Tag: Gotlandas

  • Švedija pasirinko „Lockheed Martin“: HIMARS suteiks 300 km nuotolį, planuojama amunicijos gamyba šalyje

    Švedijos pasirinkimas ir planuojami pajėgumai

    Švedija pasirinko JAV gynybos pramonės bendrovę „Lockheed Martin“ kaip tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemų tiekėją. Apie sprendimą pranešė Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas, o kariuomenė ketina įsigyti 10 mobiliosios sistemos HIMARS paleidimo įrenginių ant sunkvežimių.

    Iki šiol Švedijos sausumos pajėgų artilerijos galimybės daugiausia rėmėsi nacionaline sistema Archer, kurios deklaruojamas nuotolis siekia apie 50–60 kilometrų. HIMARS įsigijimas reikšmingai praplečia smogiamąjį nuotolį, kuris, priklausomai nuo naudojamos amunicijos, gali siekti maždaug 80–300 kilometrų.

    „Prisiimame atsakomybę už saugumą Europoje: priešui bus sunkiau pulti mūsų šalį ir sąjungininkus“, – sakė Palas Jonsonas.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, investicijos vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų pristatymų tikimasi pradėti kitais metais. Tokia laiko juosta atitinka bendrą Europos tendenciją spartinti ginkluotės pirkimus, reaguojant į išaugusias saugumo rizikas regione.

    Kodėl HIMARS svarbus Baltijos jūros regione

    HIMARS pasirinkimas Švedijai svarbus ir geografiniu požiūriu. Atstumas tarp Švedijai priklausančios Gotlando salos ir Rusijos Kaliningrado srities yra apie 300 kilometrų, todėl naujos sistemos suteikia galimybę pasiekti taikinius visame šiame ruože, jei naudojama atitinkama amunicija.

    Toks pajėgumas didina atgrasymą Baltijos jūros regione, nes suteikia papildomą priemonę greitam ir tiksliam smūgiui didesniu atstumu. Kartu tai gerina sąveikumą su NATO šalimis, kurios jau naudoja HIMARS, ir leidžia lengviau integruoti Švedijos pajėgas į bendras operacijas.

    Amunicijos trūkumas ir planai dėl gamybos Švedijoje

    Vienas didžiausių iššūkių – amunicijos prieinamumas, nes pasaulyje fiksuojamas tam tikrų HIMARS naudojamų raketų trūkumas ir didelės paklausos spaudimas tiekimo grandinėms. Švedija siekia mažinti šią riziką, plėsdama pramoninį bendradarbiavimą ir stiprindama vietinę gamybą.

    Švedijos gynybos pramonės grupė Saab ketina bendradarbiauti su „Lockheed Martin“ – pasirašytas ketinimų protokolas dėl galimybių pritaikyti Saab amuniciją, prisidėti prie raketų gamybos HIMARS sistemai ir kitoms platformoms, įskaitant Patriot. Tarp tikslų – galimos gamyklos Švedijoje įkūrimas, kuris ilgainiui didintų tiekimo saugumą.

    Platesnis bendradarbiavimas su Suomija ir JAV pratybos

    Švedija taip pat stiprina regioninį bendradarbiavimą: ministras Palas Jonsonas ir Suomijos gynybos ministras Antti Hakkkanenas Upsaloje pasirašė susitarimą dėl HIMARS sistemų aptarnavimo ir mokymų. Suomija tokias sistemas jau naudoja, tačiau sunkesnės konfigūracijos – ant vikšrinių važiuoklių.

    Švedija dar iki sprendimo buvo įtraukiama į praktinius bandymus: 2025 metų gegužę JAV kariai Gotlande išbandė HIMARS panaudojimą poligone netoli Visbio. 2024 metais panašios pratybos vyko Stokholmo salyne, kur raketos paleidimą atliko JAV kariai, o švedai užtikrino logistiką ir transportą.

  • Mįslė iš XIV amžiaus išspręsta: Visbio mūšyje kvadratines žaizdas paliko ši ginklų rūšis

    Mįslė iš XIV amžiaus išspręsta: Visbio mūšyje kvadratines žaizdas paliko ši ginklų rūšis

    Nauji archeologų ir biomechanikos specialistų tyrimai padeda pagaliau paaiškinti vieną keisčiausių radinių iš XIV amžiaus Visbio mūšio. Ant dalies žuvusiųjų kaukolių aptiktos beveik geometrinės, kvadratą primenančios žaizdos ilgą laiką kėlė klausimų, kokiu ginklu jos galėjo būti padarytos.

    Visbio mūšis įvyko 1361 metų liepos 27 dieną Gotlando saloje. Tuomet Danijos karaliaus Valdemaro IV Atterdago pajėgos susirėmė su vietiniais gynėjais, kurių nemažą dalį sudarė salos gyventojai. Istoriniuose ir archeologiniuose šaltiniuose minima, kad žuvusiųjų galėjo būti apie 1 800.

    Didelė dalis žuvusiųjų buvo palaidoti masinėse kapavietėse netoli Visbio, o tai mokslininkams suteikė išskirtinę galimybę detaliai analizuoti patirtas traumas. Iki šiol buvo svarstoma, ar netipines kaukolių žaizdas galėjo palikti strėlių ar ietigalių smūgiai, tačiau vis daugiau požymių rodė, kad paaiškinimas gali būti kitas.

    Kas paliko kvadratines žaizdas?

    Naujausioje analizėje didžiausias dėmesys sutelktas į buką smogiamąjį ginklą su iškiliais elementais. Tyrėjai daro išvadą, kad labiausiai tikėtinas kandidatas yra kolčiais ar metalinėmis iškyšomis sustiprinta kuoka, kuri smūgio metu galėjo palikti kvadrato formos įspaudus ir skilimus.

    Siekiant patikrinti hipotezę, archeologija buvo derinama su biomechanika ir judesio fiksavimo technologijomis. Eksperimentuose naudotos gyvūnų kaulų ir audinių analogus imituojančios medžiagos, o smūgiams atkurti pasitelkti laikotarpio ginkluotės principus atitinkantys modeliai. Vėliau sukelti pažeidimai lyginti su traumomis ant Visbio aukų kaukolių.

    Tai keičia požiūrį į mūšį

    Tyrėjai pabrėžia, kad svarbus ne tik pats ginklo tipas, bet ir tai, ką traumos gali pasakyti apie kovos eigą. Kai kurie sužalojimų pobūdžiai leidžia manyti, jog dalis smūgių buvo suduoti kryptingai, o ne atsitiktinai chaotiškose grumtynėse. Tai gali rodyti didesnę taktinę koordinaciją, nei anksčiau įsivaizduota.

    Visbio masinės kapavietės jau seniai laikomos vienu ryškiausių viduramžių mūšio brutalumo liudijimų Europoje. Kai kurie palaikai buvo rasti su šarvais, o tai padėjo išsaugoti ir ginkluotės, ir sužalojimų detales. Nauji tyrimai rodo, kad net praėjus daugiau kaip 660 metų kaulai vis dar gali papildyti tai, ko nepasako viduramžių kronikos.