Europos Sąjunga stiprina priemones, kurios gali sulėtinti „Starlink“ plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo Elono Musko valdomos palydovinio interneto infrastruktūros. Diskusijos suintensyvėjo po pastarųjų epizodų Ukrainoje, kai ryšio kokybės pokyčiai priminė, kad karo ir krizės metu technologinė priklausomybė tampa saugumo klausimu.
„Starlink“, priklausanti „SpaceX“, per kelerius metus tapo didžiausiu mažosios Žemės orbitos palydovų tinklu pasaulyje, o jo paslaugos naudojamos tiek civilių, tiek kritinių institucijų poreikiams. Europos vyriausybės ir reguliuotojai atvirai kalba apie riziką, kai strateginę ryšio grandį gali paveikti vienos privačios bendrovės sprendimai, komercinės sąlygos ar geopolitiniai interesai.
„Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ parodo, kokia pažeidžiama gali būti gynyba, kai remiamasi už Europos ribų esančiomis technologijomis“, – sakė Europos Parlamento narė Aura Salla.
Vienas ryškiausių ES atsako elementų yra bandymas sustiprinti Europos kosmoso pramonę, skatinant didžiųjų gamintojų ir operatorių konsolidaciją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai parėmė iniciatyvą, kuria „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ svarsto glaudesnį palydovų ir kosmoso veiklų sujungimą, siekiant sukurti konkurencingesnį žaidėją prieš „SpaceX“ ekosistemą.
Kita svarbi kryptis susijusi su radijo dažnių politika: Europos institucijos ieško būdų rezervuoti strategiškai svarbų spektrą taip, kad didesnę jo dalį galėtų užsitikrinti Europos operatoriai. Tai aktualu ir dėl naujos bangos paslaugų, kai palydovinis ryšys gali būti teikiamas tiesiogiai į telefoną be papildomos antenos ar bokštų infrastruktūros, todėl spektras tampa ir ekonominiu, ir saugumo aktyvu.
Tuo pat metu ES vysto savo palydovinę infrastruktūrą. Daug dėmesio sulaukia IRIS2 projektas, turintis užtikrinti saugius ryšius valdžiai ir patikimesnį plačiajuostį internetą gyventojams, ypač atokesnėse teritorijose. Vis dėlto šis planas juda lėčiau nei tikėtasi: starto terminai nukelti, o reali paslaugų pradžia siejama su kito dešimtmečio pradžia, kai tuo metu „Starlink“ tinklas jau veikia dideliu mastu.
„Karas Ukrainoje parodė, kiek Europos saugumas priklauso nuo kosmoso. Europa turi daryti daugiau, ir tai yra skubus poreikis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.
Kol IRIS2 dar tik kuriamas, ES turi tarpinį sprendimą – Govsatcom, kuris jau naudojamas dalies valstybių narių saugiems vyriausybiniams ryšiams. Ukrainai tai galėtų tapti atsarginiu variantu, tačiau derybos dėl prieigos ir praktinio pritaikymo juda lėtai, o galimybės pagal mastą ir lankstumą neprilygsta „Starlink“ paslaugoms, kurios karo sąlygomis tapo kasdieniu įrankiu.
Ketvirtoji kryptis – reguliavimas. Briuselyje rengiami ir derinami keli teisėkūros paketai, kurie gali paveikti palydovinio ryšio tiekėjus: nuo atnaujinamų telekomunikacijų taisyklių iki reikalavimų tiekimo grandinių saugumui, duomenų saugojimui ir teisėtam perėmimui. Tikslas – užtikrinti, kad Europos rinkoje veikiantys ryšio tiekėjai atitiktų vienodus saugumo standartus, o rizikingos priklausomybės būtų identifikuotos iš anksto.
Penktoji kryptis – ES kosmoso teisės aktas, kuriame numatomi griežtesni kibernetinio saugumo, kosminių šiukšlių valdymo ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokios taisyklės reikštų papildomą atitikties naštą visiems operatoriams, tačiau realiai jos labiausiai jaustųsi sparčiai besiplečiantiems tinklams, kurių palydovų skaičius ir paleidimo tempai yra didžiausi.
Šie žingsniai savaime nereiškia greito „Starlink“ pasitraukimo iš Europos, tačiau signalizuoja kryptį: ES siekia, kad kritinės ryšio paslaugos nebūtų priklausomos nuo vieno tiekėjo ir vienos šalies technologinės ekosistemos. Artimiausiais metais pagrindinis išbandymas bus praktinis – ar Europa sugebės pasiūlyti alternatyvas, kurios būtų ne tik politiškai pageidaujamos, bet ir technologiškai bei finansiškai konkurencingos.