Gofrai daugeliui primena vasarą, muges ar vaikystės pusryčius, tačiau jiems iškepti nebūtina turėti vaflinę. Tą patį traškumo ir minkštumo derinį galima išgauti ir keptuvėje, ir orkaitėje, o kai kuriais atvejais net sumuštinių keptuvėje.
Skirtumas dažniausiai slypi ne įrenginyje, o tešloje ir kepimo režime. Traškią plutelę padeda sukurti riebalai, aukštesnė kaitra ir laikas, o minkštą vidų užtikrina pakankamas skysčio kiekis bei tešlai duotas trumpas poilsis prieš kepimą.
Gofrai keptuvėje
Keptuvėje kepti gofrai savo forma dažnai primena mažus blynelius, tačiau tekstūra gali būti labai artima klasikiniams. Patogiausia rinktis nepridegančią keptuvę ir kepti vidutinėje kaitroje, kad paviršius apskrustų, o vidus spėtų iškepti.
Tešlai įprastai pakanka kiaušinio, pieno, kvietinių miltų, žiupsnelio druskos, kepimo miltelių ir ištirpinto sviesto, o saldumą galima reguliuoti cukrumi. Išmaišius tešlą verta palikti 10–15 minučių, tada kepti po kelias minutes iš abiejų pusių ir tiekti su uogiene, plakta grietinėle ar sezoniniais vaisiais.
Gofrai sumuštinių keptuvėje
Jei namuose yra sumuštinių keptuvė ar tosteris su plokštelėmis, jis gali atstoti vaflinę, tik reikės šiek tiek kantrybės. Svarbu neperpildyti formos, nes tešla kyla, o kepant patogiau ją apversti, kad abi pusės tolygiai paruduotų.
Tokiam būdui dažnai naudojama puri tešla su atskirai išplaktais baltymais, kurie suteikia lengvumo. Paprastai maišomi tryniai su cukrumi ir aliejumi, įmaišomi miltai bei kepimo milteliai, o pabaigoje atsargiai įmaišoma standi baltymų puta.
Klasikiniai gofrai ir kepimas orkaitėje
Klasikinius gofrus vaflinėje daugelis vertina dėl ryškaus rašto ir greito kepimo, tačiau tą pačią tešlą galima pritaikyti ir orkaitei. Tam praverčia silikoninės formelės, į kurias supilta tešla kepa kelias minutes, o iškepę gofrai lengvai išsiima, kai paviršius paruduoja.
Klasikinei versijai dažniausiai naudojami kiaušiniai, miltai, pienas, kepimo milteliai, druska, cukrus ir neutralus aliejus. Kad gofrai būtų puresni, baltymai dažnai išplakami iki standumo ir tik tuomet įmaišomi į tešlą, o iškepusius gofrus verta vėsinti ant grotelių, kad nesudrėktų.