Lenkijos gynybos pramonėje bręsta reikšmingas lūžis: po ilgos pertraukos šalis vėl gali grįžti prie naujų tankų gamybos. Paskutinis Lenkijoje surinktas naujas tankas nuo konvejerio nuriedėjo 2009 metais, o dabar svarstoma, kad gamyba galėtų atsinaujinti 2028 metais.
Kaip rašo Lenkijos spauda, pagrindinis pretendentas tapti naujosios linijos centru yra Glivicuose veikiantys „Bumar-Łabędy“ mechanikos gamyklos pajėgumai. Įmonė dešimtmečius buvo svarbiausias, o taikos metu faktiškai vienintelis Lenkijos tankų gamintojas, tačiau po 2009 metų kompetencijos dalinai išsibarstė.
Kas numatyta K2PL programoje?
Šiuo metu didžiausiu „Bumar-Łabędy“ projektu laikomas K2PL, susijęs su Pietų Korėjos K2 platformos adaptavimu Lenkijos poreikiams ir gamybos lokalizavimu. Pagal skelbiamą informaciją, sutartiniai planai numato, kad 2028–2030 metais iš Glivicų galėtų išriedėti 61 serijinis tankas.
Taip pat planuojama, kad 2029–2031 metais būtų gaminama daugiau kaip 70 paramos ir specialios paskirties platformų, skirtų užtikrinimui, mobilumui ir inžinerinėms užduotims. Lygiagrečiai numatomas pilno aptarnavimo ir galutinio surinkimo centro sukūrimas K2 šeimos technikai, o vėlesni kontraktai turėtų didinti gamybos ir technologijų lokalizavimo dalį Lenkijoje.
Varžybos dėl vaidmens tęsiasi
Lenkijos šarvuotosios technikos ekosistema neapsiriboja vien Glivicais. Svarbiais centrais įvardijami ir Poznanės bei Stalova Volios regionai, kurie siekia dalies dideliame modernizacijos portfelyje.
Skelbiama, kad Poznanėje planuojama jungti Wojskowe Zakłady Motoryzacyjne S.A. ir H. Cegielski-Poznań S.A., kuriant didesnį šarvuotosios pramonės vienetą. Jam ateityje galėtų tekti specializuotų mašinų gamyba, susijusi su Borsuk platforma ir jos išvestinėmis.
Ką tai reiškia regionui ir kariuomenei?
Tankų gamybos atnaujinimas po beveik dviejų dešimtmečių būtų ne tik karinis, bet ir pramoninis sprendimas: reikėtų atkurti tiekimo grandines, parengti darbuotojus, investuoti į suvirinimo, korpusų gamybos, elektronikos integracijos bei bandymų infrastruktūrą. Dėl to projektas gali tapti vienu didžiausių Lenkijos gynybos pramonės atsigavimo testų artimiausiam dešimtmečiui.
Lenkijai spartinant sausumos pajėgų modernizaciją, K2PL kryptis vertinama kaip bandymas sujungti greitą technikos įsigijimą su ilgalaikiu gebėjimu dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti į nacionalinį pramonės pagrindą. Galutinės apimtys ir lokalizavimo mastas priklausys nuo tolesnių derybų, finansavimo ir papildomų sutarčių.