Didžioji dalis europiečių norėtų, kad Europos Sąjunga turėtų savo kariuomenę – taip mano 71 proc. apklaustųjų. Tokius duomenis rodo nauja visuomenės nuomonės apklausa, fiksuojanti augantį nerimą dėl saugumo ir Vašingtono patikimumo.
Kaip skelbia „POLITICO“, šios nuotaikos pateikiamos GLOBSEC analitikos centro „2026 Trends“ ataskaitoje. Joje teigiama, kad beveik 8 iš 10 respondentų taip pat pasisako už stipresnius Europos gynybos pajėgumus.
Apklausoje išryškėjo ir skirtumai tarp valstybių: didžiausias palaikymas ES kariuomenei fiksuotas Rumunijoje (82 proc.), Lietuvoje (78 proc.) ir Prancūzijoje (75 proc.).
Net šalyse, kurios tradiciškai atsargiau vertina gilesnę gynybos integraciją, idėja surenka daugumų palaikymą: Lenkijoje ir Bulgarijoje ES kariuomenę remia po 70 proc., Vokietijoje – 69 proc. respondentų.
Parama ES gynybai – greta NATO
Ataskaita pabrėžia, kad palankumas Europos kariniams pajėgumams nebūtinai reiškia nusigręžimą nuo NATO. Tarp NATO šalių respondentų 77 proc. teigė balsuotų už išlikimą Aljanse.
Tuo pat metu 78 proc. apklaustųjų ES šalyse pritarė tam, kad Bendrija stiprintų savo gynybos gebėjimus greta NATO – kaip papildomą, o ne konkuruojantį saugumo ramstį.
Šie rezultatai skelbiami Europos vyriausybėms ieškant būdų, kaip didinti karinius pajėgumus Rusijai tęsiant agresiją prieš Ukrainą ir augant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų Europos saugumui.
Šaukimas į kariuomenę vėl grįžta į diskusijas
Apklausa palietė ir vieną jautriausių gynybos klausimų – privalomąją karo tarnybą. Šalyse, kuriose jos nėra, 64 proc. respondentų pasisakė už šaukimo sugrąžinimą.
Daugiausia tokių palaikančiųjų fiksuota Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Slovakijoje, nurodoma ataskaitoje.
Požiūris į JAV ir išskirtinis Vokietijos atvejis
Tyrimas taip pat rodo augančią transatlantinę takoskyrą: daugiau nei trečdalis apklaustųjų Europos šalyse JAV įvardijo kaip grėsmę saugumui. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje taip manė maždaug pusė respondentų.
Vokietija išsiskyrė tuo, kad tai buvo vienintelė apklausta šalis, kurioje dauguma respondentų JAV įvardijo kaip saugumo grėsmę.
Vokietijoje ryškesni ir nuomonių skirtumai dėl karo Ukrainoje: 40 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukrainos elgesys su rusakalbiais pateisino invaziją, o 39 proc. manė, kad karą išprovokavo Vakarai.
Šios nuostatos sutapo su atsargesne parama Kyjivui: kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sakė, kad Ukrainos kova svarbi Vokietijos saugumui, o beveik 6 iš 10 pritartų Ukrainos teritorinėms nuolaidoms taikos mainais.
Bendras ataskaitos vaizdas atskleidžia paradoksą: rinkėjai visoje Europoje nori stipresnės Europos gynybos, tačiau kartu išlieka prisirišę prie NATO net ir silpstant pasitikėjimui svarbiausiu Aljanso nariu.