CP v2

Tag: Gloria Steinem

  • Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    Mirė feministinio judėjimo ikona Gloria Steinem: kaip jos tekstai ir „Ms.“ pakeitė Ameriką

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta iš jos artimos aplinkos ir fondo komunikacijos, nurodant, kad ji mirė savo namuose Niujorke.

    Tiksli mirties priežastis viešai neįvardyta. Pastaraisiais dešimtmečiais G. Steinem buvo kalbėjusi apie anksčiau patirtą krūties vėžį ir trišakio nervo neuralgiją – itin skausmingą neurologinę būklę.

    Kelias į įtaką per žurnalistiką

    G. Steinem gimė 1934 metų kovo 25 dieną Toledo mieste, Ohajo valstijoje. Plačiai žinoma ji tapo 1963 metais, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir parengė tiriamąjį pasakojimą apie moterų darbo sąlygas.

    Vėliau ji įsitvirtino kaip politinė autorė ir redaktorė, prisidėjusi prie Niujorko žurnalo „New York“ kūrimo. 1969 metais publikuotas tekstas apie moterų išlaisvinimo judėjimą ją pavertė viena atpažįstamiausių antrosios feminizmo bangos figūrų JAV.

    „Ms.“ ir organizacijos, pakeitusios viešą darbotvarkę

    1972 metais G. Steinem tapo viena iš žurnalo „Ms.“ bendraįkūrėjų, o leidinys greitai tapo svarbia platforma temoms, kurios ilgai buvo stumiamos į užribį. Į viešą diskusiją plačiau atėjo kalbos apie smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį priekabiavimą ir reprodukcines teises.

    Ji taip pat prisidėjo prie Nacionalinio moterų politinio kaukazo kūrimo, kurio tikslas buvo didinti moterų atstovavimą politikoje. Vėlesniais metais ji dalyvavo steigiant „Ms. Foundation for Women“ ir Moterų žiniasklaidos centrą, stiprinusį moterų balsą viešojoje erdvėje.

    Knygos, apdovanojimai ir prieštaringi epizodai

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai cituotą knygą, tarp jų „My Life on the Road“, taip pat esė rinkinius, kuriuose derino asmeninę patirtį ir politinę analizę. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai įteikė Prezidento laisvės medalį – vieną aukščiausių civilinių apdovanojimų šalyje.

    Jos viešojoje biografijoje netrūko ir kritikos: 1998 metais ji sulaukė prieštaringų vertinimų dėl nuomonės teksto, kuriame gynė tuometį prezidentą Billą Clintoną, kilus kaltinimams dėl netinkamo elgesio. Vis dėlto net ir kritikai pripažino, kad jos įtaka moderniam lygybės judėjimui JAV išliko sunkiai paneigiama.

    Pastaraisiais metais G. Steinem ir toliau pasisakė už moterų teises, LGBTQ bendruomenę ir lygybės politiką, o iki pat pabaigos tęsė rašymą. Ji buvo pabrėžusi bendruomeniškumo svarbą, o jos iniciatyvos, susijusios su diskusijų vakarais namuose, turėjo būti tęsiamos ir jai mirus.

    „Glorios beveik šimtas metų Žemėje buvo prasmingi, o dėl lygybės ji dirbo iki pat pabaigos“, – sakoma artimųjų ir fondo pareiškime.

  • Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    Mirė feminizmo ikona Gloria Steinem: ryškiausios citatos, kurios iki šiol taikliai skamba

    JAV feminizmo judėjimo ikona, žurnalistė, rašytoja ir aktyvistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Ji laikoma viena svarbiausių modernaus moterų teisių judėjimo figūrų, kurios idėjos dešimtmečius formavo viešą diskusiją apie lygybę, politiką ir darbo rinką.

    Steinem vardas siejamas su kova už reprodukcines teises, saugesnę teisinę aplinką smurto artimoje aplinkoje aukoms, vienodą atlygį už vienodą darbą ir platesnį moterų atstovavimą sprendimų priėmime. Jos tekstai ir vieši pasisakymai pasižymėjo ne tik aiškia pozicija, bet ir kandžia ironija, kurią ji naudojo socialinėms normoms demaskuoti.

    Per karjerą Steinem tapo viena ryškiausių feminisčių, sugebėjusių sudėtingas temas paversti suprantamomis plačiai auditorijai. Jos žurnalistinė patirtis padėjo kalbėti apie lyčių nelygybę ne vien kaip apie vertybinį, bet ir kaip apie sisteminį klausimą, susijusį su teise, ekonomika ir politine galia.

    Citatos, tapusios argumentais

    Po žinios apie jos mirtį vėl iškilo jos citatos, kuriose susipina kritika, humoras ir raginimas veikti. Dalis jų peržengė feminizmo judėjimo ribas ir tapo bendresniais pasakymais apie laisvę, empatiją ir atsakomybę.

    „Bet kuri moteris, nusprendusi elgtis kaip visavertis žmogus, turėtų žinoti: status quo gynėjai pavers ją nešvariu juokeliu. Tai jų pirmasis ginklas. Jai reikės seserystės“, – sakė Gloria Steinem.

    Kitoje dažnai cituojamoje mintyje Steinem primindavo, kad pokyčiai prasideda nuo kasdienybės, o judėjimas nėra abstrakti idėja. „Ateitis visiškai priklauso nuo to, ką kiekvienas iš mūsų daro kasdien; judėjimas tėra judantys žmonės“, – sakė Gloria Steinem.

    Ji taip pat pabrėždavo, kad stereotipus dažnai lengviau ne išmokti, o atsisakyti jų, kai jie jau įsišakniję. „Pirmoji problema mums visiems, vyrams ir moterims, yra ne išmokti, o atprasti“, – sakė Gloria Steinem.

    Kodėl jos žodžiai skamba ir šiandien

    Pastaraisiais metais lyčių lygybės tema Vakarų visuomenėse vėl tapo aštri: nuo diskusijų dėl reprodukcinių teisių iki atotrūkio tarp moterų ir vyrų atlyginimų, taip pat smurto artimoje aplinkoje prevencijos. Dėl to Steinem mintys neretai cituojamos kaip aiškūs, lengvai pritaikomi argumentai viešose debatose.

    Steinem buvo žinoma ir dėl gebėjimo parodyti, kaip popkultūra veikia politines nuostatas. Ji akcentavo, kad normalumo samprata formuojama ne vien įstatymų, bet ir kasdien vartojamų istorijų, vaidmenų bei stereotipų, kurie vėliau persikelia į darbo rinką ir sprendimų priėmimą.

    „Tiesa jus išlaisvins, bet pirmiausia ji jus supykdys“, – sakė Gloria Steinem.

    Nors Steinem gyvenimas baigėsi, jos suformuluotos mintys toliau cirkuliuoja kaip trumpi, bet talpūs sakiniai, kuriuose telpa kelių kartų patirtys ir politinė kova. Daugeliui ji išlieka pavyzdžiu, kaip principingai kalbėti apie lygybę, neatsisakant nei proto aštrumo, nei humoro.

  • Mirė Gloria Steinem (92): feministinio judėjimo veidas, žurnalistė ir „Ms.“ bendraįkūrėja

    Mirė Gloria Steinem (92): feministinio judėjimo veidas, žurnalistė ir „Ms.“ bendraįkūrėja

    JAV feministinio judėjimo ikona, rašytoja ir žurnalistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Apie jos mirtį pranešta artimųjų ir su ja siejamos organizacijos socialinių tinklų paskyrose.

    Skelbiama, kad ji mirė trečiadienį savo namuose Niujorke. Mirties priežastis nenurodoma, tačiau primenama, kad praeityje ji buvo susidūrusi su krūties vėžiu, o vėliau jai diagnozuota trišakio nervo neuralgija.

    Jos įtaka JAV moterų teisių judėjimui

    G. Steinem laikoma viena svarbiausių vadinamosios antrosios bangos feminizmo figūrų, iškilusių XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šis laikotarpis JAV siejamas su plataus masto kova už lyčių lygybę darbo rinkoje, politikoje ir šeimos teisėje, taip pat už reprodukcines teises.

    Ji dirbo žurnaliste Niujorke, o platesnį pripažinimą pelnė po tyrimo, kai slapta įsidarbino „Playboy“ klube ir aprašė moterų darbo sąlygas. Vėliau ji įsitraukė į politinę publicistiką, tapo redaktore ir viena ryškiausių lyčių lygybės temų balsų.

    „Ms.“ žurnalas ir organizacijos

    G. Steinem bendraįkūrė žurnalą „Ms.“, tapusį vienu svarbiausių feministinio judėjimo leidinių JAV. Jame į viešąją darbotvarkę nuosekliai buvo keliamos smurto artimoje aplinkoje, seksualinio priekabiavimo, atlygio skirtumų ir abortų teisės temos.

    Ji taip pat prisidėjo prie organizacijų, orientuotų į moterų teises ir žiniasklaidos atstovavimą, kūrimo, o 1971 metais dalyvavo steigiant Nacionalinį moterų politinį susivienijimą, kurio tikslas buvo didinti moterų dalyvavimą politikoje ir rinkimuose.

    Paskutiniai metai ir palikimas

    Artimųjų pranešime pabrėžiama, kad G. Steinem iki pat gyvenimo pabaigos dirbo dėl lygybės ir daug rašė. Taip pat teigiama, jog ji pastaraisiais metais puoselėjo bendruomeninius susitikimus savo namuose, kuriuos norima tęsti ir jai išėjus.

    „Glorios beveik šimtmetis buvo prasmingai nugyventas, o iki pat pabaigos ji dirbo dėl lygybės“, – teigiama pranešime.

    G. Steinem parašė ne vieną plačiai aptartą knygą, o jos publicistika ir kalbos padėjo formuoti modernų moterų teisių judėjimo žodyną. 2013 metais JAV prezidentas Barackas Obama jai skyrė Prezidento laisvės medalį.

    Nors jos veikla ne kartą kėlė ginčų ir kritikos, G. Steinem išliko viena atpažįstamiausių figūrų, siejamų su lyčių lygybės kova. Jos mirtis žymi vienos ryškiausių XX amžiaus socialinių permainų eros lyderių netektį.

  • Mirė Gloria Steinem: feminizmo ikonos palikimas ir citatos, kurios iki šiol keičia diskusiją

    Mirė Gloria Steinem: feminizmo ikonos palikimas ir citatos, kurios iki šiol keičia diskusiją

    Gloria Steinem mirtis ir jos reikšmė

    JAV žurnalistė, rašytoja ir feminizmo aktyvistė Gloria Steinem mirė sulaukusi 92 metų. Ji laikoma viena ryškiausių modernaus moterų judėjimo figūrų, kurios tekstai ir vieši pasisakymai darė įtaką ne vienai kartai.

    Steinem vardas siejamas su ilgalaike kova už reprodukcines teises, teisę į saugų abortą, smurto artimoje aplinkoje prevenciją, lygiavertį atlygį ir politinį moterų atstovavimą. Jos veikla apėmė ir žurnalistiką, ir organizacinį darbą, ir nuolatinį dalyvavimą viešojoje erdvėje.

    Kodėl jos citatos tapo judėjimo kalba

    Gloria Steinem gebėjo sudėtingas socialines temas paversti aiškiomis, įsimintinomis frazėmis, kurios lengvai cituojamos, bet kartu išlaiko minties svorį. Dalis jos pasakymų tapo feministinio judėjimo šūkiais, o kiti iki šiol naudojami kalbant apie galios, pinigų ir politinių sprendimų santykį.

    Jos citatų populiarumas paaiškinamas ir tuo, kad jos dažnai balansuoja tarp ironijos ir tikslios diagnozės: Steinem kalbėjo ne tik apie lygybės idealus, bet ir apie mechanizmus, kurie lygybę stabdo. Dėl to jos mintys naudojamos ir šiuolaikinėse diskusijose apie atlyginimų skirtumus, atstovavimo problemą bei kultūros įtaką politikai.

    „Bet kuri moteris, nusprendusi elgtis kaip visavertis žmogus, turėtų žinoti, kad status quo armijos ją mėgins paversti nešvariu juokeliu. Tai jų pirmasis ginklas. Jai prireiks seserystės“, – sakė Gloria Steinem.

    „Ateitis priklauso nuo to, ką kiekvienas darome kasdien; judėjimas yra tik žmonės, kurie juda“, – sakė Gloria Steinem.

    Palikimas, kuris neapsiriboja JAV

    Nors Steinem dažniausiai siejama su JAV moterų judėjimu, jos idėjos peržengė valstybių ribas ir tapo tarptautinių žmogaus teisių diskusijų dalimi. Jos tekstai ir kalbos buvo verčiami, cituojami akademinėje aplinkoje, o žurnalistinė laikysena padėjo suformuoti standartą, kaip apie lyčių lygybę kalbėti ne vien deklaracijomis, bet ir faktais.

    Šiandien, kai daugelyje šalių vyksta ginčai dėl reprodukcinių teisių, smurto prevencijos priemonių ar politinio atstovavimo, Steinem mintys vėl skamba aktualiai. Jos palikimas išlieka ne tik citatose, bet ir pačiame viešosios kalbos stiliuje: reikalauti pokyčių, bet kartu įvardyti, kas konkrečiai turi keistis.