CP v2

Tag: Google Earth

  • Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    Vos per 24 valandas „Google“ išjungė DI funkciją „Google Earth“: išgąsdino klastotės

    „Google“ per mažiau nei parą išjungė naują dirbtinis intelektas funkciją „Google Earth“, kuri leido naršyklėje generuoti fotorealistinius vaizdus, paremtus realiais palydoviniais, aerofotografiniais duomenimis ir 3D modeliais. Įrankis startavo liepos 30 dieną ir iškart sulaukė didžiulio dėmesio dėl paprasto veikimo: vartotojui pakako priartinti vietą ir įvesti teksto užklausą.

    Sistema generuodavo vaizdą, „pririštą“ prie konkrečių koordinačių, išlaikydama vietovei būdingas spalvas, apšvietimą ir kameros kampą. „Google“ šią galimybę pristatė kaip būdą greičiau vizualizuoti istorinius scenarijus, architektūrines idėjas ar hipotetinius urbanistinius projektus, kai reikia įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pokyčiai realiame žemėlapyje.

    Kaip atsirado dezinformacijos rizika

    Nors generuoti vaizdai buvo pažymėti skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“ ir nebuvo įkeliami į viešą „Google Earth“ sluoksnį, vartotojai ėmė dalintis ekrano nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Tai greitai atvėrė kelią scenoms, kurios atrodė kaip tikros palydovinės nuotraukos iš karinių konfliktų ar nelaimių zonų.

    Tarp internete paplitusių pavyzdžių minėti vaizdai, vaizduojantys tariamus bombardavimo padarinius, gaisrus, sprogimų kraterius ar sugriautus objektus realiose vietovėse. Tokios vizualizacijos, ypač pateikiamos be konteksto, gali būti suprastos kaip autentiški įrodymai, nes „Google Earth“ daugeliui žmonių yra patikimas orientyras tikrovei tikrinti.

    OSINT bendruomenės ir informacijos patikros ekspertai ne kartą atkreipė dėmesį, kad geografiškai „įtikinamas“ vaizdas sustiprina melagingos žinutės patikimumą. Net jei pats DI sugeneruotas turinys nėra „Google Earth“ viešas sluoksnis, vien ekrano nuotrauka ar įrašas gali tapti dezinformacijos kampanijų įrankiu.

    „Google“ sprendimas ir kas toliau

    Liepos 31 dieną vakare „Google“ pranešė, kad funkcija išjungiama. Bendrovė pabrėžė, jog žmonės itin pasitiki „Google Earth“ kaip patikimu pasaulio vaizdu, o nors įrankis gali turėti naudingų pritaikymų profesionalams, pastebėta, kad kai kurie vartotojai dalijosi sugeneruotais vaizdais taip, jog tai galėjo prieštarauti taisyklėms.

    Bendrovė taip pat nurodė dirbanti su stipresnėmis apsaugomis, kurios padėtų aptikti bandymus klaidinti ir užkirsti kelią realybės klastojimui. „Google“ neatmetė, kad ateityje ši funkcija gali sugrįžti, tačiau tik su griežtesniais ribojimais, aiškesniu žymėjimu ir patikimesniais piktnaudžiavimo prevencijos mechanizmais.

    Šis atvejis dar kartą parodė platesnę tendenciją: DI generuojamas turinys vis labiau priartėja prie dokumentinės estetikos, todėl vien vandens ženklų ar vidinių apribojimų ne visada pakanka. Augant sintetinės medžiagos kokybei, platformoms tampa kritiškai svarbu ne tik kurti kūrimo įrankius, bet ir užtikrinti, kad jie negalėtų būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ imitacijoms realių įvykių kontekste.

  • „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google Earth“ pridėjo DI vaizdų funkciją: ekspertai įspėja, kad tai taps trolinimo ginklu

    „Google“ visame pasaulyje pradėjo diegti naują „Google Earth“ funkciją, leidžiančią generuoti pagal užklausą sukurtus vaizdus, paremtus palydoviniais, aerofoto ir 3D žemėlapio duomenimis. Bendrovė teigia, kad tikslas yra kūrybiškai ir aiškiai vizualizuoti idėjas realiose koordinatėse, tačiau kritikai įspėja apie riziką, susijusią su dezinformacija.

    Naujoji galimybė pasiekiama naršyklėje kompiuteryje: vartotojas priartina norimą vietą, pasirenka įrankių skiltį ir suveda tekstinę užklausą, o rezultatas sugeneruojamas ant pasirinktos teritorijos vaizdo. Jei vaizdas netenkina, užklausą galima patikslinti ir generuoti pakartotinai.

    „Google“ pateikia ir praktinių pritaikymų pavyzdžių: nuo istorinių rekonstrukcijų iki edukacinių infografikų. Vienas scenarijus yra įsivaizduojamas istorinis vaizdas, kai šiuolaikinės vietovės fragmentas perdirbamas taip, lyg atrodytų prieš šimtmečius, o kitas – kai sistema atrenka faktus ir sukuria aiškinamąją grafiką apie konkretų objektą ar vietą.

    Kam tai gali būti naudinga

    Bendrovės teigimu, tai gali praversti architektams, urbanistams ir planuotojams, kai reikia greitai pateikti vizualines alternatyvas tam pačiam rajonui ar sklypui. Taip pat akcentuojamas ir pramoginis aspektas, kai galima pamatyti hipotetines ateities versijas, pavyzdžiui, kaip teritorija atrodytų skirtingais klimato ar infrastruktūros scenarijais.

    Kol kas funkcija pristatoma kaip eksperimentinė, o naudojimas ribojamas, ypač nemokamose paskyrose, kur per dieną leidžiamas tik ribotas bandymų skaičius. Tokie limitai dažnai taikomi dėl didelių skaičiavimo resursų kaštų ir siekiant sumažinti piktnaudžiavimo riziką ankstyvoje stadijoje.

    Didžiausia grėsmė – dezinformacija

    Didžiausias klausimas, kurį kelia analitikai, yra tai, kaip lengvai tokie vaizdai gali būti panaudoti klaidinančioms „įrodymų“ iliustracijoms socialiniuose tinkluose. Pakanka sugeneruoti tariamą incidentą konkrečioje vietoje ir pateikti ekrano nuotrauką kaip realų palydovinį vaizdą, o vartotojai, skubėdami dalintis, ne visada tikrina šaltinius.

    DI tyrėjas Henk van Ess įspėjo, kad tokios priemonės sumažina barjerą informaciniams manipuliatoriams: anksčiau reikėdavo daugiau pastangų, dabar pakanka vienos tekstinės užklausos.

    „Ši funkcija gali pastūmėti informacinį karą tarp valdžių, grupuočių ir trolių: vieni norės padidinti atakos mastą, kiti – parodyti, kad objektas sunaikintas arba nepaliestas, o troliams svarbiausia – greitas plitimas“, – sakė Henk van Ess.

    „Google“ atsakas ir apsaugos

    „Google“ teigia, kad į dezinformacijos riziką žiūri rimtai ir diegia atpažinimo mechanizmus. Bendrovė nurodo, kad DI sugeneruoti vaizdai žymimi skaitmeniniu vandens ženklu „SynthID“, o vartotojai autentiškumą gali tikrinti pasitelkdami „Gemini“ ar „Lens“.

    Taip pat tvirtinama, kad yra ribojamos užklausos, susijusios su žalingomis temomis, o apsaugos priemonės nuolat atnaujinamos. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių žymų ne visada pakanka, nes dezinformacija dažnai plinta per ekrano kopijas, perpublikavimus ir iš konteksto ištrauktas iliustracijas.

    Dėl to skaitmeninio raštingumo ir turinio tikrinimo įgūdžiai išlieka kritiškai svarbūs: vertinant vaizdus rekomenduojama ieškoti originalaus šaltinio, tikrinti datą, kontekstą ir ar vaizdas nėra sugeneruotas ar redaguotas. Augant generatyvinio DI įrankių skvarbai, tokie patikros įpročiai tampa būtini ne tik žurnalistams, bet ir kiekvienam socialinių tinklų vartotojui.