Ilgą laiką mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė miego trūkumui, siejamam su didesne nutukimo, 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Tačiau vis daugiau duomenų rodo, kad svarbu ne tik miego valandų skaičius, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.
Ekspertai pabrėžia, kad tiek per trumpas, tiek pernelyg ilgas miegas gali būti susijęs su nepalankiomis medžiagų apykaitos permainomis. Be to, miegas atlieka ir svarbią smegenų „techninės priežiūros“ funkciją, padedančią šalinti budrumo metu susikaupiančias medžiagas.
Paprastai per trumpu miegu laikomas miegas, trunkantis mažiau nei 6 valandas per parą. Didelės apimties tyrimų apžvalgos rodo, kad toks miegas suaugusiesiems dažniau siejamas su didesniu kūno masės indeksu ir nutukimo rizika.
Ryšys aiškinamas keliais mechanizmais: sutrinka alkį ir sotumą reguliuojantys hormonai, didėja potraukis kaloringam maistui, prastėja gliukozės apykaita. Ilgainiui tai gali prisidėti prie 2 tipo diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos didėjimo.
Vis dėlto „daugiau“ ne visada reiškia „geriau“. Per ilgu miegu dažniausiai vadinamas reguliarus miegas, trunkantis ilgiau nei 9 valandas per parą, ir kai kurios metaanalizės tokį miegą sieja su didesne mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių įvykių rizika.
Interpretaciją čia būtina vertinti atsargiai: statistinis ryšys dar nereiškia priežasties. Ilgai miegantys žmonės neretai gali turėti kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, negydomą miego apnėją, depresiją, lėtines ligas ar vartoti vaistus, kurie didina mieguistumą.
Pastarąjį dešimtmetį daug dėmesio sulaukė ir tyrimai apie tai, kaip miegas siejasi su smegenų „apsivalymu“. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad miegant didėja tarpląstelinė erdvė ir aktyviau cirkuliuoja skysčiai, o tai gali padėti greičiau pašalinti medžiagų apykaitos produktus, tarp jų ir beta amiloidą.
Vėlesni žmonių tyrimai sustiprino hipotezę, kad ypač svarbus yra gilus lėtojo miego etapas, kai smegenų elektrinis aktyvumas sulėtėja ir vyksta būdingos lėtosios bangos. Šioje fazėje fiksuojami ir ryškesni smegenų skysčių dinamikos pokyčiai, kurie gali būti svarbūs normaliai smegenų metabolinei aplinkai palaikyti.
Praktiškai daugumai suaugusiųjų dažniausiai rekomenduojama siekti maždaug 7–9 valandų miego per parą, tačiau vien skaičiaus nepakanka. Ne mažiau svarbu, ar miegas yra nenutrūkstamas, ar lengva užmigti, ar ryte atsibundama pailsėjus, ir ar miego režimas panašus tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais.
Jeigu žmogus nuolat miega trumpai arba, priešingai, jaučia poreikį miegoti labai ilgai ir vis tiek išlieka pavargęs, specialistai pataria ieškoti priežasties. Tokiais atvejais verta pasitarti su šeimos gydytoju, nes nuovargį gali lemti miego sutrikimai, psichologinės būklės ar kitos sveikatos problemos.
