CP v2

Tag: Global Gateway

  • Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžano naftos fondas SOFAZ įžengė į Kinijos ir ASEAN klubą: ką tai reiškia Europai?

    Azerbaidžanas tampa tiltų investuotoju

    Azerbaidžano valstybinis naftos fondas SOFAZ prisijungė prie penkių Azijos suverenių ir pensijų investuotojų ir tapo naujai įkurtos Kinijos ir ASEAN bendros investicijų tarybos steigėju. Taryba pristatyta Kinijos tarptautinėje investicijų ir prekybos mugėje Siamene.

    SOFAZ yra vienintelis steigėjas iš už Rytų ir Pietryčių Azijos ribų. Tai pabrėžia Azerbaidžano ambiciją būti ne tik energijos išteklių tiekėju, bet ir finansiniu tarpininku tarp Azijos ir Europos.

    Kas sudaro naują tarybą

    Tarybą sušaukė Kinijos suverenaus turto fondas China Investment Corporation, o prie iniciatyvos prisidėjo Tailando Government Pension Fund, Malaizijos Khazanah Nasional Berhad ir pensijų fondas KWAP, taip pat Indonezijos Indonesia Investment Authority. Sekretoriatą koordinuos Singapūre veikianti „CGS International Securities“.

    Naujas formatas sukurtas ne kaip atskiras fondas, o kaip platforma bendroms diskusijoms, tyrimams ir kontaktams. Kiekviena institucija išsaugo savarankiškumą, o sprendimai investuoti nėra automatiniai ar privalomi.

    Skaičiai, rodantys regiono mastą

    Kinijos ir ASEAN prekyba 2025 metais pirmą kartą peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą ir pasiekė apie 904 milijardus eurų, augdama 7,4 proc. per metus. Tuo pat metu Pietryčių Azija pritraukė rekordinį tiesioginių užsienio investicijų srautą – apie 210 milijardų eurų, tai sudarė reikšmingą dalį pasaulinių įplaukų.

    Toks augimo tempas didina konkurenciją dėl projektų, o ilgalaikiai investuotojai siekia anksti identifikuoti temas, susijusias su pramone, sveikatos apsauga, vartojimu, verslo paslaugomis ir technologijomis. Būtent šiose srityse dažniausiai ieškoma didesnės grąžos, bet kartu vertinamos geopolitinės ir reguliacinės rizikos.

    Vidurinis koridorius ir Europos interesas

    SOFAZ savo vaidmenį grindžia Azerbaidžano geografine padėtimi Viduriniame koridoriuje – geležinkelių ir jūrų maršrute per Kaspijos jūrą, jungiančiame Aziją su Europa. Europos Komisija 2024 metais pagal Global Gateway programą paskelbė ketinanti skirti 10 milijardų eurų koridoriaus plėtrai.

    Fondas teigia, kad kartu su krovinių srautais gali judėti ir kapitalas, o dalyvavimas taryboje suteikia prieigą prie regiono institucijų patirties bei greitesnį supratimą apie vietos rinkų dinamiką. Europai tai svarbu ne vien logistikoje, bet ir tiekimo grandinių diversifikavime bei investicinių ryšių plėtroje.

    SOFAZ žingsniai Kinijoje ir naujas investicinis instrumentas

    SOFAZ į Kinijos rinką įžengė 2015 metais, įsigydamas pirmąsias juaniais denominuotas investicijas. 2025 metais per Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo valstybinį vizitą Kinijoje fondas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą su China Investment Corporation.

    Šis bendradarbiavimas peraugo į atskirą privataus kapitalo instrumentą – Galaxy Orientis China-ASEAN Investment Program, kuriame dalyvauja SOFAZ, China Investment Corporation ir Indonesia Investment Authority. Pirmasis etapas pritraukė apie 448 milijonus eurų, o tikslas siekia apie 860 milijonų eurų; šis instrumentas valdomas atskirai nuo tarybos.

    2026 metų birželio pabaigoje SOFAZ valdė apie 62,5 milijardo eurų turto, sukaupto iš Azerbaidžano naftos ir dujų pajamų. Tokie fondai paprastai ieško ilgalaikio stabilumo, bet vis dažniau derina jį su augimo regionais, kur kapitalo poreikis didžiausias.

    Ekspertai pabrėžia, kad tarybos sėkmę lems ne tik deklaracijos, bet ir praktinė nauda: bendri tyrimai, projektų „pipeline“ kokybė, rizikos valdymo standartai bei suderinamumas su skirtingų šalių reguliavimu. Jei šie elementai veiks, investicijų taryba gali tapti dar vienu kanalu, keičiančiu kapitalo srautus tarp Azijos ir Europos.

  • ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES ragina pasaulį imtis veiksmų dėl sausros ir dykumėjimo: ką siūlo prieš UNCCD COP17

    ES žinutė prieš COP17

    Europos Sąjunga prieš 17-ąją Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalių konferenciją (UNCCD COP17) paragino skubiai stiprinti tarptautinius veiksmus, atkuriant nualintas žemes ir apsaugant vandens išteklius. Konferencija vyksta rugpjūčio 17–28 dienomis Ulan Batore, Mongolijoje, ir suburia vyriausybes, mokslininkus, verslą bei pilietinę visuomenę.

    ES akcentuoja, kad sausra ir vandens stygius tampa ne vien atskirų regionų problema, o vis dažniau pereina į sisteminę riziką, veikiančią ekonomiką, sveikatą ir ekosistemas. Dėl to Briuselis ragina neapsiriboti vien reagavimu į krizes, o pereiti prie nuoseklaus pasirengimo ir rizikos mažinimo.

    Nuo krizės valdymo prie rizikos mažinimo

    Pastarųjų metų karščio bangos ir užsitęsusios sausros Europoje didina spaudimą žemės ūkiui, energijos gamybai, vidaus vandenų laivybai ir viešajam vandens tiekimui. ES pabrėžia, kad tokios grandininės pasekmės rodo poreikį iš anksto planuoti vandens naudojimą, didinti atsparumą ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemas.

    Briuselis siekia skatinti proaktyvų sausrų rizikos valdymą: investicijas į stebėseną, prevenciją, dirvožemio ir vandens apsaugą bei tvarų ūkininkavimą. Logika paprasta: kuo vėliau imamasi priemonių, tuo brangiau kainuoja padariniai tiek valstybėms, tiek gyventojams.

    Ryšys su klimatu, biologine įvairove ir vandeniu

    ES taip pat kelia tikslą geriau suderinti tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos, biologinės įvairovės ir vandens apsaugos srityse. Anot ES, sausros ir žemės degradacija nėra atskiras klausimas, nes susilpnėjusios ekosistemos prasčiau sulaiko vandenį, blogėja dirvožemio būklė, didėja gaisrų ir derliaus praradimo rizika.

    Tarp praktinių priemonių ES išskiria žemės atkūrimo iniciatyvas ir vandens išteklių atsparumo didinimą. Per programą „Global Gateway“ ES remia žemės atkūrimo projektus įvairiuose regionuose, įskaitant Afrikos Didžiosios žaliosios sienos iniciatyvą Sahelio zonoje, o globalias sausrų sąlygas sekti padeda „Copernicus“ teikiami palydoviniai duomenys.

    „Ši vasara dar kartą primena, kad sausra ir vandens stygius nėra tolima grėsmė. Jie jau dabar kelia grėsmę gyvybėms, sveikatai, ekonomikai ir ekosistemoms ES ir už jos ribų“, – sakė už aplinką, vandens atsparumą ir konkurencingą žiedinę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos narė Jessika Roswall.

    Komisarė pabrėžė, kad prioritetas turėtų būti ne tik ekstremalių situacijų gesinimas, bet ir ilgalaikis atsparumo kūrimas dar prieš krizėms smogiant. ES teigimu, esminėmis priemonėmis laikomi žemės atkūrimas, ekosistemų apsauga ir tvarus vandens valdymas, o COP17 metu bus siekiama, kad ambicijos virstų konkrečiais sprendimais.