Jungtinėje Karalystėje vis garsiau svarstoma idėja riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 16 metų paaugliams. Diskusijoje politikai ir ekspertai ieško ne tik draudimų, bet ir alternatyvų, kurios padėtų vaikams mokytis skaitmeninio raštingumo bei saugaus bendravimo internete.
Leiboristų partijos parlamentaras Gordonas McKee, atstovaujantis Glasgow South apygardai, pasiūlė netikėtą kryptį: prisiminti kadaise populiarią žaidimų ir bendravimo platformą „Club Penguin“. Jo teigimu, tokio tipo uždaresnė, griežčiau prižiūrima erdvė galėtų būti tarpinis žingsnis vaikams, kol jie dar nėra pasiruošę atviroms socialinių tinklų platformoms.
Idėją politikas pristatė vaizdo įraše „TikTok“, pabrėždamas, kad draudimai be aiškių pakaitalų gali palikti vaikus be jiems suprantamų ir patrauklių saugesnių kanalų bendrauti su bendraamžiais. Jis akcentavo, kad skaitmeninė kompetencija formuojasi per praktiką, todėl svarbu užtikrinti kontroliuojamą, tačiau gyvą aplinką.
„Įvedant socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 16 metų turime pasirūpinti, kad vaikai mokėtų saugiai naudotis internetu“, – sakė Gordonas McKee.
Parlamentaras įrašui iškėlė ir aiškią sąlygą: jei vaizdo įrašas surinks 200 000 paspaudimų „patinka“, jis pažadėjo kelti „Club Penguin“ sugrąžinimo temą per britų parlamento posėdžius. Kol kas viešai matomas reakcijų skaičius nuo šio tikslo dar gerokai atsilieka, tačiau diskusija socialiniuose tinkluose įsibėgėjo.
Ar „Club Penguin“ tikrai buvo saugi erdvė?
Gordonas McKee rėmėsi nostalgišku „Club Penguin“ įvaizdžiu kaip griežtai prižiūrimos platformos, kurioje buvo ribojamas turinys, filtruojamas tekstinis pokalbių kanalas, o naudotojai negalėjo siųsti vieni kitiems nuotraukų. Tokie sprendimai šiandien dažnai minimi kaip pavyzdžiai, kaip mažinti nepageidaujamo turinio ir kontaktų riziką vaikams.
Vis dėlto internete pasirodė ir kritiškų vertinimų. Vienas X vartotojas, prisistatęs buvusiu „Club Penguin“ darbuotoju, teigė, kad realybėje platformoje esą netrūko bandymų apeiti taisykles, o pavojų vaikams visiškai eliminuoti nepavykdavo.
„Dirbau „Club Penguin“ sistemos administratoriumi. Patikėkite, tai buvo viena prasčiausių vietų vaikams“, – rašė buvusiu darbuotoju prisistatęs asmuo.
Tokie teiginiai viešoje erdvėje sunkiai patikrinami, tačiau jie primena platesnę problemą: net ir griežtai moderuojamose platformose rizikos išlieka, o saugumas priklauso ne vien nuo filtrų, bet ir nuo aktyvios priežiūros, skaidrių taisyklių, greito reagavimo bei tėvų įsitraukimo.
Didžiausia kliūtis yra „Disney“
Net jei Gordonui McKee pavyktų pasiekti reikiamą palaikymą ir jis iškeltų klausimą parlamente, idėjos įgyvendinimas susidurtų su praktiniais barjerais. Prekės ženklas „Club Penguin“ priklauso „Disney“, o oficialūs žaidimo serveriai buvo uždaryti 2017 metais.
Po uždarymo „Disney“ ne kartą ėmėsi veiksmų ginant intelektinę nuosavybę, todėl įvairūs fanų projektai ir neoficialūs serveriai susidurdavo su uždarymais. Be to, britų institucijos neturi tiesioginių teisinių priemonių priversti privačią bendrovę atgaivinti seną produktą, jei tam nėra pačios įmonės strateginio intereso.
Vis dėlto pati iniciatyva rodo augančią tendenciją: ieškoma alternatyvų socialiniams tinklams, kurios būtų labiau pritaikytos vaikams. Kartu tai grąžina į viešą diskusiją klausimą, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė vaikų skaitmeninė erdvė, kurioje saugumas būtų užtikrinamas ne deklaracijomis, o realiais mechanizmais.