Ukraina, susidurdama su palydovinio ryšio pažeidžiamumu karo sąlygomis, vis aktyviau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ne kartą akcentuota, kad kritinėms operacijoms būtina turėti kuo daugiau alternatyvių ryšio kanalų ir valdymą savo rankose.
Spalio 27 dieną Ukrainos startuolis „Himera“ ir Danijos bendrovė „GomSpace“ pranešė pradėję bandyti palydovą „Obria Nano“. Palydovas į orbitą buvo iškeltas spalio pradžioje per bendrą „Transporter-18“ misiją, panaudojant „SpaceX“ raketą „Falcon 9“.
Įmonių atstovai teigia, kad „Obria Nano“ programa orientuota į ryšio sistemą, kuri liktų Ukrainos kontrolėje. Dabartinis palydovas yra bandomasis, o sėkmės atveju būtų siekiama plėsti projektą į didesnį aparatų skaičių ir kurti specialų antžeminį valdymo bei kontrolės segmentą.
„Pradedame nuo technologijos bandymų orbitoje, o ilgalaikis tikslas yra vystyti pajėgumus, kurie sustiprins šalies strateginį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų“, – sakė projekto atstovas.
Apie patį „Obria Nano“ kol kas skelbiama nedaug: neviešinamos techninės specifikacijos, ryšio pralaidumas ar detalus finansavimo modelis. Taip pat neatskleidžiama, kokio dydžio galėtų būti būsima palydovų konstelacija ir kokius tiksliai ryšio scenarijus ji būtų pajėgi užtikrinti.
Žinoma, kad „Himera“ įkurta 2022 metais ir vysto kariuomenei skirtas technologijas, įskaitant sprendimus, atsparius trikdymui. Tuo metu Olborge įsikūrusi „GomSpace“ yra viena geriau žinomų mažųjų palydovų ir jų posistemių gamintojų Europoje, dirbanti su įvairiais komerciniais ir institucijų projektais.
„Obria Nano“ nėra vienintelis bandymas stiprinti Ukrainos savarankiškumą kosminių ryšių srityje. Spalio mėnesį Ukrainos gynybos sektorius taip pat skelbė iniciatyvą su „Nokia“ ir „ICEYE“, kurios tikslas panašus: kurti nepriklausomą palydovinį ryšį ir infrastruktūrą, galinčią užtikrinti stabilų ryšį visos šalies mastu.
Ekspertai pabrėžia, kad nuosavas palydovinis ryšys karo metu yra ne tik technologinis, bet ir strateginis klausimas. Tokie projektai paprastai reikalauja ne vien palydovų, bet ir antžeminių stočių, saugaus raktų valdymo, atsparumo elektroninei kovai bei rezervinių sprendimų, kad ryšys išliktų patikimas net esant trikdymui ar atakoms.