Europos Komisija 2026 metais rugsėjo 18 dieną priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo įvedė laikinas apsaugos priemones kai kurių elektrotechninio orientuoto grūdėtumo silicio plieno gaminių importui. Priemonės apima GOES lakštus bei iš jų gaminamas laminacijas ir plienines šerdis, naudojamas transformatoriuose ir panašioje įrangoje.
Laikinosios priemonės įsigalioja 2026 metais rugsėjo 25 dieną ir galios 155 kalendorines dienas, iki 2027 metais vasario 26 dienos. Tyrimas pradėtas 2026 metais kovo 27 dieną Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos prašymu, remiantis ES apsaugos priemonių reglamentais importui.
Kokiems gaminiams taikoma?
Laikini muitai taikomi dviem produktų grupėms: kai kuriems GOES plieno plokštiems valcuotiems gaminiams ir laminacijoms bei plieninėms šerdims, kurios naudojamos transformatoriuose ir žadinimo įrenginiuose. Priemonė apima ir tam tikras šerdis, įmontuotas į transformatorius, kurioms numatytas atskiras režimas.
Apsaugos mechanizmas derina tarifines kvotas su kainų slenksčiais: jei importo kaina ES pasienyje (be muito) nesiekia nustatyto slenksčio, taikomas muitas, lygus skirtumui. Jeigu kaina slenkstį pasiekia arba viršija, muitas nerenkamas.
Kainų slenksčiai ir atskiras tarifas šerdims
GOES produktams kainų slenksčiai kvotų ribose, priklausomai nuo klasės, siekia 2 800, 3 100 arba 3 400 eurų už toną, o už kvotų ribų taikomas 3 500 eurų už toną slenkstis. Aukščiausios kategorijos GOES slenkstis 3 400 eurų už toną siejamas su itin mažais energijos nuostoliais eksploatacijoje.
Laminacijoms slenkstis nustatytas 4 000 eurų už toną kvotų ribose ir 4 550 eurų už toną už kvotų ribų. Plieninėms šerdims atitinkamai taikomi 5 000 ir 5 600 eurų už toną slenksčiai, o šerdims, įmontuotoms transformatoriuose, numatytas fiksuotas laikinas 1 140 eurų už toną tarifas.
Įmontuotų šerdžių atveju kvotos netaikomos, o importuotojai privalo deklaruoti transformatoriuje esančios šerdies masę. Tokia schema skirta apimti sudėtingesnius galutinius gaminius, kai plieno dalis yra integruota į įrangą.
Kvotos šalims ir kodėl priemonė įvesta
GOES produktams nustatytos tarifinės kvotos iš viso sudaro 63 947,61 tonos. Iš jų 30 693,68 tonos numatytos Kinijai, 23 103,61 tonos Japonijai, 4 789,93 tonos Pietų Korėjai, o 5 360,39 tonos paliktos kitoms šalims.
Laminacijoms ir šerdims kvotos iš viso siekia 23 801,97 tonos. Šioje grupėje 14 161,55 tonos numatytos Turkijai, 4 241,07 tonos Kinijai, 2 704,99 tonos Jungtiniams Arabų Emyratams, o 2 694,36 tonos skirta kitoms šalims.
Europos Komisijos vertinimu, 2021–2025 metais bendras GOES ir su juo susijusių gaminių importas į ES išaugo nuo 135 140 tonų iki 297 079 tonų, tai yra apie 120 proc. Tuo pat metu vartojimas augo apie 32 proc., tačiau ES pramonės dalis rinkoje mažėjo nuo 66 proc. 2021 metais iki 43 proc. 2025 metais.
Komisija preliminariai konstatavo rimtą žalą ES gamintojams, siejamą su importo šuoliu: mažėjo gamyba ir pardavimai, prarasta dalis rinkos, buvo juntamas kainų spaudimas ir krito pelningumas. Vertinime taip pat pabrėžta kritinių aplinkybių rizika, dėl kurios delsimas taikyti laikinąsias priemones galėjo sukelti sunkiai atitaisomą žalą.
„Laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia automatinės ir momentinės kainų ar pardavimų apimčių korekcijos – poveikį lems sutarčių ciklai ir esamų importuotų atsargų lygis“, – teigiama bendrovės „Stalprodukt“ komentaruose apie rinkos specifiką.
Kartu reglamente numatyta, kad importas, kuriam taikomas šis laikinas apsauginis muitas, laikotarpio metu nebus papildomai apmokestinamas mažesniais antidempingo muitais, jeigu jie būtų taikomi tiems patiems produktams. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kai apsauginė priemonė jau yra griežtesnė.
Europos Komisija pabrėžia, kad laikinosios priemonės dar nereiškia galutinio sprendimo. Toliau bus vertinamos prielaidos, o laikinosios priemonės gali būti pakeistos galutinėmis, kurių lygis, trukmė ar konstrukcija gali skirtis nuo dabar įvestos schemos.