NATO rengiasi scenarijams, kai mūšio lauke dingsta patikima navigacija ir tikslus laikas. Aljansas planuoja įsigyti nešiojamus įrenginius, galinčius valdomai slopinti palydovinės navigacijos ir dronų radijo ryšio signalus, kad pratybose būtų sukurta realistiška aplinka.
Viešuose pirkimo dokumentuose nurodoma, kad numatoma įsigyti šešis komplektus, skirtus treniruotėms ir mokymams. Instruktoriai galėtų tikrinti, kaip įgulų ir operatorių veiksmai keičiasi praradus navigaciją, sutrikus ryšiui ar nutrūkus vaizdo perdavimui iš bepiločių.
Kodėl GNSS trikdymas tapo kritinis
GNSS sistemos naudojamos ne vien geografinei padėčiai nustatyti. Jos užtikrina laiko sinchronizaciją, kuri būtina ryšių tinklams, jutiklių ir duomenų perdavimo grandinėms, logistikai, autonominėms funkcijoms bei preciziniams ginklams.
Silpnoji vieta ta, kad palydoviniai signalai yra palyginti silpni ir pažeidžiami: juos galima slopinti arba klastoti. Dėl to orlaiviai, laivai ir sausumos technika gali gauti klaidingus orientyrus, o operacijos tampa lėtesnės ir rizikingesnės.
„Pratybose turime galėti saugiai atkartoti situacijas, kai navigacija ir ryšys staiga tampa nepatikimi, nes realiuose konfliktuose tai vyksta vis dažniau“, – sakė NATO atstovas, apibendrindamas pirkimo logiką.
Numatytos zonos be navigacijos
Reikalavimuose numatyta, kad įranga galėtų slopinti keturių pagrindinių palydovinės navigacijos sistemų signalus: GPS, GLONASS, „Galileo“ ir „BeiDou“. Taip pat keliama sąlyga vienu metu veikti keliuose dažnių ruožuose, kiekvieną jų parenkant nepriklausomai.
Vienas svarbiausių kriterijų – reguliuojamas slopinimo spindulys. Numatoma, kad „zonos be navigacijos“ galėtų siekti nuo 500 metrų iki 11 kilometrų, o reguliavimo žingsnis neturėtų viršyti 500 metrų.
Tiekėjai turėtų pateikti prognozuojamą poveikį skirtinguose aukščiuose iki maždaug 3 050 metrų. Tai reikalinga planuojant pratybas taip, kad būtų sumažinta rizika paveikti civilinę aviaciją ir kitus teisėtus radijo ryšio naudotojus.
Slopins ir dronų ryšį
Dokumentuose taip pat numatyta galimybė slopinti bepiločių vaizdo perdavimo ryšius 5–6 GHz ruože ir valdymo ryšius 400–500 MHz bei 2–3 GHz ruožuose. Minimi ir kiti radijo dažniai, įskaitant naudojamus mobiliojo ryšio tinkluose, todėl pratybų koordinavimas turėtų būti ypač griežtas.
NATO nurodo, kad dronams tokie trikdžiai gali turėti tiesiogines pasekmes: pasikeičia kursas, aparatas priverstinai pakimba, leidžiasi arba grįžta į starto vietą, o operatorius gali netekti vaizdo. Dėl to treniruotėse siekiama lavinti tiek puolamąsias, tiek gynybines priemones ir procedūras.
Komplektai turėtų būti pakankamai lengvi, kad juos neštų vienas arba du žmonės, o paruošimas darbui truktų iki 30 minučių. Įranga turėtų tikti montuoti ant laivų, standžių pripučiamų valčių, transporto priemonių, trikojų ar stacionarių antžeminių pozicijų.
Valdymas numatytas per nešiojamąjį kompiuterį, su sąsaja, pritaikyta ir ne itin siaurai parengtiems naudotojams. Akumuliatorinis maitinimas turėtų užtikrinti bent keturių valandų nepertraukiamą darbą, o komplekte būtų kryptinės ir visakryptės antenos.
Dar vienas akcentas – galimybė sistemą valdyti nuotoliniu būdu per palydovinį ryšį iš bet kurios pasaulio vietos. Tokia komunikacija turėtų būti autentifikuojama ir šifruojama, o pačioje sistemoje privalėtų būti vietinio perėmimo ir nuotolinio išjungimo funkcijos.
Numatoma, kad tiekėjas perduotų šešis pilnus komplektus, pateiktų demonstravimo planą, parengtų instrukcijas su saugos ir trikdymo koordinavimo dalimi bei apmokytų pirmuosius naudotojus NATO padalinyje Europoje arba Jungtinėje Karalystėje. Preliminari viso kontrakto vertė dokumentuose įvardijama 1,1 mln. eurų, o pirkimas planuojamas fiksuotos kainos sutarties principu.
