Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies siekius įstoti į Europos Sąjungą faktiškai blokuoja Bulgarijos reikalavimas keisti Konstituciją ir joje pripažinti Bulgarijos mažumą.
Apie tai ji kalbėjo antradienį per „Euronews“ plėtros viršūnių susitikimą, pabrėždama, kad Skopjė nenori daryti naujų nuolaidų, jei tam nepritaria visuomenė.
Pasak prezidentės, Šiaurės Makedonija Konstituciją jau keitė 26 kartus, o dalis pataisų, anot jos, buvo „primestos“ iš išorės.
Ji taip pat teigė, kad jos politinis mandatas kyla iš piliečių, todėl ji negalinti žadėti dar vieno Konstitucijos keitimo, kai tam trūksta visuomenės palaikymo.
Konstitucijos pataisos – kompromiso dalis
Šiaurės Makedonijai siūloma aiškiai įtraukti bulgarus į šalies pripažįstamų bendruomenių sąrašą Konstitucijoje. Toks pakeitimas buvo numatytas kaip kompromisas, turintis atlaisvinti stojimo į ES procesą, tačiau Skopjė susiduria su vidaus pasipriešinimu.
2022 metais ES pritarė Prancūzijos tarpininkautam susitarimui: Šiaurės Makedonija sutiko dėl konstitucinių pataisų, tačiau joms priimti būtina dviejų trečdalių parlamento dauguma, kurios valdantieji iki šiol neužsitikrino.
Prezidentė nurodė, kad, jos vertinimu, 80 proc. gyventojų nepritaria siūlomiems pakeitimams, o pataisos net neperėjo pirmojo etapo parlamento konstitucinėje komisijoje.
Ilgas kelias į ES ir ankstesnės nuolaidos
Šiaurės Makedonija dėl narystės ES kreipėsi 2004 metais, o oficialia kandidate tapo 2005-aisiais, tačiau pažangą, pasak prezidentės, nuolat stabdė politiniai užkirtimai.
Ji teigė, kad pagrindinė kliūtis Europos integracijai nėra reformų stoka ar ES reikalavimų nevykdymas, o politinės valios trūkumas kaimyninėse šalyse.
Prezidentė priminė ir 2018 metų susitarimą su Graikija, po kurio valstybė pakeitė pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją – taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs ambicijoms NATO ir ES.
Jos teigimu, dabartinis reikalavimas dėl Konstitucijos kelia platesnį klausimą: kiek kandidatė šalis turi nusileisti dėl dvišalių ginčų, kol galiausiai gali prisijungti prie bloko.
Dialogas vietoj kaltinimų
Nors prezidentė kalbėjo apie įtampą ir spaudimą, ji vengė tiesiogiai kaltinti Bulgariją sąmoningai blokuojant stojimą. Vietoje to ragino daugiau pragmatizmo ir didesnės politinės valios tarp kaimyninių valstybių.
Ji teigė, kad ir toliau sieks sprendimų dialogo keliu, primindama, jog ne kartą yra susitikusi su buvusiais prezidentais ir dabartiniu premjeru.