CP v2

Tag: Globalus atšilimas

  • Tyrimas: Arkties jūros ledas vėl traukiasi sparčiau – 2024–2025 metais fiksuotas rekordinis kritimas

    Mokslininkai, remdamiesi naujausiais palydoviniais stebėjimais, teigia, kad trumpa stabilizacija, apie kurią kalbėta po 2005–2024 metų laikotarpio, nekeitė bendros tendencijos. Arkties jūros ledas ir toliau nyksta, o kai kuriais sezonais pokyčiai vėl darosi ryškesni.

    Rekordinis žiemos ledo sumažėjimas

    Ypač išsiskiria 2024–2025 metų laikotarpis: tyrėjai skaičiuoja, kad per metus žiemos jūros ledo plotas sumažėjo apie 5,8 proc. Tai įvardijama kaip didžiausias metinis žiemos ledo dangos kritimas per visą palydovinių matavimų istoriją.

    Palydoviniai duomenys Arkties regione reguliariai renkami nuo 1979 metų, todėl mokslininkai gali lyginti kelis dešimtmečius trunkančią statistiką. Vertinant sezoninį minimumą rugsėjį, bendras Arkties jūros ledo plotas per šį laiką sumažėjo maždaug perpus.

    Kodėl laikinas sulėtėjimas apgauna?

    Anksčiau tyrėjai kėlė versiją, kad sulėtėjimą galėjo lemti natūralūs vandenynų cirkuliacijos svyravimai, trumpam „prilaikę“ tirpsmo tempą. Tačiau nauja analizė pabrėžia, kad tai buvo tik laikina pauzė, o ne krypties pasikeitimas.

    „Tai, kas 2020-ųjų pradžioje atrodė kaip tirpsmo sustojimas, buvo tik trumpas sulėtėjimas ilgalaikėje mažėjimo kreivėje“, – sakė vienas tyrimo autorių, Sautamptono universiteto mokslininkas.

    Pasekmės jaučiamos ne tik Arktyje

    Mokslininkai pabrėžia, kad žiemos ledo mažėjimas svarbus ne vien poliariniams regionams. Jūros ledas veikia kaip barjeras tarp santykinai šilto vandenyno ir šaltos atmosferos, todėl jam traukiantis į orą patenka daugiau šilumos ir drėgmės.

    Dėl to gali keistis atmosferos cirkuliacija, didėti orų režimų nepastovumas ir stiprėti ekstremalūs reiškiniai vidutinėse platumose. Kitaip tariant, Arkties pokyčiai gali turėti įtakos audrų trajektorijoms ir kritulių pasiskirstymui toli į pietus nuo poliarinio rato.

    Tyrimo autoriai teigia, kad nauji skaičiai dar kartą patvirtina klimato kaitos mastą: net jei atskirais metais matomas „pagerėjimas“, ilgalaikė kryptis išlieka ta pati. Arktis šyla greičiau nei pasaulio vidurkis, o tai didina riziką, kad ledo dangos nuostoliai ateityje taps dar sunkiau suvaldomi.

  • Tyrimas kelia klausimą dėl 1,5 laipsnio ribos: globalus atšilimas galėjo būti pasiektas jau 2020 metais

    Klimato mokslininkų diskusijas įplieskė naujas tyrimas, kuriame teigiama, kad pasaulis 1,5 laipsnio atšilimo ribą galėjo peržengti anksčiau, nei rodo įprastos skaičiavimo metodikos. Autoriai svarsto, kad reikšminga riba galėjo būti pasiekta jau 2020 metais.

    Tarptautinėje politikoje 1,5 laipsnio tikslas tapo orientyru po 2015 metais pasirašyto Paryžiaus susitarimo. Ši riba siejama su sparčiai augančia rizika ekosistemoms, pakrančių regionams, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai.

    Naujojo darbo autoriai rėmėsi netiesioginiais vandenynų temperatūros duomenimis, kuriuos gali išsaugoti labai lėtai augantys jūrų organizmai, kaupiantys cheminius „įrašus“ savo skelete. Tokie archyvai leidžia pažvelgti toliau į praeitį nei modernūs instrumentiniai matavimai.

    Kita vertus, IPCC vertinimuose atskaitos tašku dažniausiai laikomas 1850–1900 metų laikotarpis, nes nuo jo prasideda nuoseklesni stebėjimai ir geriau suderinti įvairūs duomenų šaltiniai. Jei ankstyvesnis laikotarpis buvo jau šiltesnis, o tikrasis atšilimo startas prasidėjo anksčiau, bendras pokytis gali atrodyti didesnis.

    Ne visi tyrėjai sutinka, kad iš vieno regiono gauti paleoklimato duomenys gali paneigti globalias temperatūrų serijas. Kritikai pabrėžia, kad norint keisti plačiai taikomus vertinimus būtini nepriklausomi patvirtinimai iš skirtingų vandenynų baseinų ir kitų metodų.

    „Sunku manyti, kad instrumentiniai stebėjimai yra neteisingi vien pagal duomenis iš vieno regiono“, – sakė vienas mokslininkas, komentuodamas tyrimo išvadas.

    Net jei ginčas dėl tikslios datos tęsis, pagrindinė kryptis nesikeičia: pastaraisiais metais fiksuojamas spartus atšilimas, o 1,5 laipsnio riba tampa vis labiau tikėtina artimiausiu metu. IPCC pabrėžia, kad kuo ilgiau išliekantys dideli šiltnamio dujų išmetimai, tuo mažiau galimybių stabilizuoti klimatą be didesnių socialinių ir ekonominių sukrėtimų.

    Dėl to naujas tyrimas greičiau sustiprina esamą signalą nei jį paneigia: klimato tikslai priklauso ne tik nuo vieno skaičiaus, bet ir nuo realių sprendimų energetikoje, pramonėje bei transporto sektoriuje. Mokslininkai sutaria dėl vieno: emisijas reikia mažinti sparčiai, nes kiekviena papildoma laipsnio dalis didina ekstremalių reiškinių tikimybę.