Tag: Globalstar

  • „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ vėl perrašė istoriją: dvi „Falcon 9“ raketos pakilo per 38 minutes ir nusileido

    „SpaceX“ pasiekė naują „Falcon 9“ operacijų tempų rekordą, per vieną naktį įvykdžiusi du startus, kuriuos skyrė vos 38 minutės. Tai pagerino ankstesnį rezultatą, pasiektą beveik prieš dvejus metus, kai du tokio tipo paleidimai buvo atlikti daugiau nei valandos intervalu.

    Rekordinis langas užfiksuotas naktį iš rugpjūčio 15 į rugpjūčio 16 dieną pagal Lietuvos laiką. Abu skrydžiai įvyko sėkmingai, o „SpaceX“ dar kartą pademonstravo savo strategijos esmę: kuo didesnį pakartotinį naudojimą ir kuo trumpesnį pasirengimo laiką tarp misijų.

    Pirmasis startas įvyko 3.12 valandos Lietuvos laiku iš JAV Kosminių pajėgų bazės Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Misijos tikslas buvo į žemąją orbitą iškelti aštuonis „Globalstar“ palydovus, kurie naudojami palydovinio ryšio paslaugoms.

    Palydovų išskleidimo procedūros prasidėjo praėjus maždaug 56,5 minutės po pakilimo ir truko apie šešias minutes. Tokie tiksliai suvaldytų etapų grafikai yra kritiški, kai operatoriai vienu metu vykdo kelias misijas skirtinguose JAV pakrančių kosmodromuose.

    Antrasis startas įvyko 3.50 valandos Lietuvos laiku iš Vandenbergo kosmodromo Kalifornijoje. Šios misijos krovinys buvo palydovas USSF-366, siejamas su JAV Kosminėmis pajėgomis, o detalesnė jo paskirtis neviešinama dėl projekto slaptumo.

    Ypač reikšminga tai, kad „SpaceX“ pavyko atgauti abiejų raketų pirmuosius laipsnius. Floridos misijos stiprintuvas nusileido ant žemės Kanaveralo kyšulyje, o Vandenbergo misijos stiprintuvas maždaug po 8,5 minutės nuo starto nutūpė ant autonominės platformos jūroje „Of Course I Still Love You“.

    Nors intervalas tarp startų tapo nauju rekordu, pakartotinio panaudojimo rekordas šįkart nepagerintas. Vienas panaudotas pirmasis laipsnis buvo įvykdęs 14 misijų, kitas buvo atlikęs 18 startų, o aukščiausias žinomas „Falcon 9“ pirmojo laipsnio pasiekimas siekia 36 skrydžius ir jis taip pat buvo sėkmingai susigrąžintas po paskutinės misijos.

    Ekspertai tokį tempą vertina kaip dar vieną ženklą, kad „SpaceX“ toliau artėja prie aviacijos industrijai būdingos logikos, kai pagrindinis tikslas yra patikimai kartoti skrydžius su minimaliais techniniais pertraukimais. Kuo dažniau ta pati raketa gali skristi ir kuo greičiau paruošiama kitai misijai, tuo labiau mažėja vieno paleidimo kaštai ir didėja lankstumas klientams.

    Šis rekordas taip pat išryškina „SpaceX“ gebėjimą paraleliai vykdyti skrydžius iš skirtingų aikštelių rytinėje ir vakarinėje JAV pakrantėse. Tai svarbu tiek komerciniams ryšio projektams, tiek valstybiniams užsakymams, kuriems reikalingi tikslūs orbitų parametrai ir griežti terminai.

  • „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ už 11 mlrd. eurų perka „Globalstar“: į kosminį internetą meta iššūkį „SpaceX“

    „Amazon“ pranešė planuojanti įsigyti palydovinio ryšio operatorę „Globalstar“ sandoriu, kurio vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių bendrovės pirkinių istorijoje ir aiškus signalas, kad ji rimtai nusiteikusi plėsti interneto iš kosmoso veiklą.

    Sandorį tikimasi užbaigti 2027 metais, jei tam pritars reguliuotojai. „Amazon“ siekia sustiprinti savo žemosios Žemės orbitos palydovų programą, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Project Kuiper“, o dabar vystoma kaip „Amazon Leo“ paslauga.

    Planuojama, kad komercinės plačiajuosčio interneto paslaugos startuos 2026 metų viduryje. Įsigijimas turėtų pagerinti „Amazon“ pozicijas prieš dominuojantį rinkos žaidėją „SpaceX“, kuriai priklauso „Starlink“ ir kuri jau turi didžiulį palydovų skaičių bei milijonus naudotojų.

    Didžiausia vertė slypi spektre

    „Globalstar“ valdo palydovus ir ryšio spektrą, kuris laikomas vienu vertingiausių šio sandorio aktyvų. Spektras yra ribotas išteklius, o teisės juo naudotis suteikiamos licencijomis, todėl tai suteikia strateginį pranašumą planuojant plėtrą ir naujas paslaugas.

    Ypač svarbus vadinamasis tiesioginis ryšys su įrenginiais, kai įprasti telefonai ar kiti įrenginiai gali jungtis prie palydovų be mobiliojo ryšio bokštų. Tokie sprendimai vis labiau laikomi ateities ryšio standartu vietovėse, kur antžeminė infrastruktūra brangi, lėta ar pažeidžiama.

    „Amazon“ teigia, kad „Globalstar“ licencijos leis greičiau diegti ryšį dideliu mastu ten, kur antžeminis ryšys vėluoja, yra per brangus arba lengvai sutrikdomas. Tai reikšminga ne tik vartotojams, bet ir kritinėms paslaugoms bei viešajam sektoriui.

    „Apple“ ryšys ir nauja konkurencijos banga

    „Globalstar“ yra „Apple“ partnerė, užtikrinanti tam tikras palydovinio ryšio funkcijas „iPhone“ įrenginiuose, įskaitant avarinį susirašinėjimą ir įrenginių paiešką. Skelbiama, kad po sandorio abi bendrovės planuoja tęsti bendradarbiavimą ir ieškoti naujų galimybių ateities paslaugoms.

    „Globalstar“ šiuo metu turi kelias dešimtis palydovų, o plėtra numato papildomus paleidimus artimiausiais metais. Tuo pat metu „Amazon“ jau yra pradėjusi didesnio masto palydovų leidimus į orbitą ir turi reguliuotojų patvirtinimus tolesnei tūkstančių palydovų programai.

    Rinka darosi vis labiau perpildyta, nes be „Starlink“ aktyviai juda ir kiti žaidėjai, vystantys tiesioginio ryšio su telefonais technologijas. Vis dėlto „Amazon“ pranašumu gali tapti jos mastas, kapitalas ir gebėjimas integruoti ryšio paslaugas į jau veikiančias ekosistemas.

    Nauda „Amazon“ verslui gali būti platesnė

    Analitikai pabrėžia, kad palydovinis ryšys „Amazon“ gali būti svarbus ne vien kaip atskiras produktas vartotojams. Jis potencialiai gali padėti logistikai, sandėlių automatizacijai, ryšiui atokiose vietovėse, taip pat tapti atsarginiu kanalu, kai sutrinka antžeminiai tinklai.

    Didelę reikšmę gali turėti ir „Amazon Web Services“ ekosistema, nes įmonėms patrauklu turėti ryšio sprendimą, kurį būtų galima sklandžiai susieti su debesijos paslaugomis. Tai gali padėti „Amazon“ konkuruoti dėl verslo ir viešojo sektoriaus klientų, kuriems ryšio patikimumas yra kritinis.

    Vis dėlto investuotojams tai išlieka brangus statymas: palydovų programos reikalauja didžiulių kapitalo išlaidų, o atsipirkimas paprastai ateina vėliau. „Amazon“ strategija remiasi prielaida, kad pasaulinė ryšio paklausa augs, o palydovinis internetas taps ne niša, o viena iš pagrindinių infrastruktūros grandžių.