Tag: Globos sistema

  • Varšuvos „Legia“ stadione – labdaros irklavimo akcija: prie įrangos stojo ir žinomi veidai

    Varšuvos „Legia“ stadionas prie Łazienkowskos gatvės vėl tapo ne tik futbolo, bet ir labdaros vieta – čia surengta devintoji akcija „Wszyscy do wioseł“ („Visi prie irklų“). Renginys sujungė sportinę varžybą ir paramą, o šįkart dėmesys skirtas jauniems žmonėms, paliekantiems globos sistemą ir pradedantiems savarankišką gyvenimą.

    Į iniciatyvą įsitraukė ne tik klubo futbolininkai – stadione pasirodė ir žiniasklaidos, kultūros, verslo bei pramogų pasaulio atstovai. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai padeda garsiau kalbėti apie problemą, kuri dažnai lieka „už kadro“.

    Šių metų akcija skirta atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria iš vaikų namų ar globėjų šeimų išeinantys jaunuoliai. Daugeliui jų pilnametystė reiškia staigų perėjimą prie atsakomybės už būstą, finansus ir darbą, kai tuo pat metu trūksta artimųjų palaikymo.

    Apie tai kalbėjo ir „Legia“ fondo prezidentė Anna Mioduska: pasak jos, dauguma jaunuolių suaugusiųjų gyvenimą pradeda turėdami šeimos ar draugų „užnugarį“, o globos sistemos auklėtiniai dažnai tokios atramos neturi. Todėl iniciatyvos tikslas – ir viešinti temą, ir prisidėti prie pagalbos priemonių, kurios padėtų lengviau tapti savarankiškiems.

    Kam bus skirta surinkta parama

    Organizatoriai skelbia, kad visos renginio metu surinktos lėšos bus pervestos fondui „Samodzielni Robinsonowie“. Šios lėšos turėtų prisidėti prie programų, kurios padeda jauniems žmonėms pasiruošti savarankiškam gyvenimui ir įsitvirtinti jame.

    Tarp minimų iniciatyvų – „Wehikuły Usamodzielnienia“, „Future Makers“ ir „Dream Worker“. Jos orientuotos į praktinį pasirengimą suaugusiųjų gyvenimui ir gebėjimą atsistoti ant kojų be artimo šeimos tinklo.

    Daugiau nei 600 dalyvių ir žinomos pavardės

    Renginio mastas – solidus: varžėsi 162 keturių žmonių komandos, iš viso 648 dalyviai. Prie starto stojo įmonių, švietimo įstaigų, sporto klubų ir įvairių institucijų atstovai.

    Prie irklavimo iššūkio prisidėjo ir „Legia“ pagrindinės komandos žaidėjai, akademijos futbolininkai bei buvę klubo atstovai. Tarp dalyvių paminėti Pawełas Domagała, Ewa Gawryluk, Joanna Przetakiewicz, Tomaszas Smokowskis ir Piotras Kędzierskis, taip pat žmonės, susiję su projektu „Top Model“.

    Stadione buvo ir klubo vadovybė – varžybas stebėjo treneris Marekas Papszunas bei „Legia“ savininkas Dariuszas Mioduskis.

  • Po teismo sprendimo ji grįžo pas biologinę mamą: netrukus 3 metų mergaitė mirė nuo smurto

    Lenkijoje visuomenę sukrėtė beveik trejų metų mergaitės mirtis po ilgalaikio smurto. Teismas skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę biologinei motinai, o jos partneriui – 6 metus. Mergaitės istorija vėl aptarinėjama artėjant Vėlinių laikotarpiui, kai žmonės masiškai lanko kapus.

    Mergaitė po gimimo kurį laiką augo globos sistemoje ir buvo prižiūrima ją mylėjusių žmonių. Vėliau, teismo sprendimu, ji buvo grąžinta biologinei motinai, kuriai suteikta galimybė auginti vaiką. Būtent po šio sprendimo, kaip nustatyta byloje, prasidėjo vaiko kančios, pasibaigusios tragedija.

    Medikus pribloškę sužalojimai

    2021 metų gegužę vaikas buvo atvežtas į ligoninę Torunėje itin sunkios būklės. Byloje minėta, kad sužalojimų mastas šokiravo net patyrusius medikus, o pastangos išgelbėti gyvybę buvo nesėkmingos. Mergaitė mirė 2021 metų birželio 12 dieną.

    Teismas konstatavo, kad mirtis buvo susijusi su žiauriu smurtu ir nepriežiūra, o ne atsitiktine nelaime. Teisinėje praktikoje tokiose bylose itin svarbu nustatyti ne tik tiesioginį smurtautoją, bet ir aplinkinių atsakomybę, kai vaikas paliekamas pavojuje, nors grėsmė akivaizdi.

    Bausmės motinai ir jos partneriui

    Motina buvo pripažinta kalta dėl itin žiauraus smurto, nulėmusio vaiko mirtį, ir nuteista 15 metų laisvės atėmimo bausme. Jos partneriui skirta 6 metų bausmė už tai, kad jis nesiėmė veiksmų, nors, kaip nustatyta byloje, galėjo sustabdyti smurtą ar kreiptis pagalbos.

    Skelbiama, kad 2025 metų gegužę apeliacinis teismas Gdanske paliko nuosprendį galioti. Byloje taip pat minėta, jog kaltinamoji bandė teisme aiškinti, esą dalį sužalojimų galėjo padaryti kitas vaikas, tačiau teismas šios versijos nepatvirtino.

    Tragedija išryškino spragas

    Ši istorija išryškino sudėtingą dilemą, su kuria susiduria vaiko teisių apsauga: kaip suderinti biologinių tėvų teisę auginti vaiką ir būtinybę užtikrinti realų saugumą. Specialistai pabrėžia, kad sprendimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą turi būti lydimas intensyvios priežiūros, aiškių rizikos vertinimų ir greitų reakcijos mechanizmų, jei kyla įtarimų dėl smurto.

    Artėjant lapkričio 1 ir 2 dienoms tokios istorijos vėl sugrįžta į viešumą: žmonės kapinėse pamato mažų vaikų kapus ir ieško atsakymų, kas nepastebėjo pavojaus laiku. Vaiko kapą, kaip pasakojo vietos gyventojai, prižiūri žmonės, kurie ją augino globos laikotarpiu.

    „Po jos mirties labiausiai įstrigo globėjos ašaros – atrodė, kad ji neteko savo vaiko“, – sakė vienas pašnekovas, prisiminęs laidotuvių dieną.

  • Vilkaviškio savivaldybėje – svarbus posūkis vaikų gerovei: ko imsis „SOS vaikų kaimai Lietuva“?

    Vilkaviškio savivaldybėje – svarbus posūkis vaikų gerovei: ko imsis „SOS vaikų kaimai Lietuva“?

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje įvyko susitikimas su organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ atstovais, kurie pristatė veiklos kryptis ir pagalbos priemones vaikams bei šeimoms. Aptarta, kokios paslaugos galėtų stiprinti jau veikiančią pagalbos sistemą rajone.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės meras Algirdas Neiberka, vicemerė Daiva Riklienė, savivaldybės specialistai ir įvairių socialinių paslaugų įstaigų atstovai. Prie diskusijos prisijungė vaikų dienos centrų, šeiminių namų, globos įstaigų ir socialiniai darbuotojai.

    Didžiausias dėmesys skirtas praktinėms situacijoms, su kuriomis kasdien susiduria socialinėje srityje dirbantys specialistai. Kalbėta apie ankstyvą pagalbą šeimai, vaiko saugumo užtikrinimą krizės metu ir realius sprendimus, kai šeimai prireikia intensyvesnio palaikymo.

    „SOS vaikų kaimai Lietuva“ pristatė, kad jų taikomas modelis orientuotas į tai, jog vaikui kuo rečiau tektų patirti staigius gyvenimo pokyčius ir atskyrimą nuo artimos aplinkos. Akcentuota, kad veiksmingiausia pagalba yra ta, kuri šeimą pasiekia laiku, dar iki situacijai peraugant į ilgalaikę krizę.

    Diskusijoje aptartos galimos bendradarbiavimo kryptys ir paslaugų derinimas su savivaldybės teikiama pagalba. Dalyviai sutarė tęsti dialogą, kad rajone veikiantys dienos centrai, globos ir šeiminių namų komandos bei nevyriausybinis sektorius galėtų greičiau koordinuoti veiksmus, o šeimos aiškiau žinotų, kur ir kokios pagalbos kreiptis.

    Ekspertai pabrėžia, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai intervencijai ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje, kai pagalba teikiama ne fragmentiškai, o kaip vientisas planas. Tokie susitikimai savivaldybėse tampa svarbia grandimi, leidžiančia suderinti atsakomybes, sutrumpinti pagalbos kelią ir sumažinti riziką, kad vaiko interesai liks antrame plane.