2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.
Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.
Albanija meta dideles ambicijas
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.
Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.
„Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.
Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.
Naujos kryptys ir srautų valdymas
Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.
Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.
Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.
Kruizai ieško jaunų keleivių
Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.
Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.
Klimato kaita ir brangstančios kelionės
Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.
„Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.
Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.
JAV „Global Entry“ Belgijai
Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.
Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.