Tag: GLAMOS

  • Slovėnijos Triglavo ledynas tirpsta akyse: mokslininkai įspėja, kad jis gali išnykti per kelias dienas

    Vienas paskutinių Slovėnijoje išlikusių ledynų – Triglavo ledynas – šiuo metu yra virtęs tik nedideliais ledo lopinėliais, o mokslininkai perspėja, kad jie gali sunykti jau artimiausiomis dienomis. Tyrėjai tai sieja su sparčiai šylančiu klimatu ir neįprastai silpna praėjusia žiema, kai regione iškrito mažiau sniego nei įprastai.

    Geografas Miha Pavšekas iš Antono Meliko geografijos instituto, veikiančio Slovėnijos mokslų ir menų akademijos tyrimų centre, teigia ledyną stebintis apie 30 metų. Jo vertinimu, dabartinė situacija rodo, kad paskutiniai ledo likučiai gali tiesiog ištirpti per labai trumpą laiką.

    Esminė problema ta, kad pastaraisiais metais ledynas nebeatitinka klasikinio ledyno apibrėžimo: naujas ledas praktiškai nebesiformuoja. Tai reiškia, kad net ir trumpesni šilumos epizodai vasarą gali turėti neproporcingai didelį poveikį – nėra „atsargos“, kuri kompensuotų nuostolius.

    Triglavo ledynas yra šiaurės rytiniame Triglavo kalno šlaite. Triglavas – Slovėnijos nacionalinis simbolis ir aukščiausia šalies viršukalnė, siekianti 2 863,65 metro, todėl ledynas ilgą laiką buvo laikomas svarbia Alpių paveldo dalimi.

    Istoriniai duomenys rodo ryškų nykimą: XIX amžiaus pabaigoje ledynas užėmė daugiau nei 40 hektarų, o 1946 metais jo plotas buvo sumažėjęs iki 14 hektarų. Pastaraisiais dešimtmečiais tirpimas dar labiau paspartėjo, o dabar ledynas iš esmės fragmentuotas.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ledynų traukimasis nėra vien simbolinis praradimas. Pavšekas įspėja, jog tolimesnis ledynų mažėjimas gretimoje Austrijoje ateityje gali prisidėti prie mažesnio vandens nuotėkio Dravos ir Muros upių baseinuose.

    Šie baseinai yra svarbūs žemės ūkio drėkinimui, todėl ilgainiui gali kilti papildomų iššūkių regionams, priklausomiems nuo stabilaus vandens tiekimo. Mažesnės vasaros tėkmės paprastai reiškia didesnę sausrų, konkurencijos dėl vandens ir ekonominių nuostolių riziką.

    Ledynų nykimas fiksuojamas visoje Europoje, kuri, vertinant ilgalaikes klimato tendencijas, šyla sparčiau nei daugelis kitų regionų. Šveicarijos Alpių stebėsenos duomenys rodo, kad kai kuriais metais ledynai praranda reikšmingą ledo tūrio dalį, o specialistai perspėja: esant dažnoms karščio bangoms ir menkesniems žiemos krituliams, ilgalaikės išlikimo perspektyvos prastėja.

    Triglavo ledyno atvejis tampa dar vienu ženklu, kaip greitai klimato kaita gali pakeisti net ir, atrodytų, gerai nuo kaitros apsaugotas kalnų vietoves. Net šešėliuotos ir nuo tiesioginės saulės labiau apsaugotos vietos nebeužtikrina išlikimo, kai sniego danga nutirpsta anksčiau, o vasaros šiluma užsitęsia.

  • Alpių ledynai sparčiai traukiasi: Šveicarija per penkerius metus neteko penktadalio, ryškėja poveikis upėms

    Europos Alpėse fiksuojamas spartus ledynų nykimas, o ryškiausi pokyčiai matomi Šveicarijoje. Šalies ledynų stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Šveicarija prarado apie penktadalį ledynų tūrio, o tai jau ima keisti vandens režimą kalnų upėse.

    Šių metų tirpsmas kai kuriose vietose buvo išskirtinai intensyvus: vidutinis ledynų storis sumažėjo maždaug 2,5–4 metrais, o atskirų ledynų „liežuviai“ kai kur sutrumpėjo apie 10 metrų. Tarp labiausiai tirpusių minimi Allalino, Klaridento, Ronos ir Alečo ledynai.

    Alpės dažnai vadinamos Europos vandens bokštu, nes jose sukauptas sniegas ir ledas ilgą laiką palaiko stabilų nuotėkį sausuoju sezonu. Tirpsmo vanduo ypač reikšmingas vasarą, kai kritulių būna mažiau, o paklausa vandeniui auga dėl žemės ūkio, energetikos ir turizmo.

    Ekspertai pabrėžia, kad ledynų nykimas reiškia ne tik mažesnius ledo plotus, bet ir kitokią sezoninę dinamiką. Trumpuoju laikotarpiu tirpsmas gali laikinai padidinti vasaros nuotėkį, tačiau ilgainiui, kai ledynų masė sumažėja, upės netenka svarbaus „rezervo“, o vandens kiekiai tampa mažiau stabilūs.

    Šveicarijos ledynų monitoringo tarnybos GLAMOS vadovas Matthias Huss teigia, kad dabartinį atšilimą lemia žmogaus sukelta klimato kaita. Jo vertinimu, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir iškastinio kuro deginimo tokio masto šiltėjimo nebūtų.

    „Dabartinis atšilimas šimtu procentų susijęs su žmogaus sukelta klimato kaita. Be emisijų ir iškastinio kuro deginimo šiandieninio šiltėjimo nebūtų“, – sakė Matthias Huss.

    Pasak jo, lemiamą vaidmenį atlieka ir žiemos sniego danga. Storesnė ir ilgiau išsilaikanti sniego danga veikia kaip izoliacija, saugo ledą nuo tiesioginės saulės šilumos ir kartu prisideda prie naujų ledo sluoksnių formavimosi.

    Šveicarijoje rekordinis ledynų tirpsmas buvo užfiksuotas 2022 metais, kai vasaros karštį lydėjo sniego stoka žiemą. Prie tirpsmo prisidėjo ir papildomi veiksniai, pavyzdžiui, į Alpes atkeliavusios Sacharos dulkės, kurios patamsina paviršių ir didina saulės spinduliuotės sugėrimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien Šveicarijos ar Alpių problema. Ledynų traukimasis fiksuojamas daugelyje regionų, o kai kur jis susijęs ir su didesnėmis rizikomis, įskaitant staigius potvynius, nuošliaužas ar ledyninių ežerų proveržius.

    Vis dėlto Europai vienas praktiškiausių klausimų išlieka vandens ištekliai. Mažėjant ledynams, ateityje gali dažnėti situacijos, kai vasarą upėse trūks vandens, o tai reikšminga tiek geriamojo vandens tiekimui, tiek hidroenergetikai ir ekosistemoms.