finansavimo instrumentus ir leidžiamas lankstumo ribas.

    Kol kas nėra aišku, ar Italijos siūlymas sulauks platesnio palaikymo tarp kitų valstybių narių, kurios taip pat susiduria su brangstančia energija. Vis dėlto diskusija rodo, kad energijos saugumo klausimas vis dažniau keliamas greta gynybos ir tampa tema, galinčia keisti ES ekonominės politikos prioritetus.

  • Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Italijos Modenos mieste po incidento, kai automobilis rėžėsi į pėsčiųjų minią, tyrėjai atmetė terorizmo versiją. Šeštadienį įvykusios atakos metu sužeisti aštuoni žmonės, dalies jų būklė buvo įvardyta kaip kritinė.

    Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai pareiškė, kad 31 metų vairuotojas šiuo metu nėra laikomas teroro išpuolio vykdytoju. Pasak pareigūnų, tyrimas labiau krypsta į galimas asmens psichikos sveikatos problemas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Pasak vietos valdžios, vairuotojas yra Italijos pilietis, kilęs iš marokiečių šeimos, anksčiau policijai nebuvo žinomas. Modenos prefektė Fabrizia Triolo spaudos konferencijoje nurodė, kad 2022 metais vyrui buvo fiksuotas psichologinių sutrikimų laikotarpis.

    Modenos meras Massimo Mezzetti teigė, kad vyras 2022 metais buvo gydomas psichikos sveikatos centruose dėl sutrikimų, siejamų su šizoidine liga, tačiau vėliau dingo iš specialistų akiračio. Pareigūnai nurodo, kad kol kas nerasta požymių, jog jis būtų radikalizavęsis.

    „Jis 2022 metais buvo gydomas mūsų psichikos sveikatos centruose, o vėliau dingo iš akiračio ir, deja, šiandien sugrįžo tokiu dramatišku būdu“, – sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

    Sužeistieji ir jų būklė

    Pranešama, kad automobilis partrenkė kelis žmones, o vėliau trenkėsi į parduotuvės vitriną. Tarp sužeistųjų buvo ir užsieniečių, įskaitant Vokietijos turistą bei Lenkijos pilietę, atostogavusius Italijoje.

    Sužeistieji išgabenti į skirtingas Emilijos-Romanijos regiono gydymo įstaigas. Viena 55 metų moteris, prispausta prie vitrinos, buvo gydoma Bolonijoje, jos gyvybei grėsė pavojus; pareigūnai pranešė ir apie ypač sunkias traumas, dėl kurių kai kuriems nukentėjusiems amputuotos apatinės galūnės.

    Kiti pacientai buvo paguldyti į ligonines Modenoje, dalies jų būklė apibūdinta kaip lengvesnė, o keli patyrė nesunkias traumas. Medikų komandos ir toliau stebi sunkiausiai sužeistųjų būklę, o tyrėjai tikslina tikslią įvykių seką.

    Kaip įtariamasis buvo sulaikytas

    Po susidūrimo su vitrina vairuotojas paliko automobilį ir bandė pasišalinti pėsčiomis. Pranešama, kad jį vijosi ir užspeitė keturi praeiviai, o įtariamasis, bandydamas ištrūkti, išsitraukė peilį ir sužeidė vieną žmogų.

    Vis dėlto praeiviams pavyko vyrą sutramdyti ir išlaikyti iki atvykstant policijai. Prokuratūra vėliau patvirtino sulaikymą, o įtarimai sugriežtinti, atsižvelgiant į masinių sužalojimų mastą ir peilio panaudojimą.

    „Dėkoju piliečiams, kurie drąsiai įsikišo sulaikydami užpuoliką, ir pareigūnams už greitą reakciją“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

    Sekmadienį Modenoje lankėsi ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Politinėje erdvėje incidentas sukėlė diskusijų dėl migracijos kontrolės, nors įtariamasis yra Italijos pilietis, o miesto vadovai ragino nekurstyti neapykantos ir neapibendrinti užsieniečių bendruomenių.

    Tokie išpuoliai Europoje dažnai iš karto vertinami keliomis kryptimis, įskaitant terorizmo grėsmę, tačiau tyrėjai paprastai remiasi pirminiais duomenimis: įtariamojo ryšiais, komunikacija, finansais ir elgesio istorija. Šiuo atveju, anot pareigūnų, prioritetas teikiamas psichikos sveikatos faktoriams ir motyvui nustatyti.