CP v2

Tag: Google DeepMind

  • DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai laboratorijose keičia žaidimą: „Google DeepMind“ ir „FutureHouse“ žada šuolį vaistuose

    DI agentai perima rutiną

    Biomedicinos laboratorijose vis ryškiau matoma kryptis, kai dalį tyrėjo darbo perima autonominiai DI agentai. Jie greitina literatūros analizę, hipotezių kūrimą, duomenų interpretavimą ir net eksperimentų planavimą, todėl tai, kas anksčiau užtrukdavo mėnesius, kai kuriais atvejais sutrumpėja iki dienų.

    Žurnale Nature pastaruoju metu pristatyti keli nepriklausomi sprendimai rodo, kad daugiaagentės sistemos gali veikti kaip tarpusavyje besitikrinančių specialistų komanda. Tokia architektūra ypač vertinama ten, kur reikia vienu metu apdoroti daug šaltinių ir greitai patikrinti alternatyvias kryptis.

    „Tai primena skaitmeninę mokslininko mąstymo proceso versiją, o tikslas yra suteikti tyrėjams daugiau galios“, – sakė „Google DeepMind“ tyrėjas Vivekas Natarajanas.

    „Co-Scientist“ ir „Robin“: nuo hipotezių iki rezultatų

    Vienas iš aptariamų pavyzdžių yra „Google DeepMind“ sukurtas „Co-Scientist“, paremtas „Gemini“ architektūra. Sistema sukurta taip, kad generuotų struktūruotas mokslines hipotezes ir jas iteratyviai tobulintų, kai skirtingi agentai pateikia kritiką, alternatyvas ir patikslinimus.

    Publikacijose aprašoma, kad įrankis buvo taikytas ieškant jau patvirtintų vaistų naujoms indikacijoms, įskaitant ūminę mieloidinę leukemiją. DI sugeneravo kandidatų sąrašą, o žmonės tyrėjai atrinko kelias medžiagas laboratoriniams bandymams, kur dalis jų parodė perspektyvius rezultatus ląstelių tyrimuose.

    Kitas Nature aprašytas sprendimas yra ne pelno organizacijos „FutureHouse“ platforma „Robin“, kuri orientuota į uždaros tyrimų kilpos principą. Tai reiškia, kad sistema gali parengti literatūros apžvalgą, suformuoti hipotezę, pasiūlyti eksperimentų planą ir vėliau interpretuoti gautus duomenis, nors pačius bandymus vis dar atlieka žmonės laboratorijoje.

    „Robin“ pademonstruotas ir su amžine geltonosios dėmės degeneracijos sausa forma susijęs scenarijus, kai sistema pasiūlė galimą kryptį, paremtą ląstelinių procesų suaktyvinimu, ir nurodė vaistą, anksčiau sietą su kita indikacija. Vėliau, remiantis aprašymu, buvo suplanuoti papildomi tyrimai, padėję geriau suprasti galimą mechanizmą.

    Kodą rašantis asistentas ir ribos

    Tarp Nature pristatytų krypčių minimas ir „Google DeepMind“ sprendimas „Empirical Research Assistance“, skirtas automatizuoti mokslinių skaičiavimų programavimą. Idėja paprasta: kai tyrimą stabdo lėtai kuriamas kodas, agentinė sistema siūlo greitesnį kelią iki veikiančių analizės įrankių.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribas: tokios sistemos dažnai remiasi dideliais kalbos modeliais, kurie gali generuoti įtikinamai skambančius, bet klaidingus teiginius. Dėl to praktikoje akcentuojamas žmogaus vaidmuo tiek orkestruojant užduotis, tiek tikrinant kritinius etapus, ypač kai sprendimai gali lemti brangias laboratorines kryptis.

    Siekiant mažinti klaidų riziką, daugiaagentėse platformose diegiami vidinės diskusijos ir tarpusavio vertinimo mechanizmai. Tai leidžia vienam agentui tikrinti kito prielaidas, o galutinius sprendimus palikti žmogui, kuris vertina, ar hipotezė moksliškai pagrįsta ir praktiškai patikrinama.

    MIT kryptis: DI su fizikos taisyklėmis

    Lygiagrečiai Massachusetts Institute of Technology tyrėjai stiprina kitą kryptį, kai DI modeliuose sąmoningai įtvirtinami fizikiniai ir cheminiai apribojimai. Tai ypač svarbu vaistų atrankoje, kur potencialių molekulių erdvė yra milžiniška, o aklas paieškos metodas tampa neefektyvus net ir su didele skaičiavimo galia.

    MIT komandos kuriami įrankiai, tokie kaip „ShEPhERD“ ir „FlowER“, siejami su tikslesniu molekulių formos, reakcijų produktų ir sintezės kelių prognozavimu. Pabrėžiama, kad modelių tikslumas didėja, kai jie ne tik mokosi iš pavyzdžių, bet ir privalo laikytis fundamentalių apribojimų, pavyzdžiui, masės tvermės.

    Bendra tendencija aiški: DI agentai sparčiai plečia tyrėjų galimybes, tačiau artimiausiu metu jie greičiau taps komandos nariais, o ne visiškais pakaitalais. Didžiausias poveikis tikėtinas ten, kur reikia greitai apdoroti didelius informacijos kiekius, suformuoti patikrinamas hipotezes ir efektyviau nukreipti laboratorinius resursus.

  • „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    Didžiųjų technologijų bendrovių varžybos dėl pažangiausių DI sistemų kūrėjų pasiekė naują lygį: rinkoje kalbama apie itin retą kelių šimtų specialistų grupę, galinčią kurti vadinamuosius „frontier“ modelius dideliu mastu. Dėl to pastaraisiais metais suaktyvėjo „Google DeepMind“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir naujų laboratorijų medžioklė, kai talentų paiešką vis dažniau asmeniškai kuruoja vadovai.

    Šią situaciją kursto ne tik ambicijos artėti prie dirbtinio bendrojo intelekto, bet ir praktiniai barjerai: pažangiems modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo resursų, duomenų infrastruktūros ir patyrusių komandų, gebančių valdyti rizikas. Todėl atlygio paketai, akcijų dalys ir pritraukimo premijos tampa strateginiu ginklu, o vieno žmogaus perėjimas kartais prilyginamas dideliam įsigijimui.

    Retas talentas, milžiniški skaičiai

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje sklando skirtingo patikimumo skaičiai apie devynženkles išmokas ir išskirtines akcijų dalis, tačiau aiški tendencija viena: paklausa gerokai pranoksta pasiūlą. Bendrovės konkuruoja ne vien dėl mokslininkų, bet ir dėl vadovų, gebančių sukurti procesus, suburti komandą bei sparčiai perkelti mokslinius pasiekimus į produktus.

    Ryškiausias pavyzdys – „Scale AI“ įkūrėjas Alexandr Wang, kurio karjera rodo, kaip vertinami žmonės, išmanantys ne tik modelius, bet ir visą jų kūrimo grandinę: nuo duomenų parengimo iki vertinimo sistemų. Pranešimuose apie jo atlygį minimas maždaug 860 000 eurų bazinis atlyginimas ir akcijų paketas, kurio vertė per penkerius metus gali siekti 86–129 mln. eurų, nors dalis detalių viešai nepatvirtintos.

    „OpenAI“ veteranai kuria naujas laboratorijas

    Vienas labiausiai stebimų vardų – Ilya Sutskever, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, prisidėjęs prie GPT modelių proveržio. Po „OpenAI“ valdymo krizės 2023 metais jis pasitraukė ir 2024 metais kartu su partneriais įkūrė „Safe Superintelligence“, kurią rinka 2025 metais, remiantis privačiais vertinimais, siejo su maždaug 27,5 mlrd. eurų verte, nors įmonė tuo metu dar neturėjo plačiai komercializuoto produkto.

    Vėliau teismuose ir viešuose liudijimuose taip pat nuskambėjo informacija apie Sutskever turėtą reikšmingą dalį „OpenAI“ akcijų, o tai dar labiau išryškino, kiek kapitalo sukasi aplink kelias uždaras DI laboratorijas. Investuotojai ir rinka tokius žmones vertina kaip itin retą derinį: mokslinis autoritetas, praktinė patirtis su pažangiausiais modeliais ir gebėjimas vadovauti didelio masto tyrimų organizacijai.

    Dar viena ryški figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir pradėjo „Thinking Machines Lab“. Pranešimuose teigiama, kad ši laboratorija greitai sulaukė didelio investuotojų dėmesio ir buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, nors produktas taip pat dar tik kuriamas.

    Murati komandos kryptis siejama su žmogaus ir DI bendradarbiavimu bei naujo tipo sąsajomis, kurios leistų DI veikti arčiau vartotojo darbo aplinkos. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas išspręsti vieną svarbiausių artimiausių metų uždavinių: kaip DI paversti kasdieniu įrankiu, o ne vien demonstraciniu pokalbių langu.

    „Google DeepMind“ ir „Meta“ spaudžia greitintuvą

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia įkūrėjo patirtį, mokslinius pasiekimus ir ilgalaikį organizacijos auginimą. „DeepMind“ kadaise įsigijo „Google“, o vėliau konsolidavo DI pajėgumus į „Google DeepMind“, kai konkurencija su „OpenAI“ ir kitomis laboratorijomis tapo ypač intensyvi.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi paspartinti savo DI ambicijas, stiprindama komandą ir pritraukdama vadovus bei infrastruktūros ekspertus. Tokiose lenktynėse atlygis tampa ne vien personalo klausimu, bet ir rinkos signalu: kiek įmonė pasiruošusi investuoti į talentą, kad sutrumpintų atsilikimą ar išlaikytų poziciją.

    Šalia didžiųjų laboratorijų ryškėja ir naujos iniciatyvos, pavyzdžiui, Andrej Karpathy pradėta „Eureka Labs“. Jo įtaka developer’ių bendruomenei ir gebėjimas aiškiai komunikuoti sudėtingus DI principus rodo dar vieną vertinimo kriterijų: šiandien svarbu ne tik sukurti modelį, bet ir suformuoti aplink jį ekosistemą, mokymo kultūrą bei pritraukti naują specialistų kartą.

    Bendra tendencija rodo, kad DI talentų koncentracija keliuose centruose tik didės, o atlygio paketai ir įsigijimai vis dažniau bus matuojami ne tradicinėmis pareigomis, bet konkretaus žmogaus gebėjimu pastūmėti organizaciją link pažangiausių rezultatų. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar šis burbulas yra tvarus, nes didėjant skaičiavimo sąnaudoms ir reguliavimui, daliai projektų gali tekti įrodyti komercinę vertę greičiau nei iki šiol.

  • DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    DI talentų aukso karštinė: „OpenAI“, „Meta“ ir „Google“ vilioja milijonais – kas tie žmonės?

    Didžiųjų technologijų bendrovės ir naujos kartos DI startuoliai įsitraukė į kovą dėl itin reto ištekliaus – žmonių, gebančių kurti vadinamuosius „frontier“ lygio modelius. Rinkoje kalbama, kad tokių specialistų pasaulyje tėra keli šimtai, todėl jų samdymas primena sporto žvaigždžių perėjimų karštinę.

    Šią tendenciją dar labiau sustiprino lenktynės dėl dirbtinio bendrojo intelekto, kai vis daugiau organizacijų siekia ne tik geresnių pokalbių modelių, bet ir universalesnių sistemų. Dėl to smarkiai išaugo atlygio paketai, o derybose vis dažniau dalyvauja patys vadovai.

    Kas kelia atlygius į viršų

    Didžiausius pasiūlymus dažniausiai lemia ne bazinis atlyginimas, o akcijų paketai, pasirašymo premijos ir ilgalaikiai skatinimo planai. Rinkos dinamika paprasta: kuo daugiau lėšų skiriama skaičiavimo pajėgumams, duomenims ir infrastruktūrai, tuo brangesni tampa žmonės, galintys šiuos resursus paversti veikiančiais produktais.

    Be to, kai kurie vadovai šiandien vertinami ne vien kaip mokslininkai, bet ir kaip „talento magnetai“ – gebantys atsivesti komandą. Toks efektas ypač svarbus, kai laboratorijos konkuruoja ne tik dėl rezultatų, bet ir dėl reputacijos, leidžiančios pritraukti kitus aukščiausio lygio tyrėjus.

    Ilya Sutskever ir SSI fenomenas

    Vienu ryškiausių vardų laikomas Ilya Sutskever – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, siejamas su proveržiais, lėmusiais generatyvinio DI šuolį. Po vidinių valdymo sukrėtimų „OpenAI“ jis pasitraukė ir 2024 metais prisidėjo kuriant Safe Superintelligence.

    Nors Safe Superintelligence dar nėra pristatęs plataus komercinio produkto, rinkoje ši bendrovė vertinta maždaug 27,5 mlrd. eurų. Taip pat viešoje teisinėje aplinkoje buvo atskleista, kad Sutskever turėjo apie 6 mlrd. eurų vertės dalį „OpenAI“, o tai dar kartą parodė, kokią finansinę vertę sukūrė ankstyvieji DI laboratorijų lyderiai.

    Mira Murati ir nauja kryptis

    Kita dažnai minima figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir įkūrė Thinking Machines Lab. Ji buvo viena iš matomiausių veidų pristatant „ChatGPT“ ir kitus „OpenAI“ produktus, o anksčiau dirbo ir „Tesla“.

    Thinking Machines Lab, kaip teigiama viešose rinkos apžvalgose, netrukus po starto buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų. Bendrovė komunikuoja, kad sieks ne vien autonominių sistemų, bet ir žmogaus bei DI bendradarbiavimo, o tai atspindi platesnę kryptį: įrankiai, kurie integruojasi į kasdienį darbą, tampa tokie pat svarbūs kaip ir dideli modeliai.

    Meta statymas: Scale AI ir Wang

    Dar vienas pavyzdys – Alexandr Wang, 2016 metais įkūręs „Scale AI“, kuri ilgainiui tapo svarbia grandimi mokant modelius: nuo duomenų parengimo iki vertinimo bei kokybės užtikrinimo. Tokia infrastruktūra tapo ypač vertinga generatyvinio DI eroje, kai didelę dalį sėkmės lemia duomenų valdymas ir testavimo disciplina.

    2025 metais „Meta“, remiantis plačiai cituotais rinkos pranešimais, įsigijo 49 proc. nebalsuojančią „Scale AI“ dalį už maždaug 12,3 mlrd. eurų, o bendra įmonės vertė siekė apie 25 mlrd. eurų. Wang perėjo į vadovaujančią rolę „Meta“ superintelekto krypties komandoje, o jo kompensacija, pagal nutekėjimu vadinamus dokumentus, galėjo siekti itin aukštą lygį, įskaitant 860 000 eurų bazę ir reikšmingą akcijų paketą.

    „Google DeepMind“ ir Hassabis vaidmuo

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia steigėjo patirtį, mokslinį autoritetą ir gebėjimą valdyti didelio masto tyrimų organizaciją. „DeepMind“ išgarsėjo tokiais projektais kaip „AlphaGo“ ir „AlphaFold“, o pastarasis įrankis iš esmės pakeitė baltymų struktūrų prognozavimo lauką.

    Po „ChatGPT“ proveržio „Google“ konsolidavo daugiau DI iniciatyvų „Google DeepMind“ kryptimi, nes konkurencija su „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Meta“ tapo ne tik technologinė, bet ir reputacinė. Tokiose sąlygose talentų išlaikymas dažnai vertinamas kaip strateginis saugumo klausimas.

    Karpathy: įtaka bendruomenei

    Andrej Karpathy – vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų, vėliau vadovavęs DI krypčiai „Tesla“ autonominio vairavimo komandose. 2024 metais jis pradėjo „Eureka Labs“, orientuotą į švietimo ir naujų produktų eksperimentus, o jo vertė rinkoje dažnai siejama su gebėjimu formuoti kūrėjų kultūrą ir pritraukti talentą.

    Šiandien DI sektoriuje vis aiškiau matyti, kad vien technologinių sprendimų neužtenka: laimi tie, kurie sugeba suburti komandą, užtikrinti infrastruktūrą ir greitai komercializuoti idėjas. Todėl „talentų karai“ greičiausiai tęsis, o atlygio paketai, ypač akcijų forma, išliks vienu pagrindinių ginklų.

  • Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londono DI konsultacijų ir atrankos startuolis „Ethos“ pritraukė 21 mln. eurų: ką žada rinkai?

    Londone įsikūręs dirbtinio intelekto konsultacijų ir darbuotojų atrankos startuolis „Ethos“ užsitikrino apie 21 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo rizikos kapitalo fondas „Andreessen Horowitz“, prie raundo prisidėjo ir kiti investuotojai.

    Ši investicija papildo ankstesnį „Ethos“ pritrauktą finansavimą ir didina bendrą įmonės kapitalą iki maždaug 28 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad lėšas skirs DI agento vystymui, tarptautinio tinklo plėtrai ir partnerystėms su DI laboratorijomis bei verslo klientais.

    Kaip veikia „Ethos“ modelis

    „Ethos“ savo paslaugą pozicionuoja kaip derinį tarp konsultavimo ir atrankos: ji padeda bazinių DI modelių kūrėjams, investicijų fondams ir įmonėms rasti siaurų sričių ekspertus tiek projektiniams darbams, tiek nuolatinėms pareigoms. Pagrindinė idėja yra greičiau ir tiksliau įvertinti žmogaus kompetencijas nei įprastai leidžia tradicinis CV.

    Startuolis naudoja balsu paremtą DI pokalbiams su kandidatais ir automatizuotą kandidatų darbų analizę. Vertinami akademiniai straipsniai, programavimo projektai ir kita profesinė medžiaga, o vėliau kandidato profilis gretinamas su tuo, kokios kompetencijos reikalingos konkrečiam klientui.

    Kodėl tai aktualu darbo rinkai

    „Ethos“ veiklos kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas talentų paieškai ir kompetencijų vertinimui. Įmonės, ypač dirbančios su DI, siekia ne tik greičiau samdyti, bet ir sumažinti riziką prašauti pro šalį, kai pareigoms reikia labai specifinio įgūdžių derinio.

    Startuolis teigia, kad prie platformos kas savaitę prisijungia daugiau nei 5 000 kandidatų iš įvairių sričių: nuo finansų, teisės ir konsultavimo iki technologijų, sveikatos priežiūros bei kvalifikuotų amatų. Tokia aprėptis rodo ambiciją išeiti už vien tik technologijų sektoriaus ribų.

    Kas įkūrė ir kas toliau

    „Ethos“ bendraįkūrė technologijų vadovas Danielis Mankowitzas, šešerius metus dirbęs „Google DeepMind“, ir vadovas Jamesas Lo, anksčiau dirbęs „McKinsey“ bei „SoftBank Vision Fund“. Įmonė akcentuoja, kad jos tikslas yra sukurti įrankį, padedantį tiksliau įkainoti realias žmogaus kompetencijas DI keičiamoje ekonomikoje.

    „Gyvenimo aprašymas yra prastas rodiklis, ką žmogus iš tikrųjų sugeba. „Ethos“ padeda pamatyti visą kompetencijų paveikslą ir kur jis tinka DI transformuojamoje ekonomikoje“, – sakė Jamesas Lo.

    Pasak jo, DI darbo rinką keičia greičiau, nei spėja prisitaikyti tradicinės kompetencijų vertinimo priemonės. „Ethos“ teigia sieksianti šį atotrūkį mažinti kurdama DI agentą, kuris kandidatams padėtų atrasti tinkamas galimybes, o darbdaviams tiksliau identifikuoti reikalingus žmones.

  • Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    Trumpo administracija imasi DI kontrolės: bus tikrinami „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“ modeliai

    JAV plečia DI priežiūrą

    JAV administracija žengia dar vieną žingsnį stiprindama pažangių dirbtinio intelekto modelių priežiūrą. JAV Komercijos departamentui priklausantis Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centras (CAISI) pranešė pasirašęs susitarimus, kurie atveria kelią valdžiai vertinti modelius dar prieš jų viešą paleidimą.

    Pagal centro pateiktą informaciją, tokie vertinimai būtų skirti geriau suprasti vadinamųjų fronto DI sistemų gebėjimus ir galimas rizikas. Dėmesys nukreiptas į saugumą, patikimumą ir galimus nacionalinio saugumo aspektus.

    Kas įtraukti į susitarimus

    CAISI nurodė, kad nauji susitarimai apima „Google DeepMind“, „Microsoft“ ir Elono Musko įkurtą „xAI“. Tai reiškia, kad dalis pažangiausių rinkoje kuriamų modelių gali būti testuojami valdžios institucijų dar iki jų pasirodymo plačiajai visuomenei.

    Centras taip pat priminė, kad partnerystės dėl DI saugos tyrimų buvo pradėtos dar anksčiau, įtraukiant ir kitas dideles DI kūrėjas. Skelbiama, kad ankstesni susitarimai buvo atnaujinti atsižvelgiant į naujas Komercijos departamento gaires ir JAV DI veiksmų plano kryptį.

    Baltojo rūmų planai ir signalai rinkai

    Lygiagrečiai JAV žiniasklaidoje aptariama galimybė Baltuosiuose rūmuose kurti atskirą darbo grupę, kuri svarstytų papildomas priežiūros priemones. Tarp idėjų minima ir praktika vertinti modelius prieš jų išleidimą, o tai galėtų tapti reikšmingu pokyčiu DI rinkai.

    Baltojo rūmų atstovai viešai pabrėžė, kad kalbos apie galimus vykdomuosius įsakus yra spekuliacijos, o apie politikos sprendimus esą praneštų pats prezidentas Donaldas Trumpas. Vis dėlto pats faktas, kad tokios priemonės svarstomos, rodo didėjantį politinį spaudimą DI bendrovėms.

    Diskusijas apie griežtesnę kontrolę sustiprino ir pastarojo meto atvejai, kai nauji modeliai pristatomi su akcentu į kibernetinį saugumą ir pažeidžiamumų paiešką. Tokie gebėjimai, ekspertų vertinimu, gali būti naudingi gynybai, tačiau kartu kelia riziką, jei patektų į piktavalių rankas.

  • Slapti „Google“ ir „Samsung“ susitikimai: DI planai, XR akiniai ir naujas DI miestelis prie Seulo

    Slapti „Google“ ir „Samsung“ susitikimai: DI planai, XR akiniai ir naujas DI miestelis prie Seulo

    Praėjusios savaitės pabaigoje „Google DeepMind“ vadovas Demisas Hassabis Pietų Korėjoje surengė virtinę aukšto lygio, tačiau neviešinamų susitikimų su stambiomis šalies grupėmis, įskaitant „Samsung“. Oficialiai derybų turinys nebuvo detalizuotas, tačiau vizito kontekstas leidžia suprasti, kad dėmesio centre atsidūrė DI ir su juo susijusi infrastruktūra.

    Dar prieš susitikimus Hassabis Pietų Korėjoje „Google“ vardu pasirašė susitarimą su šalies Mokslo ir informacinių ryšių ministerija. Toks žingsnis reiškia platesnę valstybės ir privačių technologijų bendrovių partnerystę, kuri vis dažniau orientuojama į DI taikymus, kompetencijų ugdymą ir skaičiavimo pajėgumus.

    DI miestelis ir spartėjanti raida

    Vienas iš įvardytų naujų projektų yra „Google“ DI miestelio atidarymas netoli Seulo, kuris turėtų tapti naujos partnerystės baze. Pastaraisiais metais technologijų bendrovės vis dažniau kuria fizinius centrus, skirtus moksliniams tyrimams, mokymams ir bendriems projektams su vietos pramone.

    Renginio metu Hassabis pabrėžė, kad DI pažanga buvo tokia greita, jog vadinamosios agentinės sistemos, galinčios atlikti užduotis su mažiau žmogaus įsikišimo, į kasdienę praktiką ateina anksčiau nei manyta. „Susiduriame su milžiniškos transformacijos laikotarpiu. Jos poveikis bus 10 kartų didesnis nei pramonės revoliucijos ir jis vyks 10 kartų greičiau“, – sakė D. Hassabis.

    Kas galėjo būti aptarta su „Samsung“?

    Skelbiama, kad Hassabis susitiko su „Samsung“ valdybos pirmininku Lee Jae-yong ir kitais aukščiausio lygio vadovais. Nors detalių neatskleista, vietos žiniasklaidoje minėta, kad viena iš temų galėjo būti didelės spartos atminties tiekimas „Google“ „Tensor“ procesoriams, kurie naudojami bendrovės įrenginiuose.

    Kita kryptis siejama su platesne „Google“ ir „Samsung“ partneryste kuriant „Android“ XR ekosistemą. Rinkoje vis daugiau ženklų, kad išmanieji akiniai ir mišrios realybės įrenginiai tampa nauju konkurencijos lauku, kuriame svarbiausia ne vien aparatinė įranga, bet ir DI funkcijos, valdymas balsu, realiu laiku apdorojamas vaizdas bei privatumo sprendimai.

    Derybos ir su kitais pramonės gigantais

    Vizito metu Hassabis susitiko ir su kitomis Pietų Korėjos grupėmis, įskaitant LG, „Hyundai“ bei „SK Hynix“. Tarp aptariamų krypčių minėtas „Hyundai“ elektromobilių tiekimas robotaksių veiklą vystančiai „Waymo“, kuri priklauso „Alphabet“ grupei.

    Taip pat buvo kalbama apie bendradarbiavimą su LG DI modelių srityje, o tai rodo stiprėjančią tendenciją, kai pasaulinės platformos jungia pajėgumus su vietiniais gamintojais ir laboratorijomis. Tokios partnerystės dažnai apima ne tik programinę įrangą, bet ir lustus, atmintį, duomenų centrų pajėgumus bei energijos vartojimo efektyvumą.

    Hassabis vizitas Pietų Korėjoje yra pirmasis per dešimtmetį, o jo simbolika siejama ir su 2016 metais vykusia dvikova, kai „DeepMind“ sistema nugalėjo Go čempioną Lee Sedolą. Šiandien šalies valdžia ir pramonė siekia įtvirtinti pozicijas DI ekonomikoje, o „Google“ akivaizdžiai plečia partnerystes regione, kuriame koncentruojasi kritiškai svarbi puslaidininkių ir elektronikos tiekimo grandinė.

  • Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ žvaigždė surinko 1 mlrd. eurų: siekia superintelekto proveržio

    Buvęs „Google DeepMind“ tyrėjas Davidas Silveris pranešė, kad jo naujai įkurta bendrovė „Ineffable Intelligence“ pritraukė apie 1 mlrd. eurų sėklinio finansavimo. Toks dydis šiai stadijai Europoje laikomas išskirtiniu ir rodo, kad investuotojai vis agresyviau stato ant dirbtinio intelekto laboratorijų.

    Įmonė įkurta 2025 metų pabaigoje, o jos pagrindinė kryptis – pastiprinamasis mokymas, kai DI mokosi iš patirties, o ne vien iš žmonių sugeneruotų duomenų ar interneto tekstų. Šis metodas siejamas su proveržiais kuriant sistemas, gebančias savarankiškai ieškoti sprendimų ir optimizuoti strategijas.

    Milžiniška investuotojų rikiuotė

    Skelbiama, kad finansavimo raundą bendrai vedė rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, taip pat prisidėjo „Nvidia“, DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės Sovereign AI Fund. Tokia sudėtis signalizuoja, kad rinka tikisi ne greito produkto, o ilgalaikės, fundamentalios technologinės lyderystės.

    Po šio sandorio „Ineffable Intelligence“ vertė siekia apie 4,7 mlrd. eurų. Vertinimas pagrįstas ne dabartinėmis pajamomis, o potencialu sukurti naujos kartos DI sistemą ir pritraukti elitinius tyrėjus itin konkurencingoje darbo rinkoje.

    Ką įmonė vadina superintelektu?

    D. Silveris teigia, kad „Ineffable Intelligence“ ambicija – sukurti sistemą, kuri žinias atrastų pati, per bandymus, klaidas ir nuoseklų mokymąsi. Tokios krypties šalininkai argumentuoja, kad ateities DI turėtų ne tik atkartoti žmonių sukauptą informaciją, bet ir generuoti naujas įžvalgas, hipotezes bei sprendimų strategijas.

    „Mūsų misija – užmegzti pirmą kontaktą su superintelektu“, – sakė Davidas Silveris.

    Pastiprinamasis mokymas dažniausiai siejamas su užduotimis, kuriose svarbus veiksmų planavimas, sprendimų priėmimas ir ilgalaikis tikslų siekimas. Būtent čia, anot ekspertų, slypi galimybės kurti DI, kuris geriau supranta pasekmes, greičiau adaptuojasi ir gali mokytis iš realaus pasaulio signalų.

    Didžiųjų technologijų talentų migracija

    Šis sandoris įsilieja į platesnę tendenciją, kai aukščiausio lygio tyrėjai palieka didžiąsias technologijų bendroves ir steigia naujas DI laboratorijas, o investuotojai į jas per trumpą laiką sukoncentruoja milijardines sumas. Rinkoje daugėja atvejų, kai vos kelių mėnesių startuoliai iškart gauna šimtus milijonų ar net daugiau, remiantis komandos reputacija ir pasirinkta tyrimų kryptimi.

    Jungtinės Karalystės atstovai taip pat akcentuoja strateginį tikslą auginti vietinę DI ekosistemą, kad šalis būtų ne tik technologijų vartotoja, bet ir kūrėja. Valstybiniai fondai tokiuose raunduose dažnai vertinami kaip bandymas stiprinti suverenias kompetencijas, ypač kai DI tampa geopolitinės konkurencijos dalimi.